Ar išties santuokos liudijimas nieko nekeičia?

„Santuoka nieko nepakeis, nebent moters pavardę pase. Santuokos liudijimas – tik popierėlis“, – įsitikinę žmonės, nusprendę susituokti po kelerių metų draugystės ir net gyvenimo drauge.

Daugiau nuotraukų (1)

Giedrė Balčiūtė

2013-06-06 14:20, atnaujinta 2018-03-05 20:08

Tačiau realybė kartais būna kitokia. Kelerius metus drauge gyvenę ir puikiai sutarę mylimieji, praėjus vos metams po vestuvių, ima ir išsituokia. Anot psichologo-psichoterapeuto Andriaus Kalugino, toks reiškinys – pakankamai dažnas.

Dingsta laisvės iliuzija

Dėl pasikeitusio šeimyninio statuso keičiasi ir žmonių požiūris į antrąją pusę bei santykius apskritai. Todėl gresia rimti konfliktai ir net skyrybos.

„Susituokus įsijungia visiškai kitas mechanizmas, apie kurį mes nežinome. Antspaudas pase formaliai keičia statusą. Kartu keičiasi vidinis žmonių teisių ir pareigų pojūtis. Atsiranda kiti reikalavimai, savininkiškumo jausmas, dingsta laisvės iliuzija, padidėja atsakomybė, kuriai žmonės dažnai nebūna pasiruošę“, – įspėjo psichologas.

Šis dėsnis netinka poroms, kurios iki santuokos negyveno drauge arba gyveno kartu neilgai. Joms santuoka beveik nieko nekeičia. Tačiau jeigu įsimylėjėliai po vienu stogu iki santuokos gyveno ilgiau kaip trejus metus, tada susituokus porą gali ištikti krizė.

Žmonai didesni reikalavimai

Manoma, kad santuoka svarbesnė moteriai, tačiau susituokus dažniau pasikeičia vyro požiūris į šeimą ir antrąją pusę. Moteriai būti santuokoje yra natūraliau.

„Viena yra vaikino, kita – šeimos galvos statusas. Sudarius santuoką atsiranda kitų reikalavimų, pavyzdžiui, vyras ima reikalauti, kad žmona skalbtų kojines, nors kol su ja gyveno nesusituokęs, to neprašydavo. Viena yra pavydėti savo antrajai pusei tiesiog gyvenant poroje, kita – pavydėti žmonai, kai vyras mano turintis teisę išvis neišleisti jos į kiemą. Neretai vyrai su antspaudu pajunta daugiau teisių“, – teigė A. Kaluginas.

Taškas romantiniame etape

Juokaujama, kad visos pasakos baigiasi vestuvėmis, esą meilė taip pat. Psichologija tai tarsi patvirtina.

„Antspaudas pase psichologine prasme deda tašką romantiniame etape. Iki santuokos santykiai būna romantiški, po vestuvių jie virsta tik formaliais sutuoktinių santykiais. Iš pradžių gali atrodyti, kad susituokus niekas nepasikeitė, bet po truputį keičiasi požiūris. Žinoma, romantika gali išlikti ir susituokus“, – nuramino psichologas.

Priešvestuviniai konfliktai

Šiokių tokių konfliktų gali kilti jau pradėjus ruoštis vestuvėms. Psichologas neretai iš savo vestuvėms besirengiančių klientų išgirsta: „Jaučiu, kad pradedu pykti ant savo sužadėtinės.“

Neretai priešvestuviniai konfliktai kyla dėl smulkmenų. Tarkime, sužadėtiniai nesutaria, ką kviesti į vestuves, o ko ne.

Kai kurios poros dėl tokių smulkmenų likus vos dviem savaitėms iki vedybų kartais atideda vestuves ar net apskritai nutraukia sužadėtuves.

Padėti tokiu atveju gali psichologai, jie su klientais aptaria galimas nepasitenkinimo priežastis ir taip neretai išsaugo poros santykius.

Keičiasi ir lytinis gyvenimas

A. Kaluginas sakė, kad išmintingiausiai elgiasi tie, kurie prieš vestuves drauge su antrosiomis savo pusėmis kreipiasi į specialistus: ne tik į psichologus, bet į ir seksologus, su jais aptaria gyvenimo sąlygas, kurios pasikeis susituokus.

Juk po santuokos neretai keičiasi ir lytinis poros gyvenimas.

„Po santuokos žmonės labiau linkę rūpintis ištikimybe. Be to, jie pradeda planuoti vaikus. Kartais, kai norint susilaukti vaikų to padaryti nepavyksta, atsiranda nepasitikėjimas vienas kitu, baimės“, – kalbėjo psichologas.

Bažnyčios kursai – tik katalikams

Nusprendę tuoktis bažnyčioje jaunavedžiai privalo lankyti sužadėtinių kursus. Čia jie išklauso penkias pusantros valandos trukmės paskaitas, kuriose aptariamas šeimos planavimas, sutuoktinių bendravimas, santuokos sakramentas.

Kursus nedidelėms sužadėtinių grupelėms veda ne tik dvasininkai, bet ir teisininkai bei psichologai.

„Ar šie kursai yra naudingi?“ - paklausiau A. Kalugino.

Psichologas teigė, kad jie puikiai tinka tada, jeigu abu sužadėtiniai yra tikintys katalikai.

„Jeigu jiems tai svarbu, tuomet viskas gerai. Bet jeigu susituokti ketinantys žmonės yra skirtingų konfesijų ar net tikėjimų, arba vienas apskritai netiki, tada į tokius kursus rimtai žiūrės tik vienas iš būsimų sutuoktinių. Tokiu atveju geriau tiesiog pasikonsultuoti su psichologu ar seksologu“, – patarė A. Kaluginas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.