Pirmą kartą šį terminą įvedė ir pavartojo Philas Boltonas praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje savo įkurtame internetiniame leidinyje „Aquaphiles Journal“, skirtame povandeninės erotikos mėgėjams.
Interneto puslapyje sexbutik.by rašoma, kad Rusijos seksopatologai atrado naujovių tyrinėdami šį sekso fetišizmo tipą ir pirmieji prakalbo apie vadinamąją pirties akvafiliją.
Seksologijos specialistų manymu, akvafilija saunoje populiari jau mažiausiai 20 metų, vyrams saunos ir pirtys asocijuojasi jau ne su švara ir maudymusi, o su merginomis pagal iškvietimą.
„Mėgstantiems seksą saunoje ar pirtyje ilgainiui atsiranda tvirtos, tačiau skausmingos asociacijos tarp padidintos aplinkos temperatūros, vandens garsų ir seksualinio susijaudinimo lygio“, – tvirtino seksologas Michailas Roščinas.
Anot seksologo, štai kodėl verslininkai, kurie po derybų ar kitų dalykinių susitikimų paprastai „aplaistydavo“ sėkmę saunoje ir, suprantama, turėdavo ten intymių santykių, po kiek laiko pastebėjo, kad nebepajėgia lytiškai susijaudinti lovoje.
„Tačiau tai nėra baisiausia. Viso to reikalo esmė yra ta, kad po to jiems gali atsirasti nesąmoninga, spontaniška erekcija vien išgirdus tekančio vandens garsą. Pavyzdžiui, skaitant pranešimą verslo konferencijų salėje, kurioje yra fontanas“, - teigė seksologas.
Specialisto tvirtinimu, seksualinių malonumų ir orgijų mėgėjams žodis „sauna“ asocijuojasi būtent su draugiškais pasėdėjimais prie vaišių stalo vyriškoje kompanijoje, kurie, įkaitus emocijoms ir aistrai, paprastai baigiasi laisvo elgesio moterų paieškomis.
Taigi, ką daryti, jei akvafilas lytiškai nebesusijaudina lovoje?
„Nustatyti laikiną erekcinę disfunkciją galima labai paprastu būdu: atsukus čiaupą vonios kambaryje arba virtuvėje. Tada erekcija atsiranda vien išgirdus tekančio vandens garsą. Todėl tik po to reikėtų eiti į miegamąjį ir mylėtis“, – teigė seksologas M. Roščinas.
Beje, XVI–XVIII amžiais Rusijos pirtyse būdavo specialios nugaros trynėjos pareigos. Toms pareigoms šeimininkai samdydavo tvirtas, drūtas, bet gražias merginas.
Nugarų trynimas buvo tik dalis jų darbo. Kita dalis – labiau intymi: nugarų trynėjos turėdavo padėti vyrui atsipalaiduoti masažuodamos jų penius.
Tačiau carienės Jekaterinos valdymo laikais pirtys buvo atskirtos į vyriškas ir moteriškas. Ir, jos potvarkiu, patarnautojai turėjo būti parenkami atitinkamai pagal lytį: į vyrų pirtis eidavo dirbti tik vyrai, o į moterų – moterys.
Parengė Sniegė Pilypienė