Banalu? Gerai, o gal šiuolaikinės pasakos apie tai, kaip jūra pavyduliaudama smėliui negailestingai talžė prabangią dizainerio suknelę, o 100 kviestinių svečių, tvarkingai išrikiuotų preciziškos vestuvių planuotojos, godžiai laukė ceremonijos pabaigos, kad galėtų paragauti stručių plunksnų pudingo?
Šiuolaikinės pasakos labai gražios. Jos - labai gražios.
Mūsų pasaka savita bei stebuklinga tuo, kad tai, kas gražu, akimis nematoma. Ji tyli, gili, kvepianti imbierais, žydinti raudonomis uogomis, palytėta mažojo rokoko bei sukurta dviejų stipriai plakančių širdžių.
Ir tai visai ne apie šventąją trejybę (dizainerį, vestuvių planuotoją ir limuziną), o apie mus. Banalioje vietoje pasitelkus šiek tiek sveiko humoro ir kitokio požiūrio į ceremoniją, įvyko tai, kas vadinama pašaukimu būti šeima. Ar reikia daugiau žodžių tam, kas vyksta Kūčių išvakarėse?
