Kai pradėjome organizuoti savo vestuves, žinojome, kad nenorime tokių vestuvių, kokias visi daro ir kokios priimtinos pas mus. Todėl stengėmės išlaikyti tradicijas, nenukrypti nuo šventės prasmės, bet šiek tiek viską patobulinti.
Viskas prasidėjo nuo datos: išsirinkome balandžio 27 d. (kaip sakė mūsų filmuotojas, kai dar neprasidėjęs vestuvių sezonas).
Tada sugalvojome, kad ir mums, ir mūsų svečiams būtų paprasčiau, jei šventė turėtų temą, todėl į kvietimus, kuriuos darėme patys, įrašėme aprangos kodą: „Retro stilius.“
Taip prasidėjo idėjų paieškos bei taškelių komponavimas į šventę. Ir taip kilo mūsų pamergių suknelių idėja su taškuotais diržais, tokios pačios taškuotos pabrolių varlytės, vienkartinių taurių papuošimas taškuota juostele, vienodi bateliai, pamergių ir liudininkės puokščių nebuvimas, rudas vyro kostiumas, keksiukų tortas ir dar visi kiti dalykai.
Mašiną puošėme ne kaspinais ar gėlėmis, o pasiuvome didžiulę taškuotą varlytę.
Vykome tik į bažnyčią. Neturėjome piršlių, bet turėjome labai gerus liudininkus. Savo priesaikas bažnyčioje sakėm iš širdies ir iš atminties. Žiedlapiams pasigaminom dideles taures, tokios spalvos kaip pamergių suknelės. Kadangi lauke buvo drėgna, kol nerūpestingai leidom laiką, aš prie suknelės avėjau guminiais batukais. Ir per tiltą nenešė, neieškojome kliūčių gyvenime. Laiką praleidome ne prie Trakų pilies, kaip įprasta, o „Šokolado sostinėje“ su skania kava, šokoladu ir mylimu žmogumi.
Na, o vakare turėjome puikią šventę. Savo svečiams kaip padėką su pabroliais ir pamergėmis paruošėme šokį pagal „Modern Talking“ „You're my heart you're my soul“. Ir dar drauge su vyru padainavome dainą.
Aš mečiau puokštę, o mano vyras XXXL dydžio kelnaites, o ne keliaraištį. Visi vos iš nuostabos nenumirė.
Nors jau beveik du mėnesiai praėjo, tačiau įspūdžiai neišblėso nei mums, nei mūsų svečiams.
Gaila tik to, kad viskas labai greitai praeina. Todėl reikia džiaugtis ne tik vestuvėmis, bet ir visu pasiruošimu joms. Niekas nepraeina be nesklandumų, be nesutarimų ar nuomonių nesutapimų, bet per visa tai aš tik dar labiau supratau, kad mano vyras yra mano gyvenimo žmogus.
