Apie P.Ulmerio darbą būtų galima sukurti nuotykių filmą. Ne prastesnė kino juosta išeitų ir apie jo klientų gyvenimą.
Išsaugoti pastarųjų paslaptis ir padėti jiems sausiems išlipti iš balos ir yra P.Ulmerio darbas. Vokietis už jį gauna nemažus pinigus, o užsakymų tik daugėja, mat melagių, regis, niekada nepritrūks.
Apsimeta melagio kolega
P.Ulmeris „Spiegel” žurnalistams bendrais bruožais paatviravo apie reikalus, kuriuos jam tenka spręsti. Pavyzdžiui, kartą jis nuvyko į vieną butą Kelno mieste. Namų duris iš pažiūros atidarė jų šeimininkas.
Bute mėtėsi jo drabužiai, kvepalai ir netgi servetėlės akiniams valyti – tokios, kokias jis paprastai naudoja. Šaldytuve buvo sudėtas mėgstamiausias duris atidariusio vyro maistas – nuo šokoladinio pudingo iki meliono.
Visi ženklai leido manyti, kad neįvardytas vyras gyvena šiame bute. Tačiau vaizdas buvo apgaulingas.
Iš tiesų asmuo, kurį Kelne aplankė P.Ulmeris, yra jo klientas, gyvenantis dvilypį gyvenimą. Jis visais įmanomais būdais stengiasi tai nuslėpti.
Vyras pasakė savo žmonai, kad dėl darbo jam kartais reikia gyventi Kelne, nors iš tiesų taip nėra. Kadangi moteris kartais nori šiame mieste aplankyti savo sutuoktinį, jis kreipėsi į P.Ulmerį pagalbos.
Pastarasis išnuomojo Kelne butą ir pridėliojo jame kliento daiktų. Negana to, kai klientą lanko žmona, P.Ulmeris trumpam užsuka į jo namus ir apsimeta melagio bendradarbiu.
Kad viskas atrodytų įtikinamiau, P.Ulmeris tariamuose kliento namuose pasiteirauja, kur yra tualetas, – tarsi to nežinotų geriausiai iš visų.
„Vaidindamas kolegą situaciją paverčiu ypač įtikinama”, – vokiečių leidiniui „Spiegel” pareiškė svetimų paslapčių dangstytojas.
Paslapčia turi dvi šeimas
Pasakodamas šią ir kitas istorijas P.Ulmeris juokiasi. Atrodo, vokietis nesikremta dėl savo pragyvenimo šaltinio – jo įkurta agentūra užsiima melagysčių kūrimu.
Klientai, tarp kurių po lygiai yra vyrų ir moterų, į jauną verslininką kreipiasi dėl įvairiausių dalykų – nuo prašymo išsiųsti žinutę, padėsiančią išsisukti iš nemalonios padėties, iki nuolatinės pagalbos tvarkantis su komplikuotu dvilypiu gyvenimu.
Dauguma P.Ulmerio klientų gyvena Pietų Vokietijoje ir Austrijoje – tai konservatyvesni regionai, kuriuose saugoti paslaptis, regis, reikia labiau.
Minėtas klientas, tariamai dėl darbo laiką turintis leisti Kelne, metų pradžioje P.Ulmeriui sumokėjo už 12 mėnesių paslaugų paketą.
Iš tiesų neįvardytas vyras nedirba Kelne. Jis dirba ir gyvena Šveicarijoje su vaiku ir žmona, kuri, nieko neįtardama apie apgaulę, kartais nusprendžia aplankyti sutuoktinį Kelne.
Kitame Šveicarijos mieste vyras turi dar vieną žmoną ir vaiką. P.Ulmerio klientas nenori, kad dvi jo šeimos sužinotų viena apie kitą, todėl vienai jų meluoja turintis dirbti Kelne.
Iš tiesų, kai vyras sako esantis Kelne, jis lanko savo antrąją šeimą.
P.Ulmeris klientui netgi parūpino telefono numerį su Kelno kodu. Iš jo vyriškis gali skambinti abiem savo žmonoms, o jos gali paskambinti sutuoktiniui.
Kol kas dirba iš palėpės
„Viskas, ką klientas turi padaryti, tai atidaryti duris. Visu kitu bus pasirūpinta”, – apie savo agentūrą pasakojo P.Ulmeris. Kai vokietis sako „visu kitu”, jis turi omeny kiekvieną smulkmeną.
Alibi kūrimą jis apmokestina skirtingai, atsižvelgdamas į tai, kiek reikia įdėti darbo ir paaukoti laiko. Kai kuriems klientams tenka pakloti ir tūkstantines eurų sumas.
Kai kurių P.Ulmerio paslaugų kaina fiksuota. Trumpoji žinutė kainuoja 9 eurus, atostogų užsakymas – 89 eurus, už suklastotą kvietimą teks pakloti 69 eurus, o jeigu kvietimą įteikęs asmuo turi būti pasiekiamas telefonu – 99 eurus.
Neseniai P.Ulmeris ėmė teikti naują paslaugą: keisti kliento automobilio kilometražą.
To reikia asmeniui, pavyzdžiui, meluojančiam, kad dirba toli nuo gyvenamosios vietos, nors iš tikrųjų jis važiuoja kur kas mažesnį atstumą pas meilužę.
P.Ulmeris melą parduodančią agentūrą turi penkerius metus, bet ji suklestėjo visai neseniai, kai vokiečių, austrų ir šveicarų seriale „Nusikaltimo vieta” („Tatort”) buvo parodyta alibi agentūra ir vyras, turintis dvi šeimas.
Taip dauguma žmonių sužinojo, kad tokios agentūros egzistuoja, ir ėmė naudotis jų paslaugomis. Vokietijoje yra trys tokios alibi agentūros.
Tačiau užsakymų jos ėmė gauti tiek daug, jog P.Ulmeriui tenka dirbti naktimis, kad suspėtų įvykdyti visus užsakymus.
Jis ir direktorius, ir maketuotojas, ir rinkodaros vadovas. Tačiau, priešingai nei agentūra, parodyta seriale „Nusikaltimo vieta”, jis nedirba dideliame šviesiame biure su daugybe patrauklių sekretorių ir kitų darbuotojų.
P.Ulmeris darbuojasi savo namų palėpėje, kuri vasarą smarkiai įkaista.
Bet jaunas vyras tikisi, kad ilgainiui jo darbo aplinka taps panašesnė į matytą seriale.
Melo pardavimą pateisina
Vaikystėje P.Ulmeris daug laiko praleisdavo prie kompiuterio ir retai išeidavo iš savo kambario. Vėliau vokietis buvo pradėjęs mokytis konditerininko specialybės, tačiau mokslų nebaigė.
Tad P.Ulmeriui teko išbandyti įvairius darbus: mėsininko, sandėlininko, statybininko ir skambučių centro darbuotojo.
Visus tuos metus jis stebėjo žmonių elgesį ir suprato, kad jų gyvenimo kelias dažnai nebūna tiesus ir aiškus. Vieni atsiduria aklavietėse, kiti – labirintuose.
„Patikėkite manimi: nėra nieko, kas kur nors neegzistuotų”, – įsitikinęs P.Ulmeris.
Pats P.Ulmeris kartą buvo nesėkmingai vedęs, o su antrąja žmona netikėtai susipažino internete ir su ja susilaukė dviejų vaikų.
Beje, lyg ir neturėtų stebinti, kad vyras ir pats yra patyręs antrosios pusės išdavystę, po kurios jam prireikė 1,5 metų atsigauti. Vis dėlto verslininkas nesisieloja dėl savo veiklos.
Vokietis sako, kad žmonės, užsisakantys jo paslaugas, yra melagiai. Bet jis pats melagis nesijaučia – alibi agentūros savininkas esą tiktai tvarko kitų asmenų reikalus.
Negana to, P.Ulmeris įsitikinęs, kad kurdamas melagingus alibi daro pasaulį geresnį.
„Suteikiu žmonėms laisvę, kurios jiems reikia”, – aiškino vokietis. Jis atskleidė sukūręs bedarbiui, norėjusiam sudaryti įspūdį, kad jis dar turi darbą, vizitines korteles ir bendrovės blankus.
P.Ulmeris taip pat išsiuntė kvietimą į neegzistuojantį technologijų seminarą pensininkui, kuris norėjo vykti į kelionę be savo žmonos.
Vienai savo darbuotojai, dirbančiai agentūros padalinyje Austrijoje, P.Ulmeris patarė: „Turi sudaryti klientui įspūdį, kad viskas yra įmanoma. Surasti sprendimą turi iš karto, per pirmąjį pokalbį. Reikia būti be skrupulų.”
„O kaip moralė? Kas, jei mes griauname šeimas?” – tuomet paklausė darbuotoja.
„Mes jų negriauname, mes jas išsaugome”, – savo įsitikinimus dėstė darbdavys.
Užduotis: išskirti meilužius
Vokietis žurnalui „Spiegel” atskleidė užduotį, kurią jis perdavė vienam iš 43 laisvai samdomų savo darbuotojų. Popieriaus lape su pavadinimu „Alibi prašymas” buvo nurodyta, kad klientas yra vedęs vyras. Anksčiau jis turėjo meilužę.
Su ja klientas ryšius nutraukė, tačiau jam nepatinka, kad moteris dabar užmezgė santykius su vienu jo kolega. Klientas negali pakęsti, kai mato porelę biure, ir nori ją išskirti.
Jis netgi turi mintį, kaip tai padaryti. Klientas žino, kad jo kolega yra pavydus ir ieško nuolatinių santykių, o buvusi jo meilužė esą ieško tik nuotykių.
Todėl vyras paprašė P.Ulmerio paskambinti buvusiai jo meilužei ir pasiūlyti dalyvauti orgijoje. Klientas įsitikinęs, kad moteris užkibtų ant kabliuko ir tuo būtų galima pasinaudoti pakenkiant jos santykiams su dabartiniu draugu.
„Taikinys: R. Dabartinis meilužis – vis dar susituokęs, tylus, bet arogantiškas, linkęs pavyduliauti, – rašoma P.Ulmerio užduotyje. – Tikslas: jį atitraukti.”
Atlikti užduotį patikėta Miunchene gyvenančiam aktoriui Florianui. Vyras sako pamatęs P.Ulmerio agentūros skelbimą tinklalapyje eBay ir susidomėjęs juo, tad dabar jis yra laisvai samdomas darbuotojas.
Florianas turėjo paskambinti taikinio R. meilužei ir pasiūlyti vakare dalyvauti grupinėje sekso orgijoje. Tačiau ne viskas klostėsi taip, kaip planuota.
„Sveiki, neseniai viešbutyje netikėtai sutikau Martiną. Ir man atėjo į galvą mintis, kad galėtume...” – paskambinęs taikiniui savo sumanymą ėmė dėstyti Florianas, tačiau R., neišklausęs iki pabaigos, padėjo ragelį.
Aktorius sakė, kad P.Ulmerio agentūroje labai daug sužinojo apie žmones.
Pavyzdžiui, kartą jam teko palydėti lesbietę į kompanijos vakarėlį.
Florianas prisipažįsta iš pradžių pamanęs: „Kodėl tu jiems tiesiog nepasakai, kad tavęs netraukia vyrai?”
Tačiau per vakarėlį eidamas su kliente pro jos kolegas vyrus aktorius suprato, kodėl moteris nenori šioje grupėje atsiverti.
Florianas teigia supratęs, kad melas gali ir apsaugoti žmones.
Pasiilgsta abiejų vyrų
Pasakyti, kur yra riba tarp gero melo ir blogo melo, negali ir P.Ulmerio klientė, prisistatanti Sarah vardu.
Penktąją dešimtį įpusėjusi moteris turi du širdies draugus.
Pirmasis jos vyras yra vadybininkas iš Pietų Vokietijos.
Išsiskyręs, vaikų turintis vokietis mėgsta laisvę ir visus gerus dalykus, kurių gali pasiūlyti gyvenimas. Moteris santykius su juo palaiko per atstumą.
Antrasis vyras gyvena netoli Sarah. Jis yra policininkas – paprastas ir linksmas, kaip moteris sako, mėgstantis duoną su sviestu. Kol Sarah kalbėjosi su „Spiegel” žurnalistais, pastarasis vyrukas nieko neįtardamas laukė jos vieno šalies miesto viešbutyje, į kurį jie atvyko trumpų atostogų.
Dieną prieš tai pirmasis vyras Sarah atsiuntė gėlių ir palinkėjo jai gerai praleisti laiką trumpoje kelionėje.
Sarah atviravo, kad praleidusi keletą dienų su vienu vyru kitas porą dienų būna su kitu.
Gimtadienį ji švenčia su draugais, o Kalėdas su motina.
Atostogauti vyksta taip pat su draugais arba su pirmuoju meilužiu, nes antrasis, pasirodo, nemėgsta skraidyti.
O kai moteris dėl dvilypio gyvenimo yra įspeičiama į kampą, ji kreipiasi pagalbos į P.Ulmerį. Jeigu abu vyrai nori Sarah pamatyti tuo pat metu, P.Ulmeris paskambina vienam jų ir apsimeta klientės kolega.
P.Ulmeris pasako meilužiui, kad dažnai darbo reikalais keliaujanti Sarah jau sėdi lėktuve, nes paskutinę minutę turėjo išvykti dėl kompanijos projekto.
Už tokią pagalbą Sarah P.Ulmerio agentūrai moka 2 tūkst. eurų per metus. Dvilypį gyvenimą gyvenanti moteris netgi drabužių spintą yra aiškiai padalinusi į dvi dalis.
Vienoje pusėje ji laiko elegantiškus sijonus ir aukštakulnius batelius, kuriais puošiasi būdama su pirmuoju vyru. Antroje pusėje ji laiko džinsus ir sportinius batelius, kurių jai reikia leidžiant laiką su antruoju draugu.
Apie tokį moters gyvenimą žino tik pora jos draugų.
Bandydama nuslėpti melagystes ji apsaugo savo mobilųjį telefoną slaptažodžiu ir visada nešasi jį į vonią.
Su kuriuo vyru jai linksmiau? Su antruoju. Kurio glėbyje jai labiau patinka? Pirmojo.
Seksas? Šiuo klausimu pirmenybės ji neteiktų nė vienam.
Melagystėmis gyvenanti Sarah sako, kad jaučiasi nepriklausoma ir trokštama.
Ji įprato žiūrėti abiem vyrams į akis, atsibusti greta jų ir abiem sakyti, kad pasiilgo.
Negana to, moteris sako norinti su jais būti kiek įmanoma sąžiningesnė. („Spiegel”, LR)
