Tačiau nors nė iš tolo neprimena medicininės prieigos
daugumoje kitų Vakarų valstybių, kur nėščiosios daugybę kartų
lankosi pas gydytojus ir atlieka daugybę testų, Švedijos sistema,
kurioje karaliauja pribuvėjos, įrodė savo privalumus.
Kaip skelbia organizacija „Save the Children“, Švedija yra antra
pagal gerumą šalis pasaulyje tapti motina – po Suomijos.
Naujagimių mirtingumas yra mažas, 1,5 mirties tūkstančiui
gimdymų, – antras pagal mažumą Europoje po Islandijos. Tas pats
pasakytina apie gimdyvių mirtingumą, kuris yra 3,1 mirties 100-ui
tūkstančių gimdymų, rodo 2010 metų Europos ataskaita dėl
perinatalinės sveikatos.
Švedijoje pribuvėjoms yra patikėta rūpintis būsimos motinos
ir vaisiaus sveikata. Tai vienintelė moterims prieinama nėštumo
priežiūra ir ji yra nemokama nėščiosioms – ją apmoka valstybinė
sveikatos apsaugos sistema.
„Gydytojas gali būti iškviestas pribuvėjos iniciatyva, kai tik
ji pastebi, kad kažkas negerai“, – sako pribuvėja Sofie Laaftman iš Stokholmo.
Tiems, kas pripratę prie intensyvios medicininės priežiūros
nėštumo metu, švediškas metodas gali atrodyti labai jau
elementarus: atliekami keli kraujo ir šlapimo testai galimam
vitaminų trūkumui ar anomalijoms nustatyti, tikrinamas motinos
kraujospūdis ir vaisiaus širdies ritmas, dar duodami keli patarimai
dėl mitybos.
Per normalų, be jokių komplikacijų nėštumą atliekamas tik
vienas tyrimas ultragarsu ir nebūna nė vieno patikrinimo pas
ginekologą.
Tuo tarpu, pavyzdžiui, Prancūzijoje, kaip rodo Sveikatos
apsaugos ministerijos 2011 metų ataskaita, 20-čiai proc. būsimų
motinų buvo atlikti daugiau kaip šeši tyrimai ultragarsu, o 4-iems
proc. jų buvo atlikta daugiau kaip 10 – be jokios aiškios naudos.
„Nėštumas yra normali būklė, o ne liga“, – sako Marie Berg, Geteborgo universiteto Sahlgreno akademijos
sveikatos mokslų profesorė.
S.Laaftman kalba panašiai – ji sako, kad daugumai jaunesnių nei
40 metų moterų nereikia didesnės medicininės priežiūros, nes jų
organizmai yra sveiki ir gali pagimdyti. Tai, šiaip ar taip, esąs
natūralus procesas.
Mokslinėje studijoje, kurią rugpjūtį paskelbė sveikatos
apsaugos specialistų organizacija „Cochrane Collaboration“, daroma
išvada, kad „daugumai moterų“ – toms, kurių nėštumas nėra
komplikuotas – naudinga nėštumo metu matytis su pribuvėja, o ne su
gydytoju.
Pribuvėjos priežiūra iš tikrųjų gali sumažinti pirmalaikių
gimdymų skaičių, sako studijos autoriai. Švedijoje tik 5 proc.
kūdikių gimsta neišnešioti.
Tačiau kontaktų trūkumas nėštumo metu kai kurioms būsimoms
motinoms gali būti sunkiai pakeliamas dalykas.
31 metų Christina Singelman, kuri laukiasi
antro vaiko, prisimena vienatvę, kurią jautė pirmojo nėštumo
metu: nuo to laiko, kai užsiregistravo klinikoje, iki pirmojo tyrimo
ultragarsu praėjo maždaug 10 savaičių be jokio apsilankymo pas
gydytojus.
Tačiau jei moteris yra jaunesnė nei 40 metų, anksčiau nesirgo
rimtomis ligomis ir pastojo natūraliai, „nėra priežasties iš
pradžių tikrintis dažniau“, tvirtina Stokholmo pribuvėja
S.Laaftman, kuri vienu metu prižiūri po maždaug 100 nėščiųjų.
33 metų Adina Trunk per du savo nėštumus matė dvi skirtingas
pribuvėjas.
„Jos abi buvo labai kompetentingos, bet sistema pastato jas į
labai pasyvią poziciją. Visada būsimoji motina turi imtis
iniciatyvos, užduoti klausimus ir, galbūt, prašyti specialisto konsultacijos , – sakė ji ir pridūrė: – O kadangi tai yra
kultūra, kurioje žmonėms nepatinka kelti bangų, tai išlaiko žemas
išlaidas.“
Pribuvėjos taip pat rūpinasi gimdymu. Gydytojas įsikiša tik
tada, jei atsiranda komplikacijų arba jeigu gimdyvė prašo
epidūrinės nejautros, kuri taikoma maždaug 50 proc. atvejų.
Nėštumo ir gimdymo pavedimas pribuvėjoms tokiu mastu yra
unikalus pasaulyje.
Pribuvėjos Švedijoje už nėščiąsias atsako nuo pat 18-ojo
amžiaus.
Nors šiuolaikinės mediko profesijos iškilimas reiškė, kad
didelėje Europos dalyje pribuvėjos buvo priverstos bent dalį savo
atsakomybės perleisti gydytojams, švedų pribuvėjos išlaikė savo
tradicinį vaidmenį – dėl gydytojų sutikimo ir – pastaraisiais
metais – stiprios profesinės sąjungos.
Šia sistema niekada nebuvo abejojama, pirmiausia – dėl gerų
rezultatų.
Cezario pjūvio operacijų skaičius Švedijoje yra palyginti
mažas – 2011 metais jis buvo maždaug 17 proc. – ir tik 10-čiai
proc. gimdyvių atliekama epiziotomija – tarpvietės įkirpimas
platinant gimstančiam vaikeliui kelią.
„Tai efektyvi sistema kalbant apie išlaidų valdymą“, – sako
Geteborgo universiteto profesorė M.Berg.
Pasak jos, šalyse, kur nėščiosiomis rūpinasi gydytojai,
„testų ir tyrimų ultragarsu skaičius dažnai didėja ir tai atveria
kelią lengviems pinigams“.