Negandų ir meilės išgyvenimų patyrusi atlikėja jau ketverius metus puoselėja jausmus kauniečiui verslininkui Mariui Kazėnui (43 m.) ir kursto šalia Kauno esančių poros namų židinį, rašo „Lietuvos ryto" priedas „Gyvenimo būdas". Dar ji turi kosmetologės diplomą, daro masažą, gausina spintą šviesių spalvų suknelėmis ir įjunko į kulinariją.
Akivaizdu, jog vėjavaikė Arina tapo solidesnė. Tačiau rusų, ukrainiečių ir totorių kraujo turinčios dainininkės akys išduoda – energija verda viduje.
„Nemėgstu laižyti subinių, verčiau užlipsiu kam nors ant galvos ir eisiu toliau. Tiesa, labiausiai norėčiau atsikratyti tinginystės. Man kartais trūksta ryžto, reikia spyrio ir gero vedlio“, – atvirai apie save pasakojo dainininkė.
Išvaizdi moteris naudojasi paprastu grožio receptu: meilė sau, judėjimas ir visapusiška kūno priežiūra – lankymasis pas masažuotojus, kosmetologus, odontologus, ginekologus.
Ne tik apie grožį, meilę, vaikystę, bet ir apie nuopuolių bei netekčių kupiną savo gyvenimą atlikėja papasakojo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Kitoks pokalbis“.
„Aš save myliu, bet noriu dar labiau mylėti. Jei man reikia kur nors važiuoti, pradedu ruoštis prieš 2–3 valandas. Laižausi, trinuosi šepečiais, geriu kavą su savo mintimis, savo erdvėje ir tik tada galiu eiti gyventi ir mylėti kitus“, – savo įpročius vardijo dainininkė.
Tad jei atlikėjos vėjavaikiškumas ir priblėso, išryškėjo jos seksualumas.
Anksčiau ji yra sakiusi, kad geriausias ginklas yra šypsena. O ką ji mano apie atlikėjas, kurios scenoje demonstruoja kitokius ginklus?
„Jei turi ką rodyti, tegul – negaila! Aš irgi dar turiu ką parodyti, be šypsenos“, – net užsikvatojo atlikėja.
Kad ji puikiai atrodo, nepasiginčysi, tačiau seksualios pupytės įvaizdžio scenoje niekada nekūrė: „Aš gražiai dainuoju.“
Kad nuo vaikystės Arina jau svajojo būti scenoje, byloja darželio ir mokyklos nuotraukos. Daugumoje ji užfiksuota dainuojanti. Pati net neabejojo, kad ateitį susies su muzika.
Kartu su vyresniu broliu augusiai Arinai vaikystėje atrodydavo, kad ji yra rami. O geriau pasikapsčius prisiminimuose – rami ji būdavo tada, kai stovėdavo kampe. Pavyzdžiui, už tai, kad apsivilkusi naujus, ką tik mamos nupirktus kailinius išėjo žaisti į statybų aikštelę ir ištepė purvais.
„Pylos gaudavau už kiekvieną išdaigą, kurių nuolat prikrėsdavau“, – prisiminė dainininkė.
Nuo mamos žvilgsnio Arinai net šiurpuliukai per nugarą nueidavo.
Jos muzikinė karjera prasidėjo 1989-aisiais. Arina tapo pirmojo Lietuvoje surengto ritmenbliuzo ir rokenrolo čempionato nugalėtoja.
Kartą, kai Kaune vykusiame konkurse „Rhythm & Blues“ vedėjas po visų dalyvių pasirodymų pakvietė konkurse dalyvauti žiūrovus iš salės, draugai Ariną stumte išstūmė į sceną – padainavusi garsųjį George’o Gershwino kūrinį „Summertime“ Arina pelnė savo pirmąjį Didįjį prizą.
Originalaus balso merginą pastebėjo patyrę tų laikų rokeriai – grupė „Veto Bank“. Su ja Arina dainavo 10 metų. Išsiskirsčius grupei kai kurie muzikantai su dainininke vis dar koncertuoja.
Būdama 30-ies Maskvoje ji pradėjo mokytis džiazo.
„Tai buvo nuostabus laikotarpis. Sulaukiau ir meilės prisipažinimų, ir prašymų likti, tačiau jau buvau nusipirkusi bilietą į Lietuvą. Laikas parodė, kad grįždama namo klaidos nepadariau“, – tikino garsi dainininkė. Ji yra susišlavusi beveik visus įmanomus lietuviškos muzikos apdovanojimus, laimėjusi daugybę tarptautinių prizų.
Muzika ir meilė atlikėjos gyvenime – visada greta. Tai paliudyti gali Arinos draugai ir artimieji. Kad dažnai įsimyli, neneigia ir pati atlikėja.
„Man kiekviena meilė yra pirmoji. Vėliau galvoju, kad pasimokiau iš tų meilių, ir sau pasižadu ateityje įjungti protą, bet kur tau...“ – svajingai nusišypsojo dainininkė.
Būdama 22-ejų su būgnininku Vytautu Čeplinsku Arina susilaukė sūnaus. Motinystę teko derinti su įtempta scenine veikla.
„Sūnus per koncertus miegodavo būgnų dėkluose. Tuo metu juos siuvosi patys muzikantai. Dėklai būdavo minkšti ir labai jaukūs, tai paties didžiausio būgno vietoje mano vaikas ir miegodavo“, – pasakojo atlikėja.
Ji dėkoja motinai, kuri tuo metu labai padėjo.
„Sūnus sako, kad ir aš gera mama. Jo draugai mane vadina „mamasita loca“ – pakvaišusia mamyte. Aš nesakyčiau, kad esu valdinga. Esu stipri ir kantri“, – save apibūdino moteris.
Vis dėlto užkulisiuose užaugęs dainininkės ir būgnininko sūnus Martynas, kuriam dabar jau 21-eri, muzikos keliu kol kas nepasuko.
„Tik dabar gal labiau pradeda ja domėtis. Kuria elektroninę muziką, bet ir tai – tik po darbo. Jis baigė virėjų mokyklą ir išvyko dirbti į Angliją“, – apie sūnaus pasirinkimą kalbėjo Kauno pašonėje gyvenanti atlikėja.
Su V.Čeplinsku Arina po skyrybų neišsidraskė, atvirkščiai, dar ir koncertuodavo kartu. Tai jos mamos nuopelnas. Ji dainininkei rodė gerą pavyzdį – net ir išsiskyrusi su Arinos tėvu, su juo palaikė draugiškus santykius.
Dainininkė nemėgsta verkti kitiems ant peties ir pagalbos niekada neprašo.
„Aš nemėgstu būti pasinėrusi į depresiją. Po dviejų dienų pačiai nuo savęs bloga darosi. Imu jaustis išpurtusi, be minčių, sukaustyta ir tada liepiu sau keltis, temptis ir eiti“, – atviravo Arina.
Priežasčių ir aplinkybių depresijai Arinos gyvenime buvo pakankamai. Tačiau po nenusisekusių santykių suklupusi atlikėja atsikeldavo ir eidavo toliau. Kur kas gilesnių žaizdų Arinos širdyje paliko artimųjų netektys – ji palaidojo abu tėvus ir brolį.
„Tai buvo skaudžiausi mano gyvenimo įvykiai. Muzika buvo veikla, į kurią atsirėmiau. Tuo metu Žilvinas Žvagulis man suorganizavo daug koncertų. Netrukus po mamos laidotuvių jau koncertavau Šiauliuose“, – sunkias akimirkas prisiminė atlikėja.
Artimųjų mirtys ją išmokė vertinti tai, ką turi. Tuo metu moteris susimąstydavo, kodėl ji nepasakė, ko norėjo, gailėjosi, kad galbūt nepakankamai artimuosius mylėjo.
„Meilė vyrui yra tarsi žaibas. Negali nujausti, kada jis trenks“, – įsitikinusi moteris. Prieš ketverius metus per Kalėdas ji sutiko M.Kazėną.
Tuo metu Vilniuje gyvenusi dainininkė rengėsi koncertuoti Druskininkuose, į kuriuos vykti turėjo kartu su savo muzikantu iš Kauno.
„Tuo pat metu iš to paties kiemo su puodu plovo įlingavo pažįstama kompanija, kurioje buvo ir nepažįstamas Marius. Jis buvo užsispyręs, mat gimęs po Avino ženklu. Iš draugų iškaulijo mano telefono numerį, po kelių dienų paskambino ir pakvietė švęsti Naujųjų metų“, – pažinties akimirkas atsiminė Arina. Tiesa, kvietimo ji tąkart nepriėmė, mat norėjo pasirodyti sunkiai pasiekiama.
Paklausta, ar Marius yra tas žmogus, su kuriuo ji nori pasenti, atsakė: „Kol kas manau, kad taip.“
Arina yra sakiusi, kad jos svajonė – apsivilkti baltą suknelę.
„Manau, man tinka baltos, dramblio kaulo spalvos suknelės, – valiūkiškai šyptelėjo Arina ir nedrąsiai pridūrė: – Jei pasiūlytų, tekėčiau“.
