Artėjant Tarptautinei moters dienai, šiandien Seime surengta diskusija ir paroda smurto prieš moteris tema. Seime apie smurtą prieš moteris diskutavo garsūs atlikėjai, drabužių dizaineriai, moterų krizių centrų vadovai ir politikai.
Seimo rūmuose eksponuojamą Vilniaus dailės akademijos (VDA) studentų darbų parodą „Kalbėkime apie smurtą prieš moteris“ pristatė jos ambasadoriai – drabužių dizaineriai Egidijus Rainys ir Lilija Larionova. Parodos kuratorė VDA profesorė Danguolė Brogienė teigė, kad skirtingos formos ir kostiumai ant manekenų simbolizuoja įvairias smurto prieš moteris apraiškas.
Renginius kartu su kompanijos „Avon“ moterų labdaros fondu inicijavusi Seimo narė Dalia Kuodytė po parodos pristatymo surengtoje diskusijoje teigė, kad per pastaruosius dvejus metus Lietuvoje smurtas vis mažiau toleruojamas.
„Pasiekimas yra vien tai, kad šiandien mes smurto nebevadiname elementariu buitiniu konfliktu, kuris visuomenei neįdomus tol, kol auka nenužudoma. Smurtas yra nusikaltimas tiek prieš auką, tiek prieš visuomenę. Pastarieji dveji metai kelia optimizmą – situacija keičiasi į gera, tikiu, kad smurtą išmoksime atpažinti ir išsiugdysime jo netoleruoti. Šiuo atveju svarbiausia ne veikiantys įstatymai, o pačios aukos požiūris“, – diskusijoje „Smurtas šeimoje: kaip atpažinti, išvengti ir apsiginti“ teigė liberalė D. Kuodytė.
Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė teigė, kad prieš dešimtmetį daug kas vis dar klausdavo, ar tikrai kas trečia moteris Lietuvoje patiria smurtą: „Tuo negalėdavo patikėti. Šiandien situacija pasikeitusi – ši problema visuomenėje vis geriau matoma, moterys drąsiau kreipiasi pagalbos. Tiesa, baimės vis dar išlieka – ne visos išdrįsta. Tačiau svarbu, kad moterys žino, kad jos turi galimybę konkrečiose vietose ieškoti pagalbos ir ją rasti“.
Diskusijoje Seime dalyvavusi visuomenės veikėja, atlikėja Giedrė Balutytė teigė, kad prieš dvejus metus ir šiandien gaunami smurtą patyrusių moterų laiškai labai skiriasi. „Moterys pradeda atskirti įvairias smurto rūšis. Dabar moterys užduoda klausimus, pavyzdžiui, kaip įrodyti psichologinį smurtą, kaip jo išvengti. Visada sakiau ir sakysiu – moterys, patyrusios smurtą, neturi gėdytis. Gėda turi būti smurtautojui, tam, kuris muša, o ne atvirkščiai“, – teigė G. Balutytė.
