Priešais mus – du vyrai, tylomis žygiuojantys šaligatviu. Tai suaugęs vyras ir vaikinas, kuriuos pasirinkome stebėti, kad atrastume romėnų sekso pasaulį. Kur jie eis? Ir kodėl nekalba? Jaunuolis vilki sniego baltumo toga, apkraštuota purpurinės spalvos juosta, – tai toga praetexta, būdinga paaugliams. Jam apie trylika metų, veidas dar vaikiškas, bet dabar jis žengs pirmą žingsnį į suaugusiojo amžių. Jam nutiks kai kas, ką atsimins visą savo gyvenimą. Jis pirmą kartą mylėsis.
Jį lydi tėvas, tvirtas vyras mažomis akimis, į priekį sušukuotais plaukais, slepiančiais pradedančią plikti galvą. Niekas to nepastebi, bet jie keista pora – vaikinas, įsitempęs ir kiek įsibauginęs, žengia nevikriais žingsniais, jie labai nepanašūs į tvirtus tėvo žingsnius – tarsi kūjo smūgius į grindinį.
Tai primena egzekuciją, kai nuteistasis netekęs vilčių jau žengia prie ešafoto lydimas savo budelio, – bent taip atrodo šis labai drovus jaunuolis. Nelengva būti droviam šeimoje, kur „viešpatauja“ romėnų vyro sąvoka. Įsivaizduokime, kiek introvertiškų ir jautrių vaikinų buvo sutraiškyti šio mentaliteto ir įpareigoti elgtis su tam tikra kultūrine arogancija. Vyriškoje kultūroje nėra erdvės drovumui ar jausmams.
Štai ir atėjome. Porelė pasuko į šoninę gatvelę nuo didelės Suburos gatvės vargingiausio Romos kvartalo širdyje. Tikslas – viešnamis. Tėvas parinko linksmybių namus, kur pats dažnai vaikšto, ir žino, kad čia yra ypatinga prostitutė – labai juslinga nubė didelėmis ir giliomis akimis, ji visuomet mokėjo suprasti ir patenkinti jo troškimus, mokės ir sūnui padėti žengti šiuos pirmuosius žingsnius. Būtent ji atitraukia viešnamio įėjimo užuolaidą ir žvilgčioja laukan.
Jauna moteris juos pamato jau iš toli ir greitai atpažįsta vyrą. Dabar tėvas uždėjęs ranką sūnui ant sprando – taip išreiškia savo solidarumą (o sūnus ranką suvokia kaip spaustuvus, neleidžiančius jam pabėgti), o moteris viską supranta. Ir nusišypso. Nes jeigu gerai atliks savo darbą, jai bus dosniai sumokėta.
Kai tik pora prieina, prostitutė patraukia užuolaidą ir įdėmiai žvelgia į vyrą, papūtusi savo putlias lūpas ir rodydama itin gilią iškirptę – joje nugrimzta abiejų vyrų žvilgsniai. Pasiekusi norimo įspūdžio, nusigręžia ir praleidžia juos. Tėvas greitai pasuka prie sutenerio (leno, tai yra „vergų pirklio“, „sąvadautojo“), vadovaujančio viešnamiui ir besiderančio dėl kainų, ir jam paaiškina padėtį. Kol kalba, suteneris duoda ženklą merginai smakru, rodydamas į vaikiną, paskui mosteli galva nurodydamas į vieną iš kambarėlių koridoriuje.
Moteris žengia link vaikino. Sulig kiekvienu žingsniu siūbuoja klubais, o jos lengva permatoma tunika banguoja lyg lengvo vėjelio pučiama užuolaida. Tėvas žiūri į ją tyrinėdamas kiekvieną jos kūno linkį, jo akys staiga užsižiebia kylančiu geismu.
Jaunoji mergina įsmeigia akis į vyro iš įtampos suspaustas lūpas, į jo plačius pečius ir iškilius krūtinės raumenis, jai taip gerai pažįstamus. Iki jo – tik keli centimetrai. Vyras užuodžia jos kvepalų aromatą, jo odą pasiekia jos kvėpavimas. Instinktyviai siekia ją griebti. Bet šiandien – ne, ne jo eilė.
Jauna tamsiaodė prostitutė nubė pasisuka, ilgu jausmingu žvilgsniu glamonėja vyrą, paima už rankos vaikiną ir nusiveda jį. Jie tolsta koridoriumi – ji iškilmingai sūpuodama klubais, o jis – sukaustytas lyg medinukas. Jo gerklė perdžiūvusi, trūksta oro, žingsniuoja koridoriumi su pašėlusiai besidaužančia širdimi ir vis stiprėjančiu šleikštulio jausmu.
Viešnamyje prietema, tiktai nuo lubų kabančios lempos kur ne kur meta šviesos dėmes. Juo giliau koridoriumi, tuo mažiau šviesos, o kvapai aštrėja – tai seno uždaro namo ir nenusakomi kūno kvapai.
Praeina daugelį kambarėlių, kur už pinigus mėgaujamasi seksu. Nors dabar rytas, ir klientų labai nedaug, už kai kurių užuolaidų girdėti garsios moterų dejonės ir vyrų šnopavimas. Po šiuo stogu vaikinas patirs savo pirmuosius santykius...
Dabar jie priešais jų celės užuolaidą. Vaikinas lyg suakmenėjęs dvejoja. Grįžteli ir koridoriaus gilumoje pastebi sunkų tėvo žvilgsnį. Nubė ranka patraukia užuolaidą, kita švelniai stumteli vaikiną. Priešais juos yra tik senas dėmėtas čiužinys, patiestas ant mūrinio suolo. Kambaryje vaikinas lieka sustingęs. Priešais jį – besišypsanti mergina, ji paprastu judesiu nusimeta tuniką – jos nuogas kūnas nuostabus. Neatitraukdama žvilgsnio nuo jo akių, lėtai išsitiesia ant čiužinio ir pamažu praskečia kojas, atskleisdama savo moteriškumą.
Bet ir šitaip kviečiamas vaikinas nejuda. Jo rankos prakaituoja, jis panikuoja... Taigi moteris pakyla, prieina, žiūri į jį ir norėdama padrąsinti priglaudžia savo putlias lūpas prie jo lūpų – o šios lyg akmeninės.
Pirštu pakelia jaunuolio, įsmeigusio akis į jos tvirtą, įspūdingą kūną, smakrą. Paima jo ranką ir ją uždeda sau ant krūtinės, bet, užuot pajutusi ryžtingą spustelėjimą, jaučia tik jo drebančius pirštus...
Kaip liūtas, tyrinėjantis grobį, mergina žvelgia į jį, aistringai pabučiuoja ir lėtai nurengia. Kai toga nukrenta prie kojų, priklaupia priešais jį ir imasi susipažinti su vaikino kūnu, žadindama jo instinktus. Jai prireikia visos patirties, bet galiausiai nugali – pamažu geismas pabunda vaikino kūne, jis jaučiasi vis tvirčiau, nuramintas jaunos merginos švelnumo ir šypsenos, jo baimė pamažu tirpsta.
Netruks ilgai, ir ji išmokys jį ją užvaldyti – žinia bus aiški nuo šio pirmo karto: tai jis turi siekti malonumo, nekreipdamas dėmesio į moters poreikius... Būtent tai liks visą gyvenimą jo sąmonės gelmėje – nuo šio pirmo karto ant purvinos lovos. Tai sunki patirtis, kartais net traumuojanti.
Pirmiausia tai pradžia kelio, kuriame iš jo, romėno vyriškio, bus visuomet tikimasi plėšraus, egoistiško ir smurtingo elgesio, o šis grumsis su jo drovumu ir tokiu introvertišku charakteriu... Turės rasti būdus suderinti šias dvi skirtingas puses. Ir tai tikrai nebus lengva.
