Daugiausia pagyrimų Elvana sulaukia iš nuolatinėmis klientėmis tapusių draugių ir pažįstamų, kurios, vos prisireikus puošmenos, skuba į jos namus, rašo „Lietuvos ryto" priedas „Gyvenimo būdas".
Pluša kartu su dukra
Įmonės „TV Energija“, prodiusuojančios „Dviračio šou“, vadovė E.Mackevičienė savo širdžiai mielos veiklos verti vėrinius, daryti auskarus ir seges nepavertė verslu. Tai Elvanai tėra pomėgis, kuriam ji skiria laiko tuomet, kai aplanko įkvėpimas.
E.Mackevičienei kartais talkina jauniausia atžala dešimtmetė duktė Veronika. Mama ir duktė, verdamos puošmenas, pasitaria, pagiria ir pakritikuoja viena kitos sumanymus.
E.Mackevičienė pažymi, kad Veronika ja aklai neseka – turi savo kūrybos stilių. Jauniausia atžala savo kurtais papuošalais puošiasi ir pati, ir juos dovanoja draugėms. Mamos kurtais vėriniais, auskarais ar segėmis Veronika nesipuošia.
„Juk ir aš savo mamos papuošalų nenešiodavau – skiriasi tėvų ir vaikų skonis. Dėl to nė kiek nepykstu“, – patikino dažnai laisvalaikį prie darbo stalo leidžianti E.Mackevičienė.
Pomėgį rado atsitiktinai
Humoristo žmonos pomėgis atsirado dėl vieno atsitiktinumo: sykį sutrūkus ilgiems margų, netaisyklingų formų upinių perlų karoliams, Elvana iš jų pasidarė ne tik vėrinį, bet ir auskarus.
„Tuo metu nusprendžiau, kad pati galiu susiverti papuošalus, nes nuo vaikystės mėgau kruopščius rankdarbius. Man patiko megzti, piešti. Iš molio buvau nusilipdžiusi karoliukus ir ilgai juos nešiojau.
Bet ištekėjus ir gimus vaikams, gyvenimas tapo kitoks. Augo vaikai, dirbau, nenuostabu, kad buvau atitrūkusi nuo savo pomėgių. Tik iš užsienio parsivežti upinių perlų karoliai, pabirę ant žemės juos pirmąkart užsidėjus, mane paskatino imtis širdžiai mielos veiklos“, – apie prieš penkerius metus nutikusią istoriją, įkvėpusią prisiminti seną pomėgį, pasakojo E.Mackevičienė.
Sukūrusi upinių perlų papuošalų komplektą, Elvana nesustojo: toliau vėrė vėrinius, darė auskarus, pakabučius sau ir draugėms. Visoms bičiulėms nuo pat pradžių patiko E.Mackevičienės kūriniai – jos gyrė kūrėją: „Tu daryk, tau galima.“
Mugėje išgirdo daug pagyrų
Prieš trejus Elvana pirmąkart savo kūrinius susiruošė parduoti Kaziuko mugėje. Į tai ją pastūmėjo sesuo ir sesers vyras, užsiimantis medžio darbais ir jais prekiaujantis dažnoje Kaziuko mugėje.
Nors humoristo žmonai prieš einant į mugę reikėjo pasitelkti drąsą, šis žingsnis pranoko lūkesčius: „Pabandžiusi vienus metus, antrais jau pati labai norėjau į mugę. Pajutau, kaip mane vertina pirkėjai: išgirdau daug pagyrimų, dažnas sakė, jog gražu. Tai juk ne tas pat, kai draugės pagiria. Todėl dar labiau panorau kurti“, – pasakojo iš įvairių akmenukų, spalvotų vielučių, stikliukų papuošalus kurianti E.Mackevičienė.
Akmenys – koralas, agatas – pagrindinės medžiagos, kurios moters rankose virsta papuošalais. Brangiausias vėrinys nesiekia nė dviejų šimtų litų, tačiau sumanymai ne visada atsiranda kaip sviestu patepta.
„Nesvarbu, koks akmuo. Svarbu, kad vos jį pamačiusi suprantu, jog iš jo atsiras papuošalas. Kartais tie akmenys metus ar kitus praguli – visi gražūs, bet nesusiklijuoja į kokį nors vėrinį. Ateina laikas, kai staiga vėl atrandi tą akmenį ir supranti, jog nori vieną ar kitą puošmeną padaryti“, – apie kūrybos kančias užsiminė E.Mackevičienė.
Nemažai papuošalams kurti reikalingų detalių vilnietė perka internetu, nes taip patogiau. Tačiau akmenis visuomet įsigyja parduotuvėje. Kūrėjai reikia pačiupinėti akmenį, nes jau pasimokė: internetu atsisiųstais akmenimis ji nusivylė, nes jie buvo ne tokios spalvos, kokios norėjo. Gali du akmenukai atrodyti vienodo dydžio, bet atidžiau įsižiūrėjus jie bus skirtingi: gali skirtis briaunos, pasitaiko ir kreiva skylė.
Vėrinių kūrimo subtilybes perpratusi E.Mackevičienė pastaruoju metu užsikrėtė segių gaminimu – jų formą mezga iš vielos ir įkomponuoja akmenis.
Noras kurti seges taip pat atsirado iš poreikio pasipuošti. „Turėjau drabužį, į kurį reikėjo segės. Bet neradau nusipirkti gražios. Nusprendžiau pati pasidaryti“, – šyptelėjo Elvana, kuriai šių metų Kaziuko mugėje neprastai sekėsi parduoti ir naująsias puošmenas.
Į mugę prekeivė nešėsi ne tik papuošalus, bet ir ant pakabų sukabintus drabužius.Gal tai ją išskyrė iš kitų?
„Žmonės pamato, prie kokio drabužio koks papuošalas gali tikti, todėl lengviau apsisprendžia. Man ir pačiai gražiau matyti daiktą pakabintą, o ne padėtą krūvoje, tuomet jis atsiskleidžia“, – įsitikinusi papuošalų kūrėja.
Prekeivės sėkmę mugėje patyrusi E.Mackevičienė kartais pasvajoja apie nedidelį saloną, kuriame eksponuotų ir pardavinėtų savo papuošalus. Bet nuo tos svajonės ją atbaido mintis: ar pajėgs tiek išplėtoti savo veiklą, kad ji taptų verslu?
„Kol tai yra tik pomėgis, teikia malonumą. O kai įsipareigoji, kūryba virsta amatu. Nors ir dabar draugės iš anksto užsisako papuošalų, kai joms reikia eiti į pobūvį, bet tokių užsakymų nėra beprotiškai daug“, – tikino E.Mackevičienė.
Nemėgsta nei aukso, nei sidabro
Elvana nėra lyg batsiuvys be batų – ji mieliau puošiasi savo kūriniais nei masinės gamybos juvelyriniais dirbiniais.
Kuklaus būdo kūrėja nemėgsta nei aukso, nei sidabro. Kiek Elvana turėjo auksinių papuošalų, jie arba sutrūko, arba juos pametė. Brangenybės prie H.Mackevičiaus žmonos nelimpa.
„Nebūtinai turi būti brangus metalas. Svarbu, kad būtų miela ir gražu. Nešiodama savo vėrinius jaučiuosi gerai. Viską darau, kad man patiktų – negaliu apgaudinėti žmonių: daryti to, kas man nepatinka“, – paprastomis savo sėkmės paslaptimis dalijosi E.Mackevičienė.
Motinystė už karjerą svarbiau
Papuošalų kūrimas – ne pirmoji veikla, vedusi E.Mackevičienę ieškojimų keliu. Elvana savo ateitį ketino sieti su muzika, bet anksti suprato, kad tai – ne jai.
Tuometėje Vilniaus J.Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje Elvana studijavo chorinį dirigavimą, bet sukūrus šeimą ir gimus vaikams mokslai nutrūko.
„Bandžiau dar grįžti į muzikos mokslus, tačiau pasikeitus gyvenimo sąlygoms, kai šalis tapo nepriklausoma ir visi pasijutome laisvi, nusprendžiau mokytis kitur – baigiau verslo administravimą. Per tą laiką vėl vaikas gimė“, – iš savo karjeros, kuri nebuvo vientisa veikla, juokėsi tris atžalas turinti E.Mackevičienė.
Greta (25 m.), Haroldas (18 m.) ir Veronika (10 m.) pakoregavo motinos darbus taip, kad jai neleido užsisėdėti vienoje vietoje.
Bet E.Mackevičienei svarbiau ne karjeros aukštumos, o motinystė.
„Kai gimė Haris, bandėme jį palikti auklei. Netrukus supratau, jog tai didžiausia kvailystė. Tuomet dirbau radijo rinkodaros skyriuje, bet didelio pasitenkinimo darbu nejutau. Be to, auklė uždirbo beveik tiek, kiek aš, o mes abejojome jos kompetencija, todėl grįžau auginti vaiko“, – sakė Elvana.
Tuomet ji bandė save įsivaizduoti kaip karjeros moterį, bet motinos instinktai nugalėjo.
„Neslėpsiu, buvo toks metas, kad susimąstydavau: ką aš čia veikiu, negi tik vaikus auginu? Bet su tomis mintimis ateidavo džiaugsmas, kad vaikams galiu skirti daug dėmesio. Dabar dėl to nesigailiu“, – įsitikinusi garsaus humoristo žmona.
Sodininkystę teko pamiršti
„TV Energijos“ direktorės darbe – jokios kūrybos, nors prodiuserių įmonė rengia aktualius humoro laidos siužetus. „Mano darbas daugiau techninis, atsietas nuo kūrybos, bet kūrybingumą puoselėju darydama papuošalus“, – džiaugėsi darbą ir pomėgį nesunkiai suderinanti E.Mackevičienė.
Populiarios humoro laidos kūrėjas H.Mackevičius nepyksta, kai užsidarydama darbo kambaryje Elvana išrėžia: „Manęs dabar nebus namie, netrukdykite.“
Kai žmona sukuria išskirtinę grožybę ir ja pasipuošia, sutuoktinis nelieka abejingas: „Gerai atrodai.“
Vyresnioji duktė motinai patarė savo papuošalus fotografuoti ir įdėti į internetą, bet Elvana to daryti dar nesusiruošė.
Sūnus Haroldas mėgsta, kai jį vadina Hariu. Jis kaip ir tėvas yra mažakalbis ir skeptiškas moteriškų puošmenų požiūriu.
O pagrandukė Veronika iš mamos paveldėjo ne tik rankdarbių, bet ir muzikos pomėgį – groja fleita.
„Kartu dirbame ir kartu prekiaujame Kaziuko mugėje. Darydamos papuošalus abi pasitariame, kas gražu, kas negražu. Jai išeina padaryti dailų dirbinį, nes Veronika kruopšti.
Mano draugės stebisi, kiek mūsų pomėgiui reikia kruopštumo. Bet nei dukrai, nei man tokia kūryba neatrodo sudėtinga.
Aš daug kam neturiu kantrybės, bet papuošalams visada turiu. Ne iškart sugalvoju, kaip sumanymą atlikti techniškai. Minčių labai daug, bet tenka daug kartų darbą perdarinėti“, – apie kantrybės išteklius prasitarė prie vieno papuošalo net savaitę užtrunkanti E.Mackevičienė.
Elvana iš savo mamos dar vaikystėje išmoko megzti. Tad Greta, Haris, Veronika vaikystėje turėjo daug megztų drabužių, kepurių, šalikų. Tačiau Elvana niekaip nepripratino vyro nešioti jos megztus šalikus, nes jis nemėgsta žiemos aksesuarų, išskyrus pirštines.
O dabar ir atžalos nebenori puoštis mamos mezginiais, nes kiekvienas turi savo aprangos stilių.
Moteris dėl to neišgyvena. Juk ir papuošalus ji sako kurianti be tikslo. „Net nežinau, ar pati nešiosiu, bet kuriu dėl to, kad man gražu“, – sakė E.Mackevičienė ir pridūrė, jog įkvėpimo neįmanoma sustabdyti.
Prieš tai Elvaną buvo aplankęs polėkis užsiimti sodininkyste. Netoli Vilniaus esančioje sodyboje ji su vyru rūpinasi daržu, sodu. Moteris norėjo auginti daugiau gėlių, daržovių, bet vienąkart jai kažkas nepavyko, kitąkart, ir ji nutarė nebesėti ir nesodinti.
„Vieną žiemą sėdau verti papuošalų ir tai nugalėjo sodininkystę. Sodyboje liko tik prieskoniniai augalai“, – prisipažino E.Mackevičienė. Visus rūpesčius ji pamiršta, kai palinksta prie stalo verti papuošalų.
