Futbolininkas V.Ivanauskas buvo vienas pirmųjų sportininkų, kuriam, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, atsivėrė keliai į Vakarus. 1991-aisiais jis pradėjo žaisti Austrijoje, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Gyvenimo būdas“.
„Susipažinome 1986 metais. Aš tuomet buvau išsiskyrusi ir auginau penkiametę dukterį Liną. Baigusi chorinio dirigavimo specialybę dirbau Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, o Valdas vis labiau skleidėsi kaip perspektyvus sportininkas.
Atsiradus galimybei išvykome į Vieną“, – pasakojo B.Ivanauskienė.
Užsienyje sutuoktiniams gimė duktė Patricija. Beatričė rūpinosi vaikais ir šeima, o Valdas žaidė Austrijos ir Vokietijos klubuose. Dėl to šeimai teko ne kartą kraustytis į kitą gyvenamąją vietą.
2002 metais V.Ivanauskas, baigęs aktyvią sportinę veiklą, gavo trenerio licenciją.
2003-iaisiais jis grįžo į Lietuvą, pradėjo trenerio karjerą, o Beatričė su dukterimis liko Vokietijoje.
Šeima susitikdavo tai Lietuvoje, tai Vokietijoje, tačiau didelis atstumas didino properšą ir širdyse. Juolab kad į vienišą, žavų, nors ir vedusį sportininką nuolat dairėsi moterys.
– Kodėl, kai Valdas išvyko dirbti treneriu į Lietuvą, vėliau į Škotijos miestą Edinburgą, jūs likote Vokietijoje? – paklausiau B.Ivanauskienės.
– Gavęs trenerio diplomą Valdas ieškojo darbo. Pažinojau Vladimirą Romanovą, kuriam priklausė Edinburgo „Hearts“ ir „Kauno“ futbolo komandos.
Aš su juo susisiekiau ir paklausiau, ar nepriimtų Valdo iš pradžių kad ir trenerio asistentu. Jis jį priėmė. Ir bendradarbiavo iki 2007 metų – tada Valdas baigė treniruoti Edinburgo „Hearts“ komandą.
Su Patricija važinėdavau pas vyrą. Negaliu sakyti, kad tuo metu mūsų šeiminis gyvenimas buvo darnus. Patricija nebenorėjo kraustytis iš vienos šalies į kitą, nes prisirišo prie mokyklos, draugų. Aš ją supratau, nes mes ant ratų buvome praleidusios penkiolika metų. Norėjau dukteriai suteikti tvirtą pagrindą po kojomis.
Kita vertus, pasąmonėje nujaučiau, kad net ir persikrausčiusi pas vyrą vis tiek būsiu viena. Todėl galima sakyti, jog iš dviejų blogybių išsirinkau mažesnę. Man labai svarbu vaiko išsilavinimas. Patricija studijuoja sporto ir renginių vadybą, dainuoja universiteto ansamblyje.
Aš suprantu, kad vyrui, atitrūkusiam nuo šeimos, kyla visokių pagundų. Jis užmezgė romaną su aštuoniolika metų jaunesne panele.
– Ar kalbate apie Ugnę, kuri 2008 metais vienam moterų žurnalui davė atvirą interviu apie santykius su Valdu? Kada jūs sužinojote apie vyro neištikimybę?
– Galima sakyti, tada, kai perskaičiau tą straipsnį. Žinote, žmonės daug visko kalba, bet žmona dažnai sužino paskutinė.
Kartą, kai Valdas Edinburge dirbo treneriu, aš pas jį nuskridau. Pasirodė keista, nes jis manęs nenorėjo įsileisti į namus. Supratau, kad vyksta kažkas negera. Tačiau tuomet nesantuokinius santykius jis buvo linkęs slėpti, dar nepasižymėjo atviru įžūlumu. Vėliau sužinojau, jog kai spaudoje pasirodė tos merginos interviu, Valdas labai įsiuto.
Po to straipsnio susitikome Vilniuje kavinėje, jaučiausi pažeminta ir įskaudinta.
Vėliau skausmas atlėgo, mūsų santykiai pagerėjo, Valdas gavo trenerio darbą Vokietijoje, dažnai atvažiuodavo pas mus, šeimyniškai leisdavome laiką.
– Ar tuo metu jūsų santykiai buvo intymūs?
– Nuolatinių santykių nebuvo. Valdas išauklėtas konservatyviai, kita vertus – ir laisvamaniškai. Jis nebuvo linkęs kalbėti apie intymius santykius, ir man tai buvo tapę tabu. Apie intymumą niekada neatviraudavome.
Mus visada labiau siejo draugystė. Suartino tai, kad kartu išvykome gyventi į užsienį, daug patyrėme. Mudu daug kraštų aplankėme, daug kur atostogavome. Labai gerai gyvenome.
– O ką svetimose šalyse veikdavote jūs?
– Lietuvoje mano muzikinė karjera klostėsi puikiai, bet išvykus į užsienį buvo sunku rasti darbą pagal specialybę – ypač kai dar nemoki vokiečių kalbos. Bet aš nebuvau Valdo išlaikytinė, dirbau kaip vadybininkė, pildžiau visokias ataskaitas, rūpinausi persikėlimu iš vienos šalies į kitą, šeimos gerove.
Netgi buvo toks atsitikimas, kuris garsiai nuskambėjo Vokietijoje. 1996 metais Valdas gavo pasiūlymą žaisti Vokietijos bundeslygoje, „Wolfsburg“ klube, pasirašė sutartį. Tuo metu tas klubas buvo ką tik įžengęs į aukščiausiąją lygą.
Bet po kelių dienų atsirado kitas pasiūlymas – žaisti Austrijos „Salzburg“ klube, kuris iškopė į Čempionų lygos atranką. Valdas, išgirdęs apie Čempionų lygą, taip užsidegė, kad sumanė nutraukti sutartį su vokiečiais. Vadybininkas jį atkalbinėjo, sakė, kad prisidarys problemų, nukentės įvaizdis.
Tada apsisprendžiau prisiimti kaltę. Nutarėme pranešti, neva aš nenoriu gyventi Volfsburge. Žinoma, buvau įvertinta kaip kaprizinga ponia, o tiesa buvo ta, jog Valdas troško žaisti Austrijoje, Čempionų lygoje.
Jis išvyko į Austriją palikęs mane su vaikais Hamburge. Važiuodama automobiliu vengdavau įsijungti radiją, nes komentatoriai mano adresu negailėjo kritikos ir karčių pajuokavimų. Bet visa tai dariau dėl šeimos, nes supratau, kad mano vyrui futbolas – gyvenimo prasmė. Manau, kad šeimoje partneriai turi vienas kito laikytis, padėti, pasitikėti.
Ir nors nedirbau primityviąja prasme – tai yra nevaikščiojau į darbą nustatytu grafiku, dirbau savo šeimai.
Galima sakyti, kad vyras uždirbo pinigus žaisdamas futbolą, o aš dirbau savo šeimai.
Mes puikiai sutarėme. Valdas labai mylėjo mano dukterį Liną iš pirmosios santuokos. Jai dabar 33 metai. Lina Valdą laikė savo tėvu, nors tikrasis jos tėvas gyvas, taip pat gyvena užsienyje, bet nieko jai nedavė.
Liną užaugino Valdas, ji galėjo mokytis brangiose privačiose gimnazijose. Todėl man buvo keista, kad jis taip stipriai pasikeitė.
– Ar santykiai pašlijo, kai Valdo gyvenime atsirado jauna mergina?
– Nemanau. Jis buvo geras, bendraudavo su mudviejų dukterimi Patricija, rūpinosi ja. Nebuvo jokių kalbų apie skyrybas.
Kai Valdas išsiskyrė su ta mergina, mudu susitikome Amsterdame.
Valdas norėjo atkurti ankstesnius santykius, sakė, jog myli ir nenori, kad išsiskirtume, bet aš tuo metu negalėjau įsivaizduoti intymaus bendravimo, nes mane jo neištikimybė labai įžeidė.
Neretai jis man priekaištaudavo, kad paskui jį nelakstau, dėl jo nekovoju. Atsakydavau, kad jis yra suaugęs žmogus ir žino, ko nori. Gal esu netipiška moteris.
– Tada jūsų vyro gyvenime atsirado dar viena moteris?
– Gal prieš trejus metus jis užmezgė santykius su Laima. Apie tai sužinojau iš jo paties. Mudvi su dukra buvome grįžusios į Lietuvą, ir Valdas sumanė mus supažindinti su savo drauge.
Bet tada ta pažintis neįvyko.
– Kada išgirdote kalbas, kad jis nori skirtis?
– 2011 metų pavasarį iš Skyrybų centro Druskininkų filialo sulaukiau skambučio ir elektroninio laiško. Man pranešė, kad Valdas kreipėsi dėl santuokos nutraukimo, atsiuntė dokumentus su pasiūlymais. Už sutikimą skirtis man pasiūlė kompensaciją – 8 tūkstančius eurų (28 000 litų).
Skyrybų centro darbuotojai paaiškinau, kad tie pinigai negali būti kompensacija, nes tai – dukters Patricijos nuosavybė.
Mano tėvas padovanojo anūkei Patricijai pinigų sumą. Ji buvo skirta būsimoms jos studijoms finansuoti. Valdas turėjo skolų ir manęs paprašė tų pinigų. Atsiklaususi mudviejų dukters, paskolinau jam tuos 8000 eurų.
Todėl Skyrybų centro darbuotojai pasakiau, kad tegu vyras pirmiausia sugrąžina skolą, o tada galėsime tęsti kalbą apie kompensaciją.
Man buvo pažadėta paskambinti, bet skambučio nesulaukiau.
Po trijų savaičių parašiau laišką tai pačiai darbuotojai: „Jūs man skambinote dėl skyrybų. Žadėjome pokalbį pratęsti, bet daugiau nieko iš jūsų negirdėjau. Nežinau, kaip tai rimta.“ Atsakymo nesulaukiau.
– Kad esate išsituokusi, supratote tik tada, kai pernai vasarą atsitiktinai internete pamatėte savo vyro Valdo ir jo išrinktosios Laimos vestuvių akimirkas?
– Taip. Pirmiausia paskambinau į Kauno rotušę, kur vyko Valdo vestuvės. Man buvo pasakyta, kad santuoka įforminta legaliai, nes buvo pateiktas skyrybų liudijimas. Tada dar labiau nustebau. Sužinojau, kad skyrybos vyko Vilniaus rajono apylinkės teisme. Ten paskambinusi sužinojau, kad teisėja, kuri vadovavo bylai, yra išėjusi motinystės atostogų.
Pasiteiravau, kaip tos skyrybos vyko. Man pasakė, kad visi dokumentai yra archyve ir kad man teisme atstovavo kažkoks advokatas. Be to, sužinojau, neva skyrybos įvykusios dėl mano kaltės. Buvau tokia susinervinusi, kad ne viską pajėgiau suvokti.
– Ar po to susisiekėte su Valdu?
– Ne, jis su manimi nekalba, atmeta skambučius. Tikriausiai dabar laikosi pozicijos nieko nesiaiškinti.
Manau, jis supranta, kad tai buvo atlikta nevisiškai švariu būdu.
– Kada Valdą matėte pastarąjį kartą?
– 2012-aisiais jį ir jo motiną pakviečiau pas mus į Miuncheną, į abiturientų išleistuves. Tačiau tąkart Valdas į dukters šventę atsivežė ir tuometę savo draugę Laimą su jos dukterimi.
Nei man, nei Patricijai nebuvo malonu regėti svetimą moterį. Po kelių dienų duktė su klase turėjo išvažiuoti į Graikiją. Valdas pažadėjo sumokėti už kelionę, davė Patricijai 500 eurų.
Bet po to, kai jo draugė Laima ėmė regzti intrigas, tėvas ėmė ant dukters pykti ir reikalauti grąžinti pinigus.
Viešėdamas Vokietijoje jis net neužsiminė apie skyrybas. Bet Valdo moteriškė pasakė: „Išsiskirsime be tavęs.“ Po išleistuvių Patricija su tėvu daugiau nesimatė.
Dabar jis iš viso nenori su Patricija bendrauti. Jei duktė paskambina tėvui, jis koneveikia ir mane, ir ją, nutraukia pokalbį.
Neslėpsiu – mes turėjome skolų. Kai Valdas išvyko į Lietuvą, mes likome Vokietijoje su tomis skolomis.
Bet tai buvo mūsų skolos, ne mano. Manau, kad šeimoje niekas nieko neišlaiko, ypač jei yra bendri vaikai.
Jau vėliau, kai nenorėjo su manimi gyventi, Lietuvoje ėmė mane šmeižti, kad jis turįs dengti mano skolas. Kodėl jos mano? Jos mūsų.
– Ką žadate toliau daryti?
– Trokštu oriai išeiti iš šios situacijos, todėl ieškosiu teisybės. Negalima taip žeminti moters.
Rusijos Chabarovsko mieste dabar dirbantis ir futbolo klubą „SKA-Energija“ treniruojantis V.Ivanauskas nusijuokė išgirdęs klausimą, kaip atsitiko, kad Vokietijoje gyvenanti jo dukters motina ilgai net neįtarė, jog yra su juo išsiskyrusi, nedalyvavo skyrybų procese ir nepasirašinėjo jokių dokumentų.
„Skyrybų procesas vyko ilgai. Buvo siūloma skirtis, bet Beatričė neatsakinėjo į laiškus. Teisiniai sprendimai buvo priimti, buvo pasamdyti advokatai, jie buvo atsakingi už tas skyrybas ir viską padarė pagal įstatymus.
Manote, kad teisininkai imtųsi klastočių ir rizikuotų savo darbo vieta dėl 2000–3000 litų? Viskas vyko teisiškai. Cirkas, ką ji išdarinėja, nes teismo sprendimas yra“, – kalbėjo buvęs sportininkas.
Ar galima priimti sprendimą skyrybų byloje, jeigu kitas sutuoktinis ne tik nepasirašo sutikimo skirtis, bet ir nežino, kad vyksta teismo posėdžiai?
Vienas garsiausių šalies futbolininkų, dėl agresyvaus žaidimo vadintas Ivanu Rūsčiuoju, pratrūko rėkti: „Nežinau visų tų sąlygų, bet manau, kad jei žmogus į teismą neateina tris kartus, sprendimai turi būti priimti ir be jo. Jos parašo niekas neklastojo, nes niekam jo nereikėjo.“
Paklaustas apie 8000 eurų, kuriuos pasiskolino iš dukters ir iki šiol negrąžina, V.Ivanauskas karščiavosi toliau: „Nenoriu kalbėti, kiek esu išlaikęs buvusią žmoną – turėjau sumokėti už visokias jos bylas, ji visą gyvenimą nedirbo. Rūpinausi dviem vaikais.“
Skyrybų reikalus V.Ivanauskas buvo patikėjęs Skyrybų centrui.
Normalu nežinoti, kad esi išsiskyręs
„Skyrybos – taip pat šventė!!!“, „Skyrybų pasaulio čempionas“, „Pigios ir greitos skyrybos“ – taip reklamuojamas Skyrybų centras, kurio darbuotojai, jeigu tikėtume reklama, išsiskirti padeda per tris dienas.
„Mūsų centre skiriasi šimtai žvaigždžių. Esame darbo pelytės, turime dešimtis tūkstančių klientų, esame lyderiai Lietuvoje ir pasaulyje pagal skyrybų skaičių. Mes esame šimtus kartų geresni už tuos žymiuosius advokatus, bet tylime ir dirbame. Į mus žmonės kreipiasi, nes pas mus kamerinė aplinka, nebūna jokių šou“, – panegiriškai kalbą pradėjo Skyrybų centro vadovas Saulius Vaikšnoras (nuotr.). Už skandalus, nepagarbų ir įžeidžiamą elgesį teismuose iš S.Vaikšnoro buvo atimtos teisėjo ir advokato licencijos. Atstovauti klientams teismuose S.Vaikšnoras nebegali.
– Kaip galima išskirti sutuoktinius, jei vienas jų nežinojo apie tokį procesą, nedalyvavo teisme, nėra pasirašęs jokių dokumentų? – paklausiau S.Vaikšnoro.
– Julija Brazauskienė irgi nežinojo, kad yra išsiskyrusi su Algirdu Brazausku.
Kaip buvęs teisėjas galiu patikinti, kad tai įmanoma. Mane tikrai žino visi teismai ir visa advokatūra.
Civilinio proceso kodeksas numato išlygas, kad sutuoktinis nebūtų našta ir girna prie kojos nei vyrui, nei žmonai, kad jie galėtų išsiskirti įstatymo nustatyta tvarka. Tai ir padarė tiek A.Brazauskas, tiek kiti asmenys. Jeigu B.Ivanauskienė yra kuo nors nepatenkinta, savo teises ji gali ginti įstatymo numatyta tvarka. Kur čia problema? Mes esame išskyrę tūkstančius porų.
– Net tuomet, kai asmuo nėra pasirašęs skyrybų dokumentų?
– O kam tie parašai? Kiek žinau, mūsų klientas buvo labai patenkintas mūsų paslaugomis, tikrai viskas profesionaliai buvo padaryta. Tą bylą ypač priekabiai nagrinėjo teismas, nes atsižvelgė į tai, kad klientas yra žinomas asmuo. Juk kai skiriasi Janekas ir Halina iš Nemenčinės, tai, žinote, teisėjai į tai žiūri liberaliau. Bet kai pamato, kad žmogus yra visuomenėje žinomas, jie tikrai labai priekabiai nagrinėja bylą.
Tarp mūsų klientų tikrai buvo šimtai žvaigždžių.
– Ir buvo išskirti vadovaujantis panašiu principu?
– Taip. Tiktai, kiek prisimenu, gerbiamas V.Ivanauskas buvo nepatenkintas, nes buvo atidėti keli posėdžiai, o jis tada sakė: „Kas čia dabar vyksta, kodėl neišskiria iš karto?“ Jei B.Ivanauskienei skauda širdį, tegu kreipiasi į mus, pasistengsime jai padėti.
Meilės fronte – ir pakilimai, ir duobės
V.Ivanauskas, dirbdamas Lietuvoje, susipažino su aštuoniolika metų jaunesne energija trykštančia Ugne Z. 2008 metais merginai buvo 23 metai, o V.Ivanauskui – 41 metai. Jo pasirinkimas gyvenimą susieti su daug jaunesne mergina įskaudino žmoną ir dukterį. Ypač po to, kai Ugnė viešai pasigyrė apie meilę vienam garsiausių futbolininkų ir atskleidė, kad jie su Valdu artimai bendrauja trejus metus.
Nors Ugnės mylimasis buvo vienmetis su jos tėvu, merginos tai netrikdė. Ji sakė, kad paskui mylimąjį keliautų į pasaulio kraštą. Merginos netrikdė ir tai, kad futbolininkas nėra išsiskyręs su žmona. „Juk ta santuoka – tik formalumas“, – tuomet buvo įsitikinusi Ugnė.
2010 metų sausį duodamas interviu V.Ivanauskas prisipažino esąs labai nelaimingas – tuomet jis neturėjo darbo, o su Ugne jau kelis mėnesius gyveno atskirai.
Bet po kelių mėnesių vyras vėl švytėjo iš džiaugsmo. V.Ivanauskas tapo „Šiaulių“ futbolo komandos vyriausiuoju treneriu. Nudžiūvus išsiskyrimo su Ugne ašaroms vyras glėbyje glaudė bendraamžę kaunietę Laimą Vaičiulienę. Apie savo jausmus futbolo treneris kalbėjo žurnalistams. Taip pat pasakojo, kad su Vokietijoje gyvenančia žmona bendrauja tik dalykiškai ir iš būtinybės. Savo žmoną Beatričę V.Ivanauskas vadino buvusiąja.
Pernai liepos 13 dieną V.Ivanauskas ir L.Vaičiulienė Kauno rotušėje sutvirtino savo meilę. Po santuokos ceremonijos moteris pasirinko Ivanauskienės pavardę. Laima turi du suaugusius vaikus.
Pora medaus mėnesiu nepasidžiaugė – futbolo treneris išskrido į Rusiją – Chabarovsko „SKA-Energija“ klubą. Vestuvių pokylis, į kurį planuojama pakviesti gausų būrį giminių ir draugų, numatytas šią vasarą.
Išsiskirti galima ir bendru sutarimu, ir ginčo tvarka
Vilija Gražulytė
Advokatė
„Įstatymai numato galimybę nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Teismui pateikiamas bendras sutuoktinių prašymas ir sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių.
Teismas gali šį klausimą išspręsti rašytinio proceso tvarka, nekviesdamas šalių. Sutikimą skirtis bendru sutarimu partneriai patvirtina parašais.
Ar įmanoma, kad teismas sutuoktinius išskirtų, kai nėra vieno iš asmenų sutikimo, patvirtinto parašu? Jokiu būdu ne. Jeigu parašas dokumente suklastotas, gali būti iškelta baudžiamoji byla.
Jeigu, kaip sužinojo B.Ivanauskienė, tiesa yra tai, kad santuoka nutraukta dėl jos kaltės, santuoka galėjo būti nutraukta ginčo proceso tvarka. Nors nesu susipažinusi su teismo sprendimu, iš pateiktos informacijos galima spręsti, kad B.Ivanauskienės interesams teisme be jos žinios atstovavo advokatas.
Toks atvejis yra galimas, kai teismas byloje paskiria kuratorių – nedalyvaujančiojo procese atstovą. Kuratoriumi gali būti skiriamas advokatas. Apie kuratoriaus paskyrimą skelbiama viešai, o kai yra galimybė, ir suinteresuotam asmeniui. Tačiau šeimos bylose kuratorius skiriamas tik įrodžius, kad adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, ir tik atlikus atsakovo paieškos procedūrą.
Ar pagrįstai buvo skiriamas kuratorius, ar buvo piktnaudžiauta teisėmis, galima nustatyti tik susipažinus su byla. Jeigu buvo neatsakinėjama į B.Ivanauskienės elektroninius laiškus dėl santuokos nutraukimo, o tuo pat metu vykdoma kuratoriaus paskyrimo procedūra (skelbiama jos paieška, įrodinėjama, kad nėra žinoma gyvenamoji ir darbo vieta), galbūt buvo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis ir kuratorius skirtas nepagrįstai.
Tokiu atveju B.Ivanauskienės teisės buvo pažeistos. Jeigu santuoka iš tiesų nutraukta dėl jos kaltės, moteris prarado galimybę įrodinėti, kad dėl šeimos iširimo kaltas kitas sutuoktinis.
Procese nedalyvaujanti sutuoktinė negalėjo pareikšti apie galimai turimą kito sutuoktinio turtą, santaupas, o procese dalyvavęs sutuoktinis galėjo šias aplinkybes nuslėpti.
Kokius žingsnius šiuo atveju galėtų žengti B.Ivanauskienė?
Patarčiau kreiptis į advokatą – jis padės įgyvendinti galimai pažeistas jos teises, įvertins galimybes atnaujinti procesą santuokos nutraukimo byloje.“
