Vilkėdama tautinį kostiumą ateiti į viešą renginį pirmoji išdrįsusi politikė Rasa Juknevičienė (56 m.) iki šiol mena aplinkinių reakciją, rašo „Lietuvos ryto" žurnalas „Gyvenimo būdas".
„Daugelis labai sveikino, žurnalistai sukritikavo, o protokolo specialistai apgynė sakydami, kad tautinis kostiumas yra aukščiausio lygio vakarinio drabužio atitikmuo.
Nieko keista, juk tai buvo 1997–1998 metai, kai apie tautinį kostiumą, kaip apie oficialų drabužį, niekas dar nekalbėjo – juk sovietmečiu tautinius kostiumus galėjome matyti tik kultūros namų scenose“, – sakė politikė.
Idėją per šventes apsivilki tautinį kostiumą R.Juknevičienė parsivežė iš draugų norvegų.
Norvegijoje tautinis kostiumas – neatskiriama įvairių švenčių dalis, juo puošiasi miestų merai, jaunavedžiai, kiti asmenys.
Prieš siūdindamasi šį drabužį R.Juknevičienė konsultavosi su šios srities žinove profesore Vida Kulikauskiene.
„Manau, jog ne vienas žmogus Lietuvoje turi tautinį kostiumą, tačiau nedrįsta su juo viešai pasirodyti.
Toks kostiumas turi patikti, su juo žmogus turi jaustis patogiai.
Tautinis kostiumas gali pakeisti vakarinį drabužį ir būtų puikus išsigelbėjimas moterims, kurioms tenka dažnai dalyvauti įvairiuose renginiuose, tuomet niekas pirštais nebadys ir nesakys, kad atėjai su tuo pačiu drabužiu, o ir pinigų apdarams būtų galima sutaupyti“, – patarė Seimo narė.
Jau senokai dėvėtą savąjį aukštaitės tautinį kostiumą politikė ketina atnaujinti – papildyti jį plonesnės medžiagos sijonu, kita liemene, o vainiką pakeisti kitokiu galvos apdangalu.
