Pažinties pradžioje jie susitarė – jei eina kartu, turi priimti vienas kito trūkumus. Jei kuris nors per daug į šalį nuvažiuoja, gražiai pasišneka. Linas prisipažįsta – daugiau akmenų primestų į savo daržą. Irmos niekada neišgirsi rėkiančios.
Liną žavi žmonos ramuma ir erudicija. „Aš – impulsyvus, bet giliai širdyje žinau, kad Irmą tai žavi“, – šelmiškai į žmoną žvelgė dainininkas.
Irma neslėpė: „Man išties žavus Lino impulsyvumas – pati tokia nesu. Linas turi be galo stiprią intuiciją. Nuo pažinties pradžios pastebėjau, kad jis teisingas. Sau ir kitiems. Jis niekada niekam nemeluoja ir nepataikauja.“
– Kur susipažinote ir kiek laiko jau esate kartu?
Linas: Esame amžinai, ar klystu?
Irma: Susipažinome 2007-aisiais prieš Kalėdas. Abu pajutome sielų artumą, o po trejų metų susituokėme.
Linas: Norite detalių? Na, gerai, papasakosiu pirmą ir paskutinį kartą. Buvau pakviestas į renginio, kuriame Irma su kolegėmis ruošė muzikinį numerį, komisiją. Pamenu, reikėjo vertinti visą komandą, bet aš mačiau tik ją. Ir balsavau Irmos komandos naudai tik dėl jos. Sunku paaiškinti, bet įkrito ji man į akį. Po kelių dienų parašiau jai žinutę: „Kur Naujus?“ Ir 2008-uosius jau sutikome kartu.
Irma: Mano komandos pergalė tame kalėdiniame konkurse man užaugino sparnus: nepasikuklinau Linui padėkoti už palankų vertinimą. Įsišnekėjome apie keliones.
Jau tada jis man pasakė, kad turiu kažką indėniško. Tai buvo išskirtinis komplimentas. Linas ir dabar mane pavadina indėniuke.
– Ar jums, kaip moteriai, komplimentai reikšmingi?
Irma: Be jokios abejonės! Linas komplimentų į kairę ir į dešinę nedalija, tačiau geba juos parinkti tuo metu, kai to labiausiai reikia.
– Ar atviraujate vienas kitam apie praeities meiles?
Linas: Neverta kapstytis po praeitį, krapštyti senų žaizdų. Reikia kurti ateitį be praeities priemaišų.
Irma: Su Linu esame kartu tiek, kad, atrodo, nebuvo laiko „iki mūsų“.
– Kartu keliaujate ir dirbate. Tandemas darbe ir namuose turi daugiau pliusų ar minusų?
Linas: Mes – komanda. Aš iki ausų esu įbridęs į muziką, o Irma atstovauja vaizdinei pusei, daugelis mano fotosesijų – jos menas.
Daug laiko praleidžiu įrašų studijoje, dar dėstau garso režisūrą Kauno technologijos universitete ir J.Gruodžio konservatorijoje.
Irma: Baigiau sociologiją ir iškart pabėgau nuo jos. Fotografija – mano ilgametis pomėgis, o neseniai žengiau profesionalios fotografijos link. Su Linu įkūrėme įmonę, kurios veikla jungia muziką ir vizualinius menus – koncertinius pasirodymus, televizijos laidų kūrimą, fotografiją.
– Ar Irma – jūsų asistentė?
Linas: Irma yra mano žmona. (Juokiasi.) Į šią pareigybę įeina daug specialybių – visų nevardinsiu. Mūsų šeimos tikslas – padėti vienas kitam. Nesuprantu porų, kurioms santykiuose reikia pertraukų. Mums to nereikia.
Irma: Mes dalijamės viskuo.
Linas: Dabar štai dalijuosi su Irma sriuba. Nors tai kita tema: kai jos klausiu, ar norės to, ką gaminsiu, ji dažnai atsako: „Ne, tikrai ne.“ Bet kai pasigaminu vieną porciją, ji kaip katė prisėlina, ir pusės porcijos nelieka. Jau supratau, kad nereikia klausti: iš karto gaminu abiem, ir tvarka.
– Kas šeimos galva?
Irma: Yra sričių, kur Linas pasako: „Čia tau spręsti.“ Pavyzdžiui, ruošiantis kelionei Linas man palieka rūpintis lėktuvų bilietais, viešbučio rezervacija.
Pastarosios kelionės metu reikėjo iš Vietnamo nukeliauti į Tailandą. Sugalvojau, kad bus smagu skristi per Lino gimtadienį – per savo šventę jis pabus dviejose šalyse.
Bet išėjo taip, kad oro uostuose, traukiniuose ir autobusuose praleidome visą dieną. Vakare pavargę juokėmės iš mano gerų norų.
Linas: Meluočiau sakydamas kad viską leidžiu spręsti Irmai. Ko neleisčiau? Imti į rankas plaktuko ar kirvio prie malkų krūvos. Yra darbų, skirtų vyrams.
– Dažnai santykius griauna rutina. Kaip jos išvengiate?
Linas: Mus gelbėja kelionės. Jose atsigauname ir sustipriname savo draugystę, pakurstome meilės židinį.
Irma: Pažįstame nemažai porų, kurių santykius buvo ištikusi krizė, bet išvažiavę į kelionę jie ir vėl atrado vienas kitą, pažino savo jausmus iš naujo. Kelionės tik sustiprina santykius, padeda suprasti, kas yra svarbiausia.
– Iš kurios tautos daugiausia esate ko nors pasisėmę?
Linas: Centrinės Amerikos indėnai man atvėrė akis, nes jų akys atviros ir veriančios it strėlės. Jie niekada neklausia, kiek tu uždirbi, kokiu automobiliu važinėji ar kokioje dėžėje gyveni. Jie klausia, ką tu moki daryti?
– Ar kartais išeinate kur nors atskirai – Linas su draugais išgerti bokalo alaus, o Irma su bičiulėmis moteriškai paplepėti?
Irma: Mums nereikia palikti antrųjų pusių, kad galėtume ką nors šnabždėtis. Susitinkame visi, ir vakarėlio metu vyrai randa apie ką pašnekėti, moterys pasiplepa savo temomis.
– Kaip dalijatės buities darbus?
Linas: Žuvį pagaunu aš, išdarinėju irgi aš, iškepa Irma, suvalgome abu, kartais pasidalijame su draugais. Indus plauna Irma arba draugo žmona.
Irma: Tvarkymosi taisyklių neturime.
Linas: Be Irmos tvarka namie būtų retas svečias. Aš kartais skraidžioju palubėmis ir nematau, kas išmėtyta ant grindų.
– Rytoj „Lietuvos ryto“ televizija pradeda rodyti naują laidą „Pasaulis nuostabus“ apie keliones ir kulinariją, kurią vesite kartu. Ar namie gaminate kartu ir kuris geriau?
Linas: Aišku, kad aš. (Šypsosi.) Be galo mėgstame gaminti, bet turėčiau atskleisti paslaptį. Vienas dalykas man yra tiesiog tobulybė – tai Irmos saldumynų pasaulis. Neįsivaizduoju, kaip ji tai padaro, bet nekantrauju prie kavos paimti jos pagamintą tiramisu gabalėlį ar apelsininio rikotos pyrago.
Irma: Linas verda nuostabias sriubas ir kepa mėsą, bet aš puikiai ją prieš tai pamarinuoju. (Šypsosi.)
– Ar laikotės sveikos mitybos?
Irma: Iš tikrųjų pasikeitėme po kelionių – atsisakėme bulvių, nors anksčiau buvome „bulviniai“. Aklai nesekame sveikos mitybos mada, bet įsiklausome į savo organizmą.
Ko jis nori – duodame, ko nenori – atsisakome. Svarbu, ką dedi į save.
– Kokie būna jūsų šeštadienio pusryčiai?
Linas: Kartais jie būna kokią 15 valandą. Tada jau prisišveičiu.
Irma: Savaitgaliais pietaujame kur nors restorane, ne namuose.
– Su kuo asocijuojasi Kūčios?
Irma: Tai vakaras su šeima ir artimaisiais. Kalėdaičių laužymas, siunčiant geriausius linkėjimus, Bernelių mišios. Stebuklingas vakaras.
Linas: Aš sau pasakiau: jokių koncertų per Kūčias, ir šventa, nebent koncertas būtų šventas.
– Ar esate kilę iš gausių šeimų?
Linas: Tradiciškai lietuviškai – esame du broliai. 1976 metų balandžio 10 dieną užtraukiau pirmąją savo skanduotę gimdymo namuose Kaune. Mano abu tėvai kauniečiai.
Irma: Aš irgi turiu brolį, jis gerokai vyresnis už mane, tad buvau auginama kaip pagrandukė, palepinama.
Esu kaunietė ir be galo tuo patenkinta. Studijų metais pagyvenau Vilniuje, bet neatradau savęs sostinėje. Tad viskas stojosi į savo vietas, kai atvažiavo Linas ir parsivežė mane atgal į gimtąjį miestą.
– Rengiate projektus vaikų namuose. Ar vaikas jūsų namuose labai pakeistų įprastą gyvenimą?
Linas: Jau norime šio džiaugsmo ir savo namuose. Kai tai nutiks, būsime dar laimingesni nei esame.
Irma: Skauda širdį dėl bejėgių mažylių, kuriuos palieka tikrieji tėvai. Mūsų įkurtas fondas stengiasi paliktųjų labui. Be galo laukiame savojo mažo stebuklo mūsų šeimoje. Tikiu, kad viskas gyvenime tada keičiasi.
– Atrodote ideali pora. Ar iš tiesų būna namų be dūmų?
Linas: Po ilgo laiko vakar bandžiau įkurti židinį – tai kad uždūmijo. Matyt, posakis, kad moteris turi pakurstyti židinį, yra teisingas. Irma, tu kitą kartą būsi krosniakurė.
Vėliau sėdėjome susiglaudę ir žiūrėjome, kaip jaukiai spragsi ugnis ir už lango tyliai leidžiasi snaigės.
Irma: Jei ir būna tų dūmų, greitai juos išsklaido geros emocijos.
– Koks laimingos santuokos receptas?
Linas: Meilė, pagarba ir ištikimybė. Šie trys dalykai yra santuokos pamatas. Svarbus ir humoras. Mes dažnai juokaujame, negailime ironijos tuštybei, kuri baigia apgaubti visą pasaulį. Tik supratęs, kad kažkam skauda, o kitas šalia gali abejingai auginti lašinius, suvoki, kas tikra, kas ne.
Irma: Svarbu pasitikėjimas. Tik su juo koja kojon gali žengti meilė.
Linas ir Irma Adomaičiai kelionių įspūdžiais dalysis „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Pasaulis nuostabus“. Premjera – šį sekmadienį 12 val.
