Etnologas L.Klimka: „Neturėti vaikų – didelė nelaimė“

Gausi šeima senovės lietuviams buvo pati didžiausia vertybė. Vaikai laikyti gyvenimo džiaugsmu, darbų tęstinumu.

Nevaisinga šeima, pasak etnologo L. Klimkos, senovės Lietuvos kaime būdavo išskirtinis atvejis. Neturėti vaikų buvo laikoma didele nelaime – į tokias šeimas žvelgta su užuojauta.<br>V.Balkūno nuotr.
Nevaisinga šeima, pasak etnologo L. Klimkos, senovės Lietuvos kaime būdavo išskirtinis atvejis. Neturėti vaikų buvo laikoma didele nelaime – į tokias šeimas žvelgta su užuojauta.<br>V.Balkūno nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Jurgita Noreikienė, „Lietuvos rytas“

Dec 7, 2014, 10:50 AM, atnaujinta Jan 19, 2018, 6:57 PM

Nevaisinga šeima, pasak etnologo Liberto Klimkos, senovės Lietuvos kaime būdavo išskirtinis atvejis. Neturėti vaikų buvo laikoma didele nelaime – į tokias šeimas žvelgta su užuojauta.

Kaltė, kad šeima yra bevaikė, visada būdavo verčiama moteriai. Tai, kad dėl to neretai kaltas ir vyras, anais laikais žmonės nežinojo. Neturinčios vaikų moterys būdavo pravardžiuojamos bergždinykėmis, bergždžiomis, tuščiažiedėmis.

Dėl to gerokai daugiau išlikusių burtų ir prietarų, susijusių su noru susilaukti vaikelio nei su nenoru pastoti – pastarasis dalykas buvo aktualus nebent netekėjusioms merginoms, norinčioms atsikratyti nepageidaujamų meilės pasekmių.

Jeigu jaunamartė porą metų niekaip nesusilaukdavo vaikelio, būdavo pradedama ją gydyti. Moteris gerdavo tam tikrų žolelių nuovirus, prieš mylintis eidavo į pirtį, kitos moterys jai atlikdavo specialų masažą, turintį padėti pastoti.

Stengiantis pastoti iš kraičio skrynios būdavo ištraukiamas net ir sudžiovintas, nuo vestuvių išlaikytas rūtų vainikėlis. Jo dūmeliu pastoti norinti moteris pasmilkydavo savo įsčias.

Rūta, kaip ir trilapis dobilas, savo lapo forma primenantis vyrišką lyties organą, senovės lietuvių sąmonėje buvo siejama su vaisingumu. Dobilo lapelių bandant pastoti būdavo beriama į arbatą.

Dzūkijoje praktikuotas ypač įdomus burtas – paslapčia, geriausiai sutemus, pakelėje ar prie sodybos stovintį kryžių apjuosti išsiuvinėta, peltakiuota balta linine prijuostėle. Tai turėdavo moteriai padėti susilaukti kūdikio arba kitais atvejais – užtikrinti, kad pirmagimis būtų berniukas.

Su būsimo kūdikio lytimi susiję nemažai burtų ir prietarų. Supykus ant kaimynų buvo galima pakenkti jiems į jų šulinį įmetant geldelę. Sakydavo, kad tada sodybos šeimininkė gimdys tik mergaites.

Kai kur manyta, kad jeigu šeimoje gimsta mergaitės, vyras savo žmoną myli labiau nei ji – jį. Jei gimsta berniukai, priešingai, žmona eina iš proto dėl savo vyro.

Kad gimtų berniukas, į lovą po paklode būdavo dedamas koks nors vyriškas daiktas, pavyzdžiui, vyro kepurė. Norint, kad gimtų mergaitė, į lovą būdavo dedama prijuostė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.