Vienuolių mankštą papildė jogos asanomis
Tibeto vienuoliai, reguliariai atlikdami tam tikrus pratimus, pastebėjo didelę naudą sveikatai.
Vos penki pratimai sustiprina fizinę būklę, pagerina raumenų tonusą, sugrąžina gyvenimo džiaugsmą, mat juos atliekant veikiami žmogaus energijos centrai.
Babtyno-Žemaitkiemio dvaro savininkas M.Šventoraitis, darydamas mankštą, po metų patyrė ir savų atradimų. Kauno rajono dvarininkas į Tibeto vienuolių mankštą įpynė ir keletą jogos asanų ir kvėpavimo pratimų, nes jam pasirodė, kad tai puikus komplektas jo gerai savijautai ir energijai palaikyti.
M.Šventoraitis daugiausia dėmesio skiria kvėpavimo pratimams, nes po jų pastebimai geriau jaučiasi. Vyras įsitikinęs, kad taisyklingas kvėpavimas – tarsi kūno ir proto jungtis, dėl to išjudinami ne tik kūno raumenys, vidaus organai, bet ir suaktyvinama kraujotaka, galvos smegenų veikla.
Kvėpavimo pratimai išjudina vidaus organus
Kvėpavimo pratimus Mindaugas daro sėdėdamas sukhasanos poza – juos atlieka po keletą kartų įkvėpdamas oro pro vieną nosies šnervę, iškvėpdamas – pro kitą. Į šį ritualą įtrauktas ir gilusis kvėpavimas, vadinamas udijana bandha, išjudinantis pilvo presą, vidaus organus.
„Šis pratimas man labai patinka, be to, jis tinka mano organizmui. Po nakties vidaus organai būna šiek tiek sustingę, todėl man reikia daryti tokius pratimus“, – tikino su medikais dėl pratimų pasirinkimo pasikonsultavęs M.Šventoraitis.
Kvėpavimo pratimų seriją dvarininkas baigia ošiančiu kvėpavimu, vadinamu udžai. Šis pratimas sušildo kūną, nes jį atliekant kraujas prisisotina daugiau deguonies, išsivalo nosiaryklė.
Dvarininkas kone šventai kiekvieną rytą po kvėpavimo pratimų atlieka saulės pasveikinimą – šių pratimų serija gerina kūno lankstumą.
Vieni mėgstamiausių M.Šventoraičio pratimų – tempimo. Todėl jo kūnas be didelių pastangų išsilenkia į vadinamąją kobrą ir šunį, žiūrintį žemyn. Šie pratimai stiprina nugaros, sėdmenų ir kojų raumenis, turi naudos sąnarių paslankumui. Ne veltui šie mankštos elementai įtraukti į penkių Tibeto pratimų sąrašą, pagal kurį besimankštinantys vienuoliai tampa fiziškai stipresni ir netgi užbėgdami senatvei už akių gali prailginti savo gyvenimo metus.
Dvarininką Įkvėpė jogos stovyklos
Paprastai mankšta, kaip ir kiti sveikos gyvensenos principai, žmogaus dienotvarkėje neatsiranda be priežasčių. Tam reikia arba patirti sveikatos krizę, arba sutikti tinkamą mokytoją.
Bet M.Šventoraičiui kvėpavimo pratimai ir asanos tarsi natūraliai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi.
Jeigu ne jogos stovyklos, rengiamos dvare, M.Šventoraitis vargu ar pats būtų susidomėjęs asanomis.
Beje, gerokai anksčiau nei jis, kūną ir dvasią stiprinančius pratimus pradėjo daryti jo žmona dailininkė Miglė Kosinskaitė, todėl dvarininkui tai irgi buvo įkvepiantis sveikos gyvensenos pavyzdys.
Iš pradžių vyrui pratimai pasirodė ne itin lengvi, o juos daryti būdavo nuobodu. Jis žvalgydavosi į laikrodį, atrodydavo, kad darant mankštą laikas labai lėtai slenka.
Bet per kelis mėnesius jis pagaliau įprato mankštintis ir vėliau, jeigu praleisdavo dieną be pratimų, pasijusdavo nekaip. Pats kūnas siųsdavo signalus, verčiančius kiekvieną rytą apie 8 valandą 30 minučių tiesti ant grindų kilimėlį ir mankštintis.
„Kai po metų pradėjau nuoširdžiai daryti pratimus, pajutau didelę naudą. Nelengva nupasakoti tuos pojūčius, nes tas, kas neužsiima joga, nesupras.
Reikėtų kiekvienam tuos pratimus padaryti, kad galėtų individualiai pajusti teigiamą asanų poveikį organizmui. Nuo to prašviesėja protas, palengvėja kūnas, imi lengviau kvėpuoti – aplanko dvasinė ir fizinė atgaiva. Savijauta po mankštos būna labai gera“, – įsitikino vyras.
Mankštinasi prieš pusryčius
M.Šventoraitis rytais mankštai skiria iki 45 minučių, šį ritualą atlieka nepusryčiavęs. Tačiau prieš tai dvarininkas pasiruošia 15 rūšių lietuviškų žolelių nesaldintą arbatą. Pusę puodelio išgeria prieš mankštą, o likusią dalį išgurkšnoja mankštindamasis. Gėrimas sušildo, atpalaiduoja kūną, todėl lengviau daryti pratimus.
Kadangi dvare yra daug erdvių, Mindaugas mankštinasi vienoje didžiausių patalpų – apie 60 kvadratinių metrų ploto svetainėje aukštomis lubomis.
„Patalpa turi būti erdvi, šviesi ir gerai išvėdinta, nes darant kvėpavimo pratimus turi būti gaivaus oro, nes tuo metu valosi kvėpavimo takai“, – apie savitos erdvės pasirinkimą mankštai pasakojo M.Šventoraitis.
Dabar Mindaugui nereikia žvilgčioti į laikrodį, sukti galvos, kurį pratimą po kurio atlikti – per metus jis gerai įgudo ir mankštą atlieka iš inercijos, be įtampos.
„Užtrunka nemažai laiko, kol viską įsimeni ir taisyklingai atlieki“, – pradedantiesiems po kelių kartų nemesti jogos patarė dvarininkas.
Monotonijos mankštinantis neliko, kai Mindaugas atsižvelgė į savo kūno poreikius. Nors jis kasdien pirmenybę teikia kvėpavimo pratimams, jogos asanas kartais keičia specialia mankšta stuburui.
Šių pratimų dvarininkas suskaudus nugarai išmoko ne iš vienuolių ar jogos mokytojų, o iš kineziterapeutų.
„Kai pradėjau užsiiminėti joga, visus kineziterapeutų skirtus pratimus radau jogos mokymuose. Asanos nugaros raumenims stiprinti turi daug panašumo į medikų sudarytos mankštos pratimus, todėl dabar aš juos darau kiek „jogiškai“, – patikino išmokęs padėti sau ir daugiau pas medikus dėl nugaros skausmų nebegrįžęs dvaro savininkas.
