Psichologas-psichoterapeutas Olegas Lapinas pataria tėvams atkreipti dėmesį į vaiko charakterį, o ne į materialinę gerovę, ir tik tuomet nutarti, su kuriuo jam geriau gyventi. Apie tai rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Gyvenimo būdas“.
– Iširus šeimai įprasta, kad vaikai lieka gyventi su motina. Kas suformavo tokią tradiciją?
– Manau, kad tai – ne matriarchato padarinys, o faktas iš realybės. Kūdikius reikia maitinti krūtimi, o to vyrai negali. Bet jeigu vaikai yra vyresni, tėvams būtų galima leisti dažniau prižiūrėti atžalas. Vyro ryšys su vaiku kitoks – jame daugiau objektyvumo. Juk neretai motinos meilė vaikams būna besąlygiška.
Daugelis stipriosios lyties atstovų yra labiau stabilūs emociškai nei moterys. Jos linkusios užkrėsti kitus savo nuotaikomis – tai daro nevalingai, ieškodamos atjautos. Todėl kartais vaikui geriau eiti paskui tėvą, o ne paskui motiną.
– Ar kiekvienam vyrui pavyktų vienu metu būti ir tėvu, ir motina – vaikui susirgus jį slaugyti, ruošti valgį, užtikrinti švarą, išklausyti, padėti atsiskleisti gabumams?
– Taip buvo tais laikais, kai nebuvo buitinės technikos ir viską reikėjo daryti savo rankomis. Dabar maisto ruošimas, skalbimas ir tvarkymasis buityje labai supaprastėjęs. Tad nemažai vyrų puikiai galėtų auklėti ir auginti vaikus.
Vyrai vaikui gali perduoti tam tikrų įgūdžių, pamokyti, kaip elgtis su materialiais objektais: vairuoti automobilį ar jį remontuoti. Žinoma, vyrams sudėtingiau suprasti kito žmogaus emocinio pasaulio vingrybes, todėl jautresniems vaikams, net ir berniukams, su tokiu tėvu bus sunkiau. Motina tokiam sūnui suteiktų daugiau supratimo ir atjautos.
Reikėtų atsižvelgti į asmeninius vaiko ir jo tėvų bruožus. Juk pasitaiko ir vyriškų moterų, ir jautrių vyrų. Todėl kiekvienu atveju reikėtų įsigilinti į vaiko charakterį, poreikius.
– Ar materialiniai veiksniai gali nulemti, su kuriuo iš tėvų vaikas turėtų gyventi?
– Nemanau, kad jeigu tėvas daugiau uždirba arba turi erdvesnį būstą, su juo ir turėtų gyventi vaikas. Gyvenimas su žmogumi – tai didelis iššūkis, kuris reiškia gyvenimą su jo nuotaikomis, įpročiais, gal net ir priklausomybėmis.
Kalbant apie psichologinę būseną, ją nulemia netgi ne lytis, o savybės. Protingiausia vaikų paklausti, su kuriuo iš tėvų jie norėtų gyventi. Vaikas suvokia, su kuriuo iš tėvų jaučiasi saugesnis. O tai svarbiau, negu kas daugiau uždirba. Nei tėvas, nei motina nėra bankomatai.
Jeigu vaikas sako, jog jam paprasčiau bendrauti su motina arba, atvirkščiai, su tėvu, ir tėvų nuomonės dėl to sutampa, į tai reikėtų ir atsižvelgti.
