Visgi, kaip pastebi psichologinės ir psichoterapinės pagalbos centro „Šeimos namai“ vaikų psichiatrė Goda Bačienė, kartais išeitis visai šalia, tereikia norėti ja pasinaudoti.
G.Bačienė teigė, kad kuo puikiausia šeimos susibūrimų vieta gali tapti virtuvė, o mėgstama šeimos veikla – maisto gaminimas drauge. Ši veikla nereikalauja papildomo laiko, be to, padeda vaikams mokytis iš tėvų pavyzdžio, ugdo jų savarankiškumą ir atsakomybę.
– Ar kinta bendravimas šeimoje pastaraisiais metais? Kaip jį veikia emigracija, urbanizacija?
– Žinoma, nauji socialiniai procesai veikia ir šeimos įpročius. Dėl urbanizacijos bei vidinės ir išorinės emigracijos šeimos mažėja, prarandami šeimų ryšiai, nuo gyvenamosios vietos tolsta darbo vieta, vaikų mokyklos, darželiai. Vis trumpėja pietų pertraukos, todėl grįžti į namus pasigaminti maisto nespėjama. Namuose nebėra močiučių, kurios galėtų jį pagaminti.
– Kaip bendravimui su vaikais skiriamas laikas turėtų kisti, priklausomai nuo jų amžiaus?
– Skirtingo amžiaus vaikai turi skirtingų poreikių ir galimybių leisti laiką be tėvų. Kūdikiams reikalinga nuolatinė tėvų globa. Tuo metu 2-3 metų vaikai jau gali atskirai nuo tėvų praleisti 4-6 val. darželyje. O štai mokyklinio amžiaus vaikai mielai daugiau laiko skiria draugams.
Paaugliai dažnai demonstruoja, kad jiems neįdomu būti su tėvais, tačiau būtent šiame amžiuje jie aktyviausiai stebi suaugusiųjų gyvenimą ir ieško sau tinkamo pavyzdžio, mokosi iš jų kurti santykius, atlikti tam tikrus darbus. Todėl jiems svarbu jausti tėvų dėmesį, turėti bendrų prasmingų ir mėgstamų veiklų.
Minėtas tyrimas parodė, kad net keturi iš penkių tėvų norėtų daugiau laiko praleisti su savo vaikais, tačiau vieniems kliudo laiko trūkumas, kitiems – nuovargis, dar kiti kliūtimi laiko ribotas pajamas.
– Ar iš tiesų šios priežastys yra adekvačios?
– Jei mylime savo vaikus, norime būti kartu su jais ir dalintis viskuo, ką turime. Ir tai yra nuolatinis troškimas. Tada nesvarbu, kiek laiko dirbame ir kiek uždirbame. Esame dėmesingi jų poreikiams.
Be to, vaikams yra svarbus nuoseklumas. Jiems viskas įdomu: ir paprasti užsiėmimai namuose, ir netoliese aplink namus. Todėl maisto gaminimas, pasivaikščiojimai po gamtą, žaidimai su kamuoliu gali tapti bendrų džiugių vaikų ir tėvų patirčių pagrindu. O kai sureikšminamas pinigų kiekis ir siekiama tik ypatingų pramogų, vaikai gali būti ilgam atstumti dėl tėvų siekiamų tikslų. Be to, jie išmoksta nesitenkinti tuo, ką turi, todėl dažnai nuvertina ir ypatingas tėvų pastangas.
– Kaip jaučiasi vaikas, kuriam tėvai skiria nepakankamai dėmesio?
– Visos svarbiausios žmogiškosios savybės vystosi esant nuosekliam vaiko ir tėvų santykiui. Tai ir pamatinis optimizmas, rūpestingumas, atsakingumas, savarankiškumas, iniciatyvumas, ir kitos savybės. Tėvų dėmesio trūkumas yra smūgis besivystančiai vaiko savivertei. Tai žinia jam, kad jis nepakankamai vertingas ar įdomus, kad tėvai su juo leistų laiką. Tuomet vaikas auga įsitempęs, liūdnas ar piktas sau ir kitiems.
– Kuo dažnesnis buvimas su vaikais naudingas tėvams?
Bendraudami su vaiku tėvai patiria pasididžiavimą, kai vaikas sėkmingai auga, vystosi, pasigiria savo pasiekimais, džiaugsmą ir daug meilės dėl nuoširdaus vaiko prisirišimo. Stebėdami, kaip vaikas vystosi, jie daug išmoksta apie save ir visos žmonijos raidą. Jie iš naujo atranda pasaulį vaiko akimis, kartu su vaiku, pajunta savo reikšmę ir galią, tenkinant vaiko poreikius.
– Kaip maisto gaminimas su visa šeima padeda ugdyti vaikus?
– Maistas yra vienas iš pagrindinių mūsų poreikių, susijusių su išgyvenimu, tačiau patys jam suteikiame dar daugiau prasmės. Mes turime mėgstamus patiekalus, mums malonu valgyti estetiškai patiektą maistą su gera kompanija, dalintis juo su artimais žmonėmis. Todėl šeimos pietūs yra rūpesčio, meilės ir bendravimo išraiška.
Tuo metu ruošiant maistą kartu su vaikais, tai yra gera proga pamokyti juos įvairių darbų, padėti pažinti produktų įvairovę, leisti jiems jaustis reikalingais pagalbininkais, naujos idėjos iniciatoriais, galimybė padėkoti už pagalbą, gerą mintį, skanų patiekalą.
Gaminant maistą ir vėliau kartu jį valgant smagu aptarti įvairias naujienas, pasidalinti rūpimomis problemomis, pasipasakoti. Tai suartina žmones ir padeda atgaivinti įtemptus santykius.
– Kokias vaikų savybes labiausiai ugdo maisto gaminimas kartu?
– Gamindami maistą vaikai įgauna daug patirties: susipažįsta su įvairiais prieskoniais, produktais, patiekalų gaminimo technologijomis, išmoksta naudoti įvairius įrankius, prietaisus, matuoja, skaičiuoja, miklina savo judesius, lavina skonį, fantaziją.
Virtuvė – tai vieta, kur taikoma daugybė mokslų. Tai ir fizika, ir chemija, ir biologija, ir matematika. Tai daug pažinimo praktikos suteikianti veikla, kuri ugdo savarankiškumą: moko planuoti laiką, pasirūpinti savimi, laikytis tam tikros dienotvarkės. Be to, gaminant mokomasi atsakomybės, bendradarbiavimo. Kasdienybė tampa smagia prasminga veikla, patiriamas pasididžiavimas savo darbu, dovanojimo džiaugsmas.