Ilgametę patirtį turintys ekspertai lankėsi Vingio parko vasaros stovyklose, Pavilnių ir Kauno lauko darželiuose, kur ne tik turėjo galimybę su vaikais pasidžiaugti lietuviška vasara, bet ir noriai dalinosi ugdymo lauke patirtimi, konsultavo „Lauko darželio“ steigėjus, auklėtojus, tėvus bei prisidėjo prie naujos pavėsinės įrengimo darbų Kauno stovyklavietėje.
Lauko darželiai Lietuvoje vis dar lieka nepažinta ir neištyrinėta sritimi, kartais gąsdinanti savo drąsiomis idėjomis ir nauju požiūriu į vaikų ugdymo galimybes gamtoje.
Pasiruošimas mokyklai, blogas oras, kasdieniai patogumai, švara, pavojai, ėjimas koja kojon su naujovėmis ir daug kitų neatsakytų klausimų verčia į šiuos darželius žvelgti kaip į naują ir nepatikrintą, pernelyg radikalią praktiką. Tačiau „Lauko darželio“ į Lietuvą pakviesti lauko pedagogikos specialistai Unnur iš Islandijos, Lesley iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Martinas iš Jungtinės Karalystės ir Kierna iš Šiaurės Airijos sakė, jog nerimaujame visai be reikalo.
Jie sutiko atsakyti į svarbiausius mums rūpimus klausimus, padėsiančius suprasti lauko pedagogikos tikslus, metodus, naudą bei įsitikinti, kad ši pasaulyje vis labiau įsitvirtinanti sritis ne tik teikia daug džiaugsmo vaikams, bet ir juos visapusiškai ugdo ir paruošia tolesniam gyvenimui.
Su edukologais bendravo Ieva Petruškaitė ir Žilvinas Karpis.
– Kokia Lauko darželių situacija Jūsų šalyje? Kaip į juos reaguoja valstybės institucijos, visuomenė, tėvai? – paklausėme svečių.
Lesley: Aš atvykau iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kur lauko darželių situacija sparčiai gerėja, mes noriai judame į priekį. Kasmet čia atsiranda vis daugiau į lauko pedagogiką orientuotų darželių, mokyklų, nes to reikia žmonėms – atsiranda aiškiai pastebima paklausa.
Tėvai pradeda vis labiau vertinti vaikų buvimą lauke, o lauko pedagogika besidomintys mokytojai netruko suprasti, kad būti lauke vaikams ne tik patinka, bet ir yra naudinga. Kartu su visa bendruomene keičiasi ir valstybės požiūris, leidžiami nauji įstatymai, tikslėja reguliavimas.
Unnur: Mano šalyje, Islandijoje, požiūris į vaikų buvimą lauke tikrai išskirtinis. Islandijoje jau nusistovėjęs toks požiūris, kad tiek tėvams tiek vaikams privaloma suteikti galimybę būnant darželyje laiką leisti gryname ore, kitaip abi pusės lieka nepatenkintos ir tokių darželių tiesiog nesirenka. Taip pat įdomu, kad mes vertiname tik miško apsuptyje įrengtas vaikų žaidimų aikšteles, ir tai jau tapo ne tik norma, bet ir kokybės indikatoriumi!
Kierna: Aš dirbu tradicinėje mokykloje Šiaurės Airijoje, kur vis dar dominuoja tradicinės mokyklos ir darželiai, tačiau į juos noriai ir sėkmingai integruojami lauko pedagogikos metodai. Jau per keletą metų pastebėjome, kad vaikai praleisdami daugiau laiko lauke ne tik daugiau išmoksta, bet ir yra laimingesni.
Martinas: Mano regione, Jungtinėje Karalystėje, tėra keli lauko darželiai, tačiau galiu drąsiai teigti, kad per paskutiniuosius penkerius metus žmonės pradėjo daug palankiau žiūrėti į mažųjų buvimą lauke. Vos prieš penkerius metus tėvai buvo itin skeptiški, o dabar situacija visai kitokia, lauko darželių vis daugėja, nes jiems atsiranda paklausa. Situacija keičiasi visame pasaulyje, ir tai džiugina ne tik mus, bet ir lauko darželius atradusius tėvus. – Koks, anot Jūsų, yra pagrindinis lauko pedagogikos ir lauko darželių tikslas?
Martinas: Mes turime tą patį tikslą ir tą patį mokymo planą kaip ir tradiciniai darželiai, tačiau į tą patį tikslą einame kitokiu keliu. Daugiau būdami lauke ir mokydamiesi iš gamtos, mes siekiame tų pačių ugdymo tikslų kaip ir tradicinės ugdymo įstaigos.
Lesley: Būdamas lauke, gryname ore vaikas gauna išskirtinę galimybę pažinti visą pasaulį. Mes esame sutvėrimai, gyvenantys tiek uždarose patalpose tiek lauke, todėl vietoj to, kad ankstyvoje vaikystėje atimtume iš vaikų dalį pasaulio, mes ne tik jį parodome, mes suteikiame galimybę jį patiems prisijaukinti.
Kierna: Dauguma mokytojų pastebi, kad vaikai geriau mokosi natūralioje aplinkoje, kai nėra suvaržyti mus visą gyvenimą lydinčių taisyklių. Tradiciniuose darželiuose nenuilstantis auklėtojų entuziazmas sulaukti ramybės kartojant tas pačias frazes: „Sėdėk ramiai, tylos“ – tai veltui eikvojama tiek mokytojų energija tiek vaikų potencialas pažinti pasaulį jiems priimtinu būdu.
Kai pavargome nuo nuolatinio triukšmo perpildytose klasėse, tvankių koridorių, pradėjome dažniau išeiti į lauką. Supratome, jog ir vaikai ir mokytojai tapo laimingesni.
Unnur: Visiškai sutinku su Kierna. Tik galėčiau papildyti, jog informacinių technologijų pasaulyje auganti karta dažnai neturi galimybės pamatyti, koks gražus juos supantis pasaulis ir kiek galimybių jis mums suteikia. Taigi mūsų tikslas ir yra, parodyti vaikams tas galimybes. – Ar Jūsų šalyje lauko darželiai populiarūs ir ar laikui bėgant keičiasi jų populiarumas?
Unnur: Islandijoje tai labai populiaru. Tiesa sakant tai jau tapo taip įprasta, kad net ir tradicinės mokyklos ir darželiai darosi panašūs į lauko darželius ir mokyklas, nes tėvams tai patinka.
Mokykla, kurioje dirbu yra tradicinė ir vaikai čia daugiau savo laiko praleidžia uždarose patalpose. Tačiau žinodami mano polinkį į lauko pedagogiką, tėvai iš 8 mokykloje egzistuojančių paralelinių klasių renkasi maniškę ir tai mane be galo džiugina.
Lesley: Galiu pasakyti tik viena: Merilende, dauguma ikimokyklinio ugdymo įstaigų yra privačios, todėl jaučiama labai stipri tarpusavio konkurencija. Rinkdamiesi darželį šiuolaikiniai tėvai aplanko kiekvieną įstaigą ir klausia ne „ar vaikai galės išeiti į lauką“, bet „kiek laiko vaikai per dieną galės būti lauke“.
Ne „ar“, bet „kiek“. Mes konkurencijos nejaučiame, mūsų darželio grupės kasmet pilnos, taip pat susidaro ir laukiančiųjų sąrašas. Turbūt tai ir yra geriausias rodiklis kalbant apie populiarumą.
– Kur dažniausiai, miesto teritorijoje, Jūsų mieste ir šalyje yra steigiami lauko darželiai? Ar tam reikalingos kokios nors ypatingos patalpos?
Kierna: Mano regione tai tikrai ne. Dažniausiai mokyklos ir darželiai jau turi pastatus, o pridėjus daugiau natūralių elementų, suteikus vaikams galimybę būti lauke – viskas suderinama. Vaikams nereikia nieko ypatingo, jie labiausiai vertina natūralumą ir galimybę laisvai žaisti, išlieti vaikišką energiją.
Natūrali aplinka, nors ir nedidelė, vaikams tinka kur kas geriau nei patys erdviausi rūmai visada išliekantys rūmais.
Lesley: Neseniai buvau gamtos darželių ir mokyklų konferencijoje, kurioje buvo atstovai iš beveik visų Amerikos valstijų. Dauguma jų darželių ar mokyklų įsikūrę miestų parkuose, gamtininkų centruose – nieko ypatingo, tačiau sudaromos tokios pačios saugumo bei mokymosi sąlygos kaip ir įprastose mokyklose.
– Esate dirbę ir tradiciniuose darželiuose ir tik vėliau perėjote į lauko darželius. Gal galite trumpai palyginti šias dvi sistemas apibendrindami savo patirtis?
Kierna: Ilgą laiką buvau tradicinio darželio auklėtoja. Ilgainiui tiek mane tiek vaikus pradėjo varginti rutinos taisyklės: žaidžiam, miegam, valgom, pertraukėlė, pamokėlė. Šiaurės Airijoje drėgni, niūrūs, lietingi orai yra yprastas reiškinys, tad daugelį dienų beveik nekišdavom nosies į lauką.
26 vaikai vienoje patalpoje – jie juk vaikai, jie nori žaisti, o mes nuolat turim juos tramdyti ir tildyti. Visą laiką: „sėdėk tyliai, nebėgiok, nerėkauk“. Ypač pastebėjome, kad dienomis, kai neidavome į lauką, itin pablogėdavo berniukų elgesys. Kartą nusprendėm padaryti išimtį ir išeiti į lauką tikrai labai prastu oru – lijo, dargana, vėjas.
Ir ką Jūs manote? Tai tapo mūsų kasdienybe. Nors kiekvienas vaikas turi galimybę neiti į lauką, jeigu to nenori, tačiau dažniausiai sunku juos atkalbėti nuo buvimo lauke net ir pačiu praščiausiu oru.
Lesley: Šį kartą aš kalbėsiu iš savo perspektyvos. Būdami lauke vaikai turi daugiau erdvės, keičiasi jų mąstymas, jų pažinimo galimybės. Būdama lauke su vaikais aš esu laiminga, aš tikiu tuo, ką darau, nes matau besidžiaugiančius vaikus.
Unnur: Kai mes pakeitėme darželio dienotvarkę ir ėmėme daugiau laiko praleisti gryname ore, ypatingai miške, tėvai vienas po kito negalėjo atsistebėti, kaip jų vaikai kasdien vis labiau ir labiau pradėjo norėti eiti į darželį.
Martinas: Kai į mūsų darželį ateina žmonės iš kitų ugdymo įstaigų ar valdžios institucijų, jie netrunka pastebėti, kad mūsų vaikai spinduliuoja laimę, yra ramesni, savarankiškesni, geba patys susirasti užsiėmimų. Šie žmonės mato daug vaikų, tad jų komplimentai mums yra labai geras rodiklis, kad pradėjome judėti teisingesne kryptimi.
– Kokie įspūdžiai iš lauko darželių Vilniuje ir Kaune, kuriuose lankėtės?
Unnur: Aš tiesiog įsimylėjau stovyklavietę Pavilniuose, čia tiek daug galimybių!
Lesley: Kai pamatau lauko darželio vietą, iš karto joje ieškau miško, vandens, akmenų, purvo, smėlio, ir visus šiuos dalykus iš karto radau stovyklavietėse! Tai buvo tikras džiaugsmas! Jūs esat apsupti nuostabių apylinkių, turit puikių pastogių.
Tiesa, dar vieną pastatėme mūsų viešnagės metu, tad matysis ir mūsų indėlis!
Kierna: Aš buvau tokia nustebinta, kad tiek daug per vienerius metus ir per šešias savaites Kaune buvo tiek daug pasiekta. Tėvai, su kuriais kalbėjome, buvo labai susidomėję ir matėsi, kad tikrai žino, ko nori savo vaikams.
Martinas: Mes galime išvykti žinodami, kad kažkas ėmėsi teisinga linkme keisi vaikų ateitį Lietuvoje ir tai daro mane laimingu.
– Kokie įspūdžiai aplankė po susitikimo su tėvais?
Kierna: Mes susidūrėme su puikiais, viskuo besidominčiais tėveliais. Gebėjome diskutuoti ir analizuoti įvairius klausimus pozityviai, argumentuotai. Besikalbant viena mama pasakė: „aš nežinau, ką veikti su vaiku, kai lyja“, taigi tai buvo nuotaikingas įrodymas, jog tikrai dar turime ką nuveikti.
Manau, jog ne tik vaikai lauko darželyje mokosi susidraugauti su mus supančia aplinka, bet ir jų tevams tai puikios gyvenimo pamokos. Tikiuosi, sniego gniūžtės efektas įsibėgės ir palies dar daugiau žmonių ir pradėsime po truputį keistis ir darytis atviresni laimei.
Martinas: Lauko darželiai Lietuvoje vis dar yra naujiena, tad mes, atvykę iš įvairių pasaulio šalių, galėjome savo pavyzdžiu patvirtinti, kad tai globali, saugi ir pozityvi ugdymo kryptis. Bėgant laikui, kai visuomenėje išsisklaidys mitai, tėvai supras buvimo lauke svarbą bei teikiamas galimybes.
- Kokių išskirtinių įgūdžių vaikai įgauna žaisdami ir mokydamiesi lauke?
Martinas: Tradicinių darželių ir mokyklų ugdymas nukreiptas į vieno įgūdžio ugdymą vienu metu, pavyzdžiui viena pamoka yra skirta išmokti vienai raidei. Tuo tarpu lauko darželyje vienu metu ugdomas platus spektras įgūdžių, pažinimas ir tobulėjimas yra kompleksiškas ir neapribotas.
Vaikų dėmesys nėra dirbtinai koncentruojamas į matematikos, kalbos, raidžių mokymąsi, bet tai atsitinka savaime. Dauguma veiklų yra nukreiptos į kompleksišką mokymąsi, kuomet vaikas nejausdamas įtempto pamokos ritmo sugeba išmokti ne tik skaičius, bet ir raides, spalvas, suvokti formas ir kt.
Lesley: Iš savo praktikos pastebiu, kad vaikai išmoksta geriau planuoti, intensyviai tobulėja jų smulkioji motorika. Kiekvieną dieną patiriami nauji nuotykiai, savarankiškas aplinkos įvertinimas ir pažinimas veikia vaikus teigiamai ir padeda jiems geriau suprasti save, savo poreikius, jie geriau susikoncentruoja, taip pat išmoksta mokyklai reikalingų taisyklių: tyliai sėdėti, piešti, rišliai kalbėti.
Kierna: Turbūt vienas iš svarbiausių įgūdžių yra savarankiškumas. Lauko darželyje vaikams suteikiamas šansas rinktis, prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, mokytis patyriminiu būdu. Jie gali patys pasirinkti žaidimų įrankius, patys sprendžia būti viduje ar lauke, kada apsirengti, o kada nusirengti – jie nejaučia jokio spaudimo pažinimo ir atsakomybių ugdymosi procese. Pamažu jie supranta, kad nėra blogo oro, tačiau skirtingomis oro sąlygomis galima užsiimti skirtingais žaidimais ir taip atrasti dar daugiau naujovių.
Unnur: Patyriminis mokymasis ne tik ugdo visus įmanomus gebėjimus, bet kartu stiprina asmenybę. Mano nuomone, nieko nėra geriau.
- Ar galima teigti, kad ne visiems vaikams tinka lauko darželiai?
Martinas: Kiekvienam vaikui gebėjimas žaisti ir mokytis lauke yra įgimtas instinktas. Tačiau kiekvieną duotybę reikia puoselėti ir auginti. Jeigu tėvai nuveda savo vaiką į lauko darželį, o pastarasis neturi jokių įgūdžių būti lauke – gali atrodyti, jog lauko darželis ne jam. Šioje situacijoje, mokytojo pareiga yra atkurti tą prigimtinį vaiko ryšį su gamta, nes jis yra kiekviename iš mūsų.
Esu matęs ne vieną tokį virsmą, todėl galiu teigti, kad lauko darželis tinka visiems vaikams.
Kierna: Manau, kad ne. Didelį vaidmenį čia užima mokytojas. Manau, jog tai, ką galime daryti viduje, tuo pačiu galime užsiimti ir lauke, tereikia įsiklausyti į vaikų poreikius ir pasirūpinti, kad praplėstume jų pasirinkimų lauką.
Lesley: Mokytojo ir vaiko santykiai šioje situacijoje svarbiausias rodiklis. Mokytojas turi tiesti tiltus ten, kur vaikui baisu eiti savarankiškai. Mūsų darželyje buvo vaikas, kuris labai nemėgo eiti į lauką per lietų, o dar labiau nemėgo dėvėti lietpalčio.
Tad pasiūlėme jam nečežantį nailoninį lietpaltį. Kai jis išdrįso su juo išeiti į lauką per lietų – net nesuabejojo, ką turėtų toliau veikti. Mokytojas turi padėti vaikams prisijaukinti gamtą kiekvienam vaikui prieinamu būdu.
Unnur: Esu dirbusi specialiojoje mokykloje, kur vaikai turėjo įvairių negalių. Akivaizdu, jog vaikams, negalintiems laisvai judėti turi būti teikiamas išskirtinis dėmesys blogu oru. Geru oru, vaikų su negalia tobulėjimo procesas kur kas matomesnis, kai jie žaidžia lauko aikštelėse, bando įveikti natūralias kliūtis.
- Turbūt tenka susidurti su pozicija, jog mažiems vaikams būti lauke visą dieną yra pernelyg radikalu. Ką manote šiuo klausimu?
Unnur: Ne, tikrai ne. Jeigu turi pastogę, kur galima pasislėpti nuo blogo oro, pailsėti, jeigu esi pavargęs, tuomet tai tikrai nėra radikalu net mažiausiems. Svarbiausia yra suteikti laisvę rinktis – jeigu nori būti lauke, jeigu nori pasislėpti pavėsinėje ar patalpoje. Mažiausi mano auklėtiniai miške, kur neturime pastogės, praleidžia ne mažiau kaip tris valandas per dieną. Tačiau darželio teritorijoje, kur tokia pasogė yra, jie noriai lauke išbūna visą dieną. Svarbiausia suteikti galimybę pasirinkti ir stebėti konkrečia situaciją.
Martinas: Kiekvienas vaikas yra unikalus. Negalime matuoti buvimo lauke naudos ir žalos atsižvelgdami vien tik į vaikų amžių, tai priklauso visai nuo kitų faktorių, kur kas svarbiau yra įvertinti vaiko pasiruošimą būti lauke, įpročius, savijautą ir lūkesčius.
Kiekvienas vaikas lauko darželyje gali pasirinkti, kada jis nori būti lauke, o kada viduje. Dažniausiai vaikai pasirenka būti lauke.
***
Kierna Corr (Šiaurės Airija) – pasaulyje populiaraus tinklaraščio „Nėra tokio dalyko, kaip blogas oras“ autorė, Windmill'o vaikų darželio ir pradinės mokyklos mokytoja, lauko pedagogikos ekspertė, lektorė. Taikydama ir tobulindama lauko pedagogikos metodus Kierna Corr tikslingai orientuojasi į vaikų asmeninio tobulėjimo, pasitikėjimo savimi, mokymosi rezultatų gerinimą bei kasdienio pažinimo džiaugsmo atradimą.
Lesley Romanoff (JAV) yra Takomos parko bendradarbiavimu tarp tėvų ir vaikų grįstos darželio-mokyklos direktorė ir mokytoja, tarptautinių organizacijų „Parent Cooperative Preschools International“, „Association for Childhood Education International“, „National Association for the Education of Young Children“ aktyvi narė; mokslinių konferencijų, skirtų vaikų ugdymo klausimams dalyvė, pranešėja.
Pagrindinis jos tiklas – kurti palankų mokymuisi ir sveikai vaikų raidai mokyklos ir darželio mikroklimatą, tėvų, vaikų ir mokytojų bendruomenę, kūrybišką, pažinimui palankią aplinką
Martinas Besfordas (Jungtinė Karalystė) daugiau kaip dvidešimt metų dirba su vaikais taikydamas lauko pedagogikos metodus, aktyvaus laisvalaikio užsiėmimų organizatorius vaikams, lektorius, veda paskaitas ir seminarus mokytojams apie ugdymą ir vaikų užsiėmimus lauke. Lauko darželio „Highway Farm“ steigėjas ir mokytojas.
Darželis neseniai gavo aukščiausią įvertinimą už vertingą ir išskirtinę praktiką taikant lauko pedagogikos metodus iš OFSTED (Office for Standards in Education) valstybinio departamento Jungtinėje Karalystėje, atsakingo už vaikų ugdymo standartus visoje šalyje.
Unnur Henrysdottir (Islandija) turi daugiau negu 10 metų patirtį dirbant su ikimokyklinio amžiaus vaikais, penkis iš jų – dirba darželyje, kuriame pagrindinė mokymo priemonė yra miškas ir gamtos gėrybės. Unna kasdien siekia ugdyti vaikų kūrybiškumą pasitelkdama gamtą.
Ji teigia, kad vaikų karstymasis medžiais, lipimas į kalnus, ėjimas į žygius, žaidimai vandens telkinyje yra nepamainoma patirtis sveikam vaiko vystymuisi, o pagrindinis jos darželio šūkis „Naujų vaikų idėjų skatinimas yra mano darbo dienos tikslas“.
