Kodėl vaikai pikti, nevaldomi ir nejautrūs?

Paramos vaikams centro ekspertų teigimu, didžiausia Lietuvos vaikų gerovės problema šiandien yra vaiko emocinių poreikių nuvertinimas. Dvidešimt metų vaikų psichikos sveikatos srityje dirbantys psichologai pastebi, kad suaugusieji pirmenybę teikia rūpinimusi vaiko fiziologiniais poreikiais ir akademiniu ugdymu, tuo tarpu emocinius poreikius laiko mažiau svarbiais, juos ignoruoja. Todėl, pasak psichologų, Lietuvoje vaikai auga nesaugūs, nepasitikintys savimi, vieniši ir liūdni.

Daug kalbama apie tai, kad vaikai pikti, nevaldomi, nejautrūs, tačiau toks vaikų elgesys nesusiejamas su mūsų pačių elgesiu vaikų atžvilgiu.<br>123rf nuotr.
Daug kalbama apie tai, kad vaikai pikti, nevaldomi, nejautrūs, tačiau toks vaikų elgesys nesusiejamas su mūsų pačių elgesiu vaikų atžvilgiu.<br>123rf nuotr.
Paramos vaikams centro direktorė psichologė Aušra Kurienė.
Paramos vaikams centro direktorė psichologė Aušra Kurienė.
Daugiau nuotraukų (2)

lrytas.lt

Oct 1, 2015, 10:54 AM, atnaujinta Oct 12, 2017, 1:33 PM

„Daug kalbama apie tai, kad vaikai pikti, nevaldomi, nejautrūs, tačiau toks vaikų elgesys nesusiejamas su mūsų pačių elgesiu vaikų atžvilgiu. Visuomenėje trūksta supratimo apie priežastinį ryšį tarp mūsų, suaugusiųjų, ir vaikų elgesio“ – sako Paramos vaikams centro direktorė psichologė Aušra Kurienė.

Didžiausia atsakomybės dalis tenka tėvams, todėl Paramos vaikams centro ekspertai vardina dažnas tėvų klaidas, auginant vaikus. Per ankstyva ir per didelė orientacija į konkurenciją, veiklos rezultatus, daug nuvertinimo, priekaištų ir kritikos – toks tėvų elgesys skaudina vaiką ir griauna jo savivertę. Menka savivertė vėliau neigiamai atsiliepia svarbiausiose žmogaus gyvenimo srityse – jis turi mažiau motyvacijos mokytis ir siekti tikslų, vengia išbandyti naujas veiklas, nemoka rūpintis savimi ir atsispirti neigiamai įtakai.

Kita didžioji mūsų visuomenės „nuodėmė“, pasak Aušros Kurienės, yra vaikų jausmų nuvertinimas ir ignoravimas. Vaiko liūdesys, pyktis, baimė, nusivylimas laikomi tik kaprizais, nevertais atidesnio vertinimo, su kuriais reikia susidoroti, juos „išvaryti“, nugalėti. Toks suaugusiųjų elgesys nepadeda vaikams atpažinti ir suprasti savo jausmų, neišmoko tinkamai elgtis pykstant ar liūdint, nepadeda įveikti rūpesčių, tik palieka juos vienus tvarkytis su sudėtingomis emocijomis.

Paramos vaikams centro ekspertai apgailestauja, kad Lietuvoje dar nesuprantama ankstyvos prevencijos svarba. Visiems prieinamos tėvystės ir pagalbos šeimai programos, ankstyvas vaikų psichologinio atsparumo ugdymas, socialinių emocinių įgūdžių mokymas padėtų išvengti ar laiku sureaguoti, kad vaikas augtų saugus ir jo emociniai poreikiai būtų patenkinti. Šiandien psichologinė pagalba dažnai būna pavėluota, ji suteikiama kai jau būna padaryta didelė ar net neatitaisoma žala vaiko psichikai.

Paramos vaikams centras šiemet švenčia veiklos dvidešimties metų sukaktį. Per šį laikotarpį organizacija padėjo daugiau nei 40 tūkst. vaikų, dalyvaujančių Centro įgyvendinamose programose „Antras žingsnis“, „Vaikystė be smurto“, „Pozityvi tėvystė“ ir „Big Brothers Big Sisters“ bei individualiose konsultacijose.

Centras teikia psichologinę, socialinę, psichiatro ir teisinę pagalbą prievartą patyrusiems vaikams ir šeimoms, konsultacijas ir mokymus tėvams bei globėjams apie vaikų ir paauglių auginimą bei auklėjimą. Taip pat organizuoja savanorių pagalbą vaikams, teikia psichoterapijos paslaugas vaikams ir suaugusiems, moko ir konsultuoja profesionalus dirbančius su vaikais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.