Ko išmoksta tėvai?
Jungtinėse Amerikos Valstijose sukurta pozityvaus auklėjimo įgūdžių lavinimo programa „STEP“ yra skirta įvairaus amžiaus vaikus auginantiems tėvams. Jie buriami į grupes, kuriose suteikiama galimybė aptarti sunkumus, kylančius auklėjant vaikus, pasidalyti patirtimi, kartu ieškoti sprendimų, mokytis pozityvių bendravimo su vaiku būdų. Tėveliai skatinami labiau pasitikėti savo gebėjimais auklėti vaiką.
Susibūrusią grupę koordinuoja vadovas – psichologas arba socialinis pedagogas, kuris, jei reikia, pasidalija ir savo įžvalgomis. Tačiau iš esmės tėveliai patys gilinasi į metodinę knygą, kurią naudoja viso pasaulio tėvai, dalyvaujantys programoje „STEP“. Žinoma, patirties ir supratimo semiasi ir iš kitų tėvų.
„Norint suprasti savo vaiką, svarbu suvokti jo raidos etapus: kas kiekviename amžiaus tarpsnyje vyksta, kokius klausimus vaikas kelia ir kokių gebėjimų gali turėti. Kartais tėvai galvoja, kad atžala tikslingai nori įskaudinti, tačiau iš tiesų vaikas tiesiog turi nepatenkintų poreikių arba sprendžia kažkokį sau kilusį klausimą.
Todėl tėvai, programos metu vykstančiuose užsiėmimuose, dirba grupėse. Tuomet jie gali pasižiūrėti į savo situaciją kitu kampu. Kartais paaiškėja, kas viskas yra visai kitaip nei atrodė iš pradžių. Labai svarbu tai, kad daugelis tėvų pamato, jog jie tokie ne vieni. Supranta, kad visi vaikai pamiršta, nepadaro ir tai nėra tyčinis elgesys“,– pasakoja psichologė dr.J.Jonynienė. – Suaugusieji po programos išeina su daugiau žinių, įgūdžių ir pasitikėjimo savimi. Tobulų tėvų nėra, yra tie, kurie nori būti savo vaikams geresni“,– priduria specialistė.
Būtina ir mokytojams
Prieš kelerius metus atliktas „STEP“ programos efektyvumo tyrimas atskleidė, kad po jos keičiasi tiek tėvų, tiek vaikų elgesys ir požiūris. „Maži vaikai tėvų elgsenos pokyčius priima iš karto atvira širdimi. Tuo tarpu vyresnių vaikų elgesys gali pablogėti. Tačiau tai nereiškia, kad programa neveikia. Tiesiog vaikai į pokyčius, ypač jei iki tol vyravo autoritarinė tėvų valdžia, žiūri įtariai ir nori išbandyti ribas“,– pasakoja Pozityvaus auklėjimo konsultantų asociacijos prezidentė.
Dr.J.Jonynienė pastebi, kad programos „STEP“ pabaigoje, po devinto užsiėmimo, tėvai dažnai sako: „Norime dar“. „Į susitikimą ateina tarsi norėdami pabėgti nuo vaikų, o iš jo išeina motyvuoti, pasiilgę jų ir nekantraujantys išbandyti kažką nauja“,– teigia psichologė.
Anot jos, visi tėvai į programos užsiėmimus ateina su savomis istorijomis. Pasibaigus jiems vieni sako, kad gavo daugiau žinių, kiti, kad pasitvirtino, jog teisingai elgėsi su savo vaiku. Dar kitiems svarbus buvo kitų tėvų palaikymas arba kitos lyties požiūrio į situaciją suvokimas.
„Tuomet jie ima geriau suprasti savo partnerį. Juk pasitaiko, kad tėvų požiūriai į auklėjimą kiek skiriasi. Tėveliai kalba apie tai, kad jie čia išmoktus metodus pritaiko ne tik vaikams, bet ir savo sutuoktiniams, partneriams, giminaičiams, bendradarbiams“,– vardija dr.J.Jonynienė.
Ji taip pat akcentuoja, kad tėvelių nuomone, programa „STEP“ turėtų būti privaloma ir mokytojams, mat vaiko drąsinimas nueina perniek, kai mokykloje kai kurie pedagogai elgiasi atvirkščiai ir vaiko pastangas sumenkina per minutę.
Informacija sklinda iš lūpų į lūpas
Pavasarį, pasibaigus programos sesijai, suskaičiuota, kad per pastaruosius penkerius programos vykdymo metus dalyvavo arti pusantro tūkstančio tėvų. Šiemet sesija tik prasidėjo, tačiau apytiksliai galima sakyti, kad „STEP“ programoje jau dalyvauja apie du ar pustrečio šimto žmonių. Programos šį rudenį vykdomos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje Širvintose, Marijampolėje, Kėdainiuose, Druskininkuose, Jonavoje ir Pasvalyje.
Informacijos apie programas galima ieškoti internete, tačiau dr.J.Jonynienė sako, kad labai dažnai tėvai atvyksta į užsiėmimus išgirdę informaciją, sklindančią iš lūpų į lūpas.
„Dirbdami remiamės principu, kad į programą ateina tik tie tėveliai, kurie to nori. Vieni suvokia, kad jų santykis su vaiku prastėja, nepavyksta atrasti ryšio, todėl jie ieško idėjų, kaip sugrįžti prie vaiko. Kitiems viskas sekasi gerai, tačiau jie nerimauja dėl ateities ir ryšį su vaiku nori išlaikyti. O kiti tiesiog ateina palaikymo ir vedami noro tobulėti kaip tėvai. Žinią, apie tai, kad yra galimybė tobulinti savo žinias ir įgūdžius tėvystės srityje, skleidžiame, tačiau labai didelės reklamos nedarome. Mus pasiekia tie tėvai, kurie aktyviai ieško informacijos.
Kalbant apie tėvelius iš mažesnių miestelių, kalbant apie šią programą, jie turi šiokių tokių iššūkių. Dažnai atokesnėse vietovėse net nebūna „STEP“ tėvų grupės. Tačiau yra tokių suaugusiųjų, kurie kartą per savaitę važiuoja po keliasdešimt kilometrų ir didesnį miestą, kuriame vyksta šie užsiėmimai vyksta“,– apie tėvų pasiryžimą tobulėti pasakoja psichologė.
Tėvų įsitraukimą į mokyklos gyvenimą skatino Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis finansuojami projektai. Projektas „Darni šeima ir tvari mokyklos bendruomenė – ateities Lietuva“ – tai edukacinių renginių ciklas, orientuotas į mokyklos bendruomenės puoselėjimą, aktyvų tėvų įsitraukimą į švietimo veiklas, geresnį tarpusavio bendradarbiavimą ir supratimą.
