Šią nemalonią istoriją buvęs sostinės meras ir trijų vaikų tėvas A.Zuokas prisimena ne tik su smulkmenomis, bet ir su pykčiu bei nusivylimu.
Auklę rinkosi skrupulingai
Tuo metu jų sūnui Domantui (20 m.) buvo vos pusantrų metų, o Artūras bei jo žmona Agnė (44 m.) dirbo, tad pora nutarė pasisamdyti auklę, kuri prižiūrėtų berniuką. Dvejais metais vyresnė jų dukra Gabrielė (22 m.) jau lankė darželį.
Auklę Zuokai rinkosi skrupulingai. Pirmiausia įdėjo skelbimą, o tada susitiko su kandidatėmis. Norinčiųjų buvo nemažai, bet pora troško, kad jų namuose dirbtų vyresnis žmogus, turintis vaikų priežiūros patirties.
„Kai išsirinkdavome, regis, tinkamą žmogų, visuomet nuvažiuodavome į jo namus pasižiūrėti, ar tvarkingai gyvena. Nes būtent aplinka atskleidžia daug žmogaus savybių, apie kurias jis nepapasakos žodžiais. Aš taip pat darau ir prieš priimdamas žmogų į atsakingas pareigas darbe“, – pasakojo A.Zuokas.
Tuomet apsilankęs patikusios auklės namuose vyras nieko bloga nepamatė.
Moteris tvarkingai, gražiai gyveno. A.Zuokas apsidžiaugė, kad jo namuose dirbs puiki moteris.
Jokių priekaištų auklei šeima neturėjo keletą mėnesių iki lemtingo atsitikimo. Vieną dieną grįždamas po darbo namo Artūras jau iš toli išgirdo verkiant savo sūnų. Vyras puolė prie durų, bet niekas jų neatidarė. Nebuvo vėlus vakaras, gal apie 17 valandą.
„Gerai, kad gyvenome pirmame aukšte. Aš įlipau per balkoną, paėmiau jame stovinčią kėdę ir ja išdaužiau langą.
Įžengęs į namus pamačiau pritrenkiantį vaizdą – apsvaigusi nuo alkoholio auklė miegojo, atrodė, be gyvybės ženklų ir negirdėjo nei kaip verkė vaikas, nei kaip dužo stiklas“, – prisiminė A.Zuokas, tuomet ėmęs raminti gerokai įsiverkusį ir išsigandusį sūnų.
Pažadinta auklė jautėsi kalta, atsiprašė. Bet tai buvo paskutinė diena, kai ji dirbo Zuokų namuose.
Kadangi tuo metu šeima neturėjo įpročio laikyti namuose alkoholio, įtarė, kad auklė pati atsinešė išgerti.
Anksčiau A.Zuokui nekilo jokių įtarimų, kad auklė turi bėdų dėl alkoholio. Bet ypač moterys moka tai gerai nuslėpti.
„Po to atvejo ilgai bijojome ieškoti kitų auklių, nenorėjome rizikuoti. Mums padėjo Agnės tėvai, kol jau galėjome sūnų leisti į darželį. Mūsų visi vaikai lankė Marios Montessori metodikos darželį.
Gimus jaunėlei dukrai Emilijai (11 m.) aukles rinkomės iš studenčių ir niekada daugiau neprašovėme. Dabar buvusios auklės pačios jau yra mamos, bet mes iki šiol bendraujame“, – patikino A.Zuokas.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
