Šią nemalonią istoriją buvęs sostinės meras ir trijų vaikų tėvas A.Zuokas prisimena ne tik su smulkmenomis, bet ir su pykčiu bei nusivylimu.
Auklę rinkosi skrupulingai
Tuo metu jų sūnui Domantui (20 m.) buvo vos pusantrų metų, o Artūras bei jo žmona Agnė (44 m.) dirbo, tad pora nutarė pasisamdyti auklę, kuri prižiūrėtų berniuką. Dvejais metais vyresnė jų dukra Gabrielė (22 m.) jau lankė darželį.
Auklę Zuokai rinkosi skrupulingai. Pirmiausia įdėjo skelbimą, o tada susitiko su kandidatėmis. Norinčiųjų buvo nemažai, bet pora troško, kad jų namuose dirbtų vyresnis žmogus, turintis vaikų priežiūros patirties.
„Kai išsirinkdavome, regis, tinkamą žmogų, visuomet nuvažiuodavome į jo namus pasižiūrėti, ar tvarkingai gyvena. Nes būtent aplinka atskleidžia daug žmogaus savybių, apie kurias jis nepapasakos žodžiais. Aš taip pat darau ir prieš priimdamas žmogų į atsakingas pareigas darbe“, – pasakojo A.Zuokas.
Tuomet apsilankęs patikusios auklės namuose vyras nieko bloga nepamatė.
Moteris tvarkingai, gražiai gyveno. A.Zuokas apsidžiaugė, kad jo namuose dirbs puiki moteris.
Jokių priekaištų auklei šeima neturėjo keletą mėnesių iki lemtingo atsitikimo. Vieną dieną grįždamas po darbo namo Artūras jau iš toli išgirdo verkiant savo sūnų. Vyras puolė prie durų, bet niekas jų neatidarė. Nebuvo vėlus vakaras, gal apie 17 valandą.
„Gerai, kad gyvenome pirmame aukšte. Aš įlipau per balkoną, paėmiau jame stovinčią kėdę ir ja išdaužiau langą.
Įžengęs į namus pamačiau pritrenkiantį vaizdą – apsvaigusi nuo alkoholio auklė miegojo, atrodė, be gyvybės ženklų ir negirdėjo nei kaip verkė vaikas, nei kaip dužo stiklas“, – prisiminė A.Zuokas, tuomet ėmęs raminti gerokai įsiverkusį ir išsigandusį sūnų.
Pažadinta auklė jautėsi kalta, atsiprašė. Bet tai buvo paskutinė diena, kai ji dirbo Zuokų namuose.
Kadangi tuo metu šeima neturėjo įpročio laikyti namuose alkoholio, įtarė, kad auklė pati atsinešė išgerti.
Anksčiau A.Zuokui nekilo jokių įtarimų, kad auklė turi bėdų dėl alkoholio. Bet ypač moterys moka tai gerai nuslėpti.
„Po to atvejo ilgai bijojome ieškoti kitų auklių, nenorėjome rizikuoti. Mums padėjo Agnės tėvai, kol jau galėjome sūnų leisti į darželį. Mūsų visi vaikai lankė Marios Montessori metodikos darželį.
Gimus jaunėlei dukrai Emilijai (11 m.) aukles rinkomės iš studenčių ir niekada daugiau neprašovėme. Dabar buvusios auklės pačios jau yra mamos, bet mes iki šiol bendraujame“, – patikino A.Zuokas.
Pasikvietė 15 kandidačių
Vilniuje įsikūrusi buvusi pasvalietė Greta Zarembienė (22 m.), rinkdama savo sūnui auklę, buvo itin akyla. Tinkamą auklę ji išsirinko iš daugiau nei keturių dešimčių norinčiųjų.
Kai kurias kandidatūras atmesdavo iškart po pirmo sakinio, o į namus pasikvietė 15 kandidačių dar vieno pokalbio.
Kartu su sutuoktiniu, nekilnojamojo turto bendrovės vadovu Mindaugu Zaremba (35 m.) moteris augina sūnų Herkų (1 m. 8 mėn.).
Kad Greta galėtų tęsti studijas ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, poros namuose auklė atsirado, kai sūnui buvo vos pusmetis.
„Nutraukti studijas – ne mano charakteriui. Kol kas savęs neįsivaizduoju sėdinčios namuose dvejus ar trejus metus su vaiku. Kai gimdysiu antrą vaiką, tuomet auklės taip greitai tikrai neieškosime. O dabar, manau, ir vaikui geriau, kai grįžtu namo ne pavargusi, o jo pasiilgusi“, – kalbėjo Greta, studijuojanti tarptautinį verslą ir komunikaciją anglų kalba.
G.Zarembienė prisipažino, kad išsirinkti auklę jai buvo sunku, nes kėlė didelius reikalavimus. Paieškos užtruko ilgiau nei dvi savaites. Dalį kalbintų auklių rekomendavo pažįstami, kita dalis atsiliepė į Gretos skelbimą internete.
Kokius reikalavimus jos pageidaujama auklė turėjo atitikti?
„Pirmiausia, kad žmogus būtų išsilavinęs, nes tai turi didelę įtaką bendraujant su kitais žmonėmis. Ir taip pat kad mokėtų rūpintis vaiku, sutartų su juo ir sugebėtų jį lavinti. Be to, jau turėtų darbo su vaikais patirties.
Mes norėjome kuo jaunesnės auklės, iki 40 metų, nes mūsų sūnus labai judrus ir reikia daug energijos, kad paskui jį žmogus suspėtų. Tačiau antroji mūsų auklė yra apie 60 metų ir puikiai susitvarko.
Namų tvarkyti neprašome, tačiau maistą kasdien turi gaminti šviežią ir sveiką, o ne maitinti vaiką tik sausainiais ir saldainiais.
Mūsų namuose yra įrengta ne viena stebėjimo kamera, tačiau apie jas auklės jau per pokalbius buvo įspėtos. Jei žmogus sąžiningai dirba savo darbą, tai neturėtų trikdyti“, – reikalavimus dėstė G.Zarembienė. Jai taip pat buvo svarbu, kaip auklė geba elgtis kritinėse situacijose.
Pokalbių metu Greta sukurdavo situacijas ir klausdavo, kaip auklė elgtųsi.
Motinos netenkindavo tai, kad, pavyzdžiui, kandidatė kai kuriose situacijose taikytų fizines bausmes ar vaikui sukarščiavus ne skambintų motinai, o lauktų vakaro pasielgusi savo nuožiūra.
Gretai susidarė toks įspūdis, kad daugybė moterų įsivaizduoja galinčios dirbti auklėmis, tačiau taip nėra. Jos tai daro tik dėl pinigų.
„Viena moteris telefonu kalbėjo labai švelniai, bet kai ją pasikviečiau į pokalbį namuose, pamačiau tikrąjį jos veidą. Ji atrodė vyriška, kalbėjo tarsi kariuomenės vadė, kuriai vaikas privalo paklusti kaip mažas kareivėlis. Man tokia irgi netiko“, – patirtimi dalijosi Greta.
Ji iškart atmesdavo ir tokias aukles, kurių pirmas klausimas būdavo, kiek joms mokės.
Pirmiausia iš 40, o po to iš likusių 15 kandidačių jai pavyko išsirinkti puikią auklę, tačiau nepraėjus nė metams ji pati ėmė lauktis atžalos ir išėjo.
Kitą auklę Zarembai susirado per rekomendacijas.
Paliko įjungtą diktofoną
Yra pavyzdžių, kaip puikią auklę šeimos susiranda per socialinius tinklus. Vienoje vilniečių šeimoje dirbusią 60 metų auklę rekomendavo visai nepažįstama moteris, kuri pradėjo vaiką leisti į darželį ir jai pagalbos nebereikėjo.
Nuo pirmos akimirkos ir tėvams, ir jų pusantrų metų dukrai auklė taip patiko, kad jos paprašė jau kitą dieną pradėti darbą.
Auklė daug dainuodavo kartu su vaiku, mokė šokti, skaitydavo knygas ir žaisdavo lavinamuosius žaidimus. Tai buvo matyti, nes vaikas kasdien rodydavo, ką naujo išmoko, sparčiai tobulėjo.
Užtat panašaus amžiaus dukrą auginanti šeimos giminaitė savo vaiko gebėjimais nesigyrė. Daugiau nei metus auklę turėjusi giminaitė pastebėjo, kad dukra mažai bendrauja, visai neišmoksta naujų dalykų, o pagal amžių jau turėtų daugiau visko daryti.
Motinai pasidarė neramu. Norėdama sužinoti, ką auklė veikia su vaiku, ji keletą dienų iš eilės paliko namuose įjungtą diktofoną. Taip sužinojo, kad auklė jos dukrą vadina gražiais mažybiniais žodžiais, kviečia valgyti, bet daugiau nieko.
Nekalba, nebendrauja, neskaito knygų, o visą dieną namuose tvyro tyla. Kad pradėtų kalbėti, vaiką mama vedė pas logopedą.
Kitai vilniečių šeimai nutikusi istorija kelia ir pyktį, ir juoką. Šeima, kurioje pradėjo dirbti auklė, yra pasiturinti, abu tėvai mėgsta gaminti.
Jų šaldytuvas visuomet pilnas maisto produktų. Ne tik kasdienių, bet ir įmantrių prieskonių, retesnių daržovių, padažų, makaronų.
Šeima prieš išeidama į darbą palikdavo vaikui paruoštą maistą, kurį auklei reikėdavo tik pašildyti. Žinoma, galėdavo valgyti ir pati auklė.
Tačiau po kurio laiko šaldytuvas ir virtuvinės spintelės ėmė tuštėti taip, kad būdavo sunku patikėti, jog tiek gali sudoroti dvi burnos.
Vaiko tėvai ėmė įtarinėti auklę ir įtaisė namuose kameras, kad išsiaiškintų, kur dingsta maistas. Peržiūrėję įrašus šeimininkai pamatė, kaip auklė kasdien prie šaldytuvo prieina su maišeliu ir krauna į jį produktus.
Maža to, kameros užfiksavo, kad auklė atsineša skalbtis savo drabužius. Žinoma, auklę šeima atleido.
Kitoje vilniečių šeimoje auklė prižiūrėjo du vaikus – vienų ir trejų metų. Kartą ji taip užsižaidė su vyresniuoju, kad pamiršo mažąjį, kuris tuo metu miegojo paguldytas ant aukštos lovos.
Prabudęs vaikas iš jos iškrito žemyn galva. Teko skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą, nes galva buvo smarkiai praskelta. Tėvai buvo taip išsigandę dėl vaiko gyvybės, kad tą pačią dieną auklę atleido.
Dalis mamų skundžiasi, kad auklės neišmano, kaip tinkamai aprengti vaiką einant į lauką.
Viena vilnietė vis stebėdavosi, kodėl jos vaikas taip dažnai suserga. Pasirodo, vesdamasi į lauką auklė jį pernelyg šiltai aprengdavo, jis visas sukaisdavo, o vėliau, pastovėjęs vėjyje, susirgdavo.
Gal dėl to ne visos auklės vedasi vaikus į lauką, nes bijo prisiimti atsakomybę, kad vaikui kas nors nenutiktų.
Tačiau kitos nevengia vaikų griežčiau sudrausminti – tampo už rankų ar už striukių, vadina juos „durniais“.
Tačiau norint tai įrodyti, reikia stebėjimo kamerų.
Vaikai pakliūva ir į ligonių rankas
Prieš mėnesį pasaulį sukrėtė kraupi žinia, kad Rusijos sostinėje Maskvoje, netoli metro stoties, vaikšto hidžabu vilkinti moteris ir rankose laiko nupjautą žmogaus galvą. Beveik po valandos policija moterį sulaikė.
Paaiškėjo, kad tai aukle dirbusi 38 metų uzbekė Giulčechra Bobokulova. Įtariama, kad ji pasmaugė keturmetę Anastasiją Meščeriakovą, kurią prižiūrėjo, ir nupjovusi mergaitei galvą, nešiojosi ją Maskvos gatvėmis.
Moteris šaukė, kad ketina susisprogdinti, o šį žiaurų nusikaltimą įvykdyti jai liepė Alachas. Tai šizofrenija serganti ir pati tris vaikus turinti moteris prisipažino ir teisme.
G.Bobokulova įtariama nužudžiusi vystymosi sutrikimų turinčią ir epilepsija sergančią mergaitę šeimos bute šiaurės vakarinėje Maskvos dalyje, po to padegusi butą ir iš jo pabėgusi.
Pradėjus policijos tyrimą paaiškėjo, kad moteris 12 metų buvo ištekėjusi, tačiau neseniai išsiskyrė. Uzbekės artimieji žinojo, kad ji serga šizofrenija, ir vis mėgindavo ją išsiųsti gydytis į psichiatrijos kliniką. Įtariama, kad Kruvinąja Aukle praminta G.Bobokulova turėjo bendrininkų, kurie tiesiog ja pasinaudojo.
Prieš pusantrų metų internete pasklido žiaurūs vaizdai, kaip Ugandoje tuomet 22 metų auklė Jolly Tumuhiirwe smurtauja prieš pusantrų metų mergaitę Arnellą, – ji sviedė vaiką per visą kambarį, mindė ją kojomis, spardė jai šonus ir talžė žibintuvėliu.
Pamatęs tokį slapta kamera savo namuose nufilmuotą įrašą mergaitės tėvas auklę žiauriai sumušė. O mergaitė liko visiškai sveika.
Auklė atsiprašė ne tik mergaitės tėvų, bet ir visos tautos. Tačiau tėvai už vaiko kankinimą padavė ją į teismą, bet moters ginti nedrįso joks advokatas. Auklė buvo nuteista kalėti ketverius metus.
Filmuojant slapta gresia teismas
Neoficialios statistikos duomenimis, slaptas kameras namuose įrengia aštuonios aukles samdančios šeimos iš dešimties. Specialią įrangą galima išsinuomoti mėnesiui, savaitei ar kelioms dienoms. Kameros būna gudriai įmontuotos kokioje nors dėžėje ar net žaisle taip, kad jų nematyti.
Vis dėlto auklė turėtų būti įspėta, kad ji bus filmuojama, ir sutikti dirbti tokiomis sąlygomis arba ne. Filmuojant be sutikimo šeimininkams gresia teismas už žmogaus teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimą.
Kai auklė tampa verge
Yra ir antra medalio pusė. Žinoma nemažai atvejų, kai vaikų motinos netinkamai elgiasi su auklėmis.
Be galo vaikus mylinti moteris anonimiškai pasakojo, kaip pradėjusi dirbti du vaikus auginančioje gražioje šeimoje tapo kone verge. Nors šeimininkė būna namuose, auklė kasdien privalo pagaminti pusryčius bei pietus. Ji gamina balandėlius, vėdarus, kepa pyragus, bandeles. Be to, tvarko namus, skalbia drabužius, lygina ir, žinoma, prižiūri vaikus.
Šeima šiai auklei kelia labai didelius reikalavimus. Ypač šeimininkė yra priekabi. Kai vaikas miega, auklė net negali sėdėti, kitaip bus išskaičiuojama iš atlyginimo. Be to, auklė turi atsinešti savo maisto, arbatos ar kavos. Dirbdama aukle šioje šeimoje moteris per pirmą mėnesį neteko 8 kilogramų svorio.
