Pastaruoju metu Evos būklė tragiškai pablogėjusi. Dar liepos pradžioje Evos mama Luiza Aniulienė pranešė, kad mažoji Evutė nebevaldo kojyčių, todėl ji jau ėmė domėtis paliatyviąja slauga, kuri bus reikalinga negalinčiai judėti mergytei.
Liepos 13-ąją L.Aniulienė su ašaromis akyse pranešė, kad mažosios Evos būklė prastėja su kiekviena minute.
„Evos būklė negerėja. Ji negali vaikščioti, nebevaldo kairės rankytės. Ji liūdna. Ji negali susitaikyti su tuo.
Vaikas, kuris galėjo daryti viską beveik ketverius metus, staiga nieko nebegali. Bet vis dar bando. Tačiau nepavyksta. Tada ji supyksta ir susinervina.
Kuo labiau susinervina, tuo labiau tampa įkalinta savo kūne. Ji klykia, verkia.
Ko ji nori, sunku suprasti, nes jos kalba labai nerišli. Ji pyksta ant mūsų, kad jos nesuprantame. Mes pykstame ant savęs, kad negalime jos suprasti. Norisi pačiai rėkti iš beviltiškumo, bet negali to daryti. Bandai tik padėti.
Jos kūnas „atsisako“. Ir aš negaliu nieko padaryti. Jaučiuosi nevykėlė. Aš jos mama. Aš turėjau padaryti taip, kad ji būtų saugi ir laiminga, bet negalėjau apsaugoti jos nuo šito vėžio, kuris atšliaužė ir apraizgė jos smegenis.
Aštuonis mėnesius gyvenau baimėje, bet dabar yra kitaip. Dabar yra totalus beviltiškumas. Aš visiškai bejėgė. Čia tas pat, kas stebėti vaiką skęstantį. Bet, užuot šokęs į vandenį gelbėti, viskas, ką gali padaryti, tik stovėti ir stebėti.
Jaučiu, kad mirštu. Jaučiu, kad išprotėsiu. Bet aš noriu išlaikyti sveiką protą. Tačiau tai taip sunku matant, kaip ji kenčia. Aš nenoriu, kad ji kankintųsi.
Išėjau į lauką ir pradėjau kalbėti su savo močiute, kuri mirė prieš kelerius metus. Paprašiau jos, kad, jeigu Dievas nori pasiimti Evą, ji pasirūpintų ja taip, kaip rūpinosi manimi.
Kad mylėtų ją, kaip mylėjo mane. Ir kad duotų man ženklą, jog ten jai viskas bus gerai.
Pajaučiau lietaus lašą. Vieną lietaus lašą. Pakėlusi galvą pamačiau vaivorykštę. Jei tai yra kelias į Evos išgijimą, prašau, tegu ji kuo greičiau būna išgydyta“, – dėstė susijaudinusi Luiza.
Ji patvirtino, kad Eva gęsta jos akyse. Ji jaučiasi bejėgė, matydama gęstantį savo mažąjį spindulėlį, todėl visų neabejingų žmonių teprašo maldos už mažąją Evutę.
Su smegenų auglio diagnoze panašaus amžiaus vaikai išgyvena apie devynis mėnesius.
