Vasara įsibėgėjo. Tik ne visiems ji teikia džiaugsmą. Kai kieme vaikai ima čežinti spalvotas pakuotes ir valgyti ledus, Vestutė, Vilma, Daina ir Eimantas tyliai eina namo. Kad tik neužkluptų patyčios: „Ko spoksot, ubagai? Negalit ledų nusipirkti?“
Dėl nepritekliaus kenčia patyčias
Kiti kiemo vaikai to širdelės skausmo net neįsivaizduoja ir dėl to galvos nekvaršina. Todėl nutaikę menkiausią progą vis mesteli Ritos vaikams: „Ubagiukai!“ Ir juokiasi. Skaudu mamai, kai vaikams reikia girdėti patyčias.
Šeimą aplankiusiai fondo „Pražydusi viltis“ savanorei Justei mama Rita sakė, kad vaikai labai skaudžiai išgyvena, kai klasė organizuoja kokią nors ekskursiją.
Tada Ritos vaikai bėga nuo džiaugsmingo bendraklasių klegesio ir namuose verkia, nes žino, kad ekskursijai nėra pinigų. Bet kokios pramogos pamirštamos, kai skurdas ir alkis tampa nuolatiniu gyvenimo palydovu.
Kaliniai gyvena geriau
Kas turi nutikti, kad šeima įklimptų į tokį nepriteklių?
Šeimoje auga Vesta (4 m.), Vilma (8 m.), Eimantas (9 m.), Daina (10 m.) ir Kamilė (16 m.).
Vaikų tėvas dirba vienintelėje miestelyje veikiančioje įmonėje ir gauna 250 eurų į rankas. Rita yra neįgali. Vaikšto sunkiai, kenčia nuolatinius skausmus.
Ji laukia eilėje sąnarių keitimo operacijai, o neįgalumo pensija siekia vos 60 eurų. Moterį kamuoja aukštas kraujospūdis, skydliaukės sutrikimai. Socialinė pašalpa – 111 eurų ir dar gauna 75 eurus už vaikus. Septynių asmenų šeima turi pragyventi iš 495 eurų.
Fondo savanorė studentė Justė, keletą kartų lankiusi šeimą, išvedė įdomią paralelę: vienam kalinčiam asmeniui išlaikyti skiriama apie 480 eurų per mėnesį – beveik tiek pat, kiek pajamų gauna visa septynių asmenų šeima.
Ritos šeima už būsto išlaikymą moka apie 90 eurų vasarą, žiemą – beveik dukart daugiau. Maistui, vaistams ir kitoms būtinoms reikmėms šeimai lieka 405 eurai.
„Mūsų valdžia nėra draugiška vaikams, – liūdnai pastebėjo savanorė. – Ir tas nedraugiškumas kaip oru plintanti liga persiduoda į vaikų santykius.“
Rita stengiasi kiekvieną mėnesį apmokėti bent dalį mokesčių, tačiau skolos didėja. Jos kaip sniego gniūžtė, lekianti nuo kalno: už elektrą dabar skolinga 80 eurų, už vandenį – 236 eurus, už komunalines paslaugas – 810 eurų. Skola jau perduota antstoliui.
O dar vaikai serga. Eimantui būtina gero oftalmologo konsultacija – nepadeda nešiojami akiniai, visada žiūri prisimerkęs, sunkiai mato ir prie akies yra skaudus guzelis, akytė ašaroja. Regėjimas vis blogėja.
Dainai reikia operuoti polipus – mergaitė nuolat sloguoja, sunku kvėpuoti, dažnai skauda galvą. Vilma persirgo meningitu, jos labai nusilpęs kraujas.
„Nuo rugsėjo 1-osios vaikai pradės lankyti gimnaziją, nes mūsų miestelyje uždarė mokyklą. Visiems trims reikia uniformų. Iš kur mes tokius pinigus gausim?“ – sunkiai tramdo ašaras Rita.
Kaupiasi milžiniškos skolos
Vyriausioji Kamilė nuo pat mažų dienų svajojo tapti kirpėja ir ištrūkti iš užburto skurdo rato. Prieš keletą dienų mergaitė sėkmingai įstojo į profesinio rengimo centrą, bet ir vėl bėda – reikia turėti savo kirpimo reikmenis, šukas, žirkles, priemones, šukuosenų modeliavimo galvą. Negi mergaitės svajonei lemta numirti?
Šeimai reikia dujinės viryklės, nes senosios vos vienas degiklis veikia, o orkaitės stiklas iškritęs. Vaikai neturi sofos, spintos. Visi puodai, keptuvės, pagalvės, antklodės – dar nuo rusų laikų, kaip sako Rita. Vaikų kambaryje drėksta ir pelija siena – žiemą ten užsitraukia ledas. Tada ligos puola dar labiau.
Fondo „Pražydusi viltis“ vadovė Daiva Vaitkevičiūtė tvirtino gerai pažįstanti šią šeimą. Ji ją lanko nuo vasario mėnesio ir jau spėjo pastebėti, kad nepritekliuje gyvenantys vaikai yra labai gerai išauklėti, skaito daug knygų.
Daugiau informacijos, kaip padėti sunkiai besiverčiančiai šeimai, rasite čia.
