Kyla klausimas – ar tikrai geraširdžiai lietuviai turėtų rūpintis kūdikių namuose augančių mažylių poreikiais ir sauskelnių pirkimu? Ar neturėtų būti už tai atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija?
Kūdikių namų direktorė: „Jaučiamės ypatingi“
Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Viktorija Grežėnienė teigė esanti dėkinga už tautiečių siuntas. „Visiems sakome didelį ačiū, kad mūsų nepamiršta. Sauskelnių turime, tačiau jų yra didesniems vaikams. Daug jų gavome kalėdiniu ir velykiniu laikotarpiu.
Pastaruoju metu turime kūdikių namuose yra labai daug leliukų, todėl pirmojo dydžio sauskelnių turėjome itin ribotą kiekį.
Vos tik prasitarėme savanorei apie sauskelnių trūkumą, ji ėmė rūpintis, kad šis prašymas apskrietų visą Lietuvą.
Kurjeris į kūdikių namus atvažiuoja po kelis kartus per dieną – labai daug žmonių atsiliepia ir prisideda sauskelnėmis, kitomis būtinomis higienos priemonėmis.
Jaučiamės ypatingi ir reikalingi – mumis rūpinasi, klausia, kaip mums sekasi ir kaip gyvename.
Mums malonu, kad kūdikiai iš kūdikių namų yra svarbūs visai Lietuvai“, – sakė direktorė.
Pasirūpinti kūdikių namais – valstybės reikalas
Vis dėlto, ar higienos priemonėmis, sauskelnėmis ir kitomis būtinomis priemonėmis turėtų rūpintis geraširdžiai tautiečiai, ar tai – Sveikatos apsaugos ministerijos prerogatyva?
Direktorė šyptelėjo – taip, tai valstybės reikalas. „Mūsų kūdikių namai, kaip ir visi kiti, esantys kituose Lietuvos miestuose, esame biudžetinės įstaigos. Gauname tikrą biudžetą ir turime patys jį paskirstyti.
Bet jis, deja, yra toks, kokio pakanka tik atlyginimams, maistui ir komunaliniams mokesčiams, kuriuos privalome mokėti. Kiti likę pinigai skiriami medikamentams.
Sauskelnėms lieka menka dalis, o jų sunaudojame labai daug. Per mėnesį prireikia apie 7000 vienetų. Tai – didžiulis kiekis ir dideli pinigai. Mes tikrai neišgalime pirkti tokio kiekio.
Tiesa, noriu pastebėti, kad kai atėjau prieš ketverius metus čia dirbti, vaikai miegodavo su vystyklais. Galima įsivaizduoti, kaip atrodė čiužiniai, koks patalpose vyravo kvapas.
Čiužiniai buvo vatiniai, sušokę į guzus. Net nesinori prisiminti kvapų ir diskomforto, kurį čia patirdavo vaikai ir grupės darbuotojai“, – tvirtino pašnekovė.
Reikalavimų daug, biudžetas – menkas
Vis dėlto, ar buvo bandoma kalbėtis su Sveikatos apsaugos ministerija ir prašyti didesnio finansavimo? „Apie didesnį finansavimą buvo kalbėta ne kartą, tačiau tai tebuvo tik tušti pokalbiai. Tai, kas yra skiriama, visiškai neatitinka tikrovės.
Tai visos Lietuvos kūdikių namų problema, nes visi jie – biudžetinės įstaigos. Pradėkime nuo to, kad ir atlyginimai visur labai skurdūs.
Yra daugybė tarnybų, kurios nuolat tikrina ir reikalauja, kad kūdikių namai atitiktų higienos ir kitus reikalavimus, tačiau tuo pačiu tam skiriamas biudžetas yra menkas.
Visi žaislai, baldai, vitaminai ir net benzinas yra pilamas iš paramos sąskaitos, o ne iš skiriamo biudžeto. Juk mes turime daugybę sergančių vaikų, kuriuos reikia vežioti į klinikas“, – aiškino V.Grežėnienė.
Sveikatos apsaugos ministerijos komentaras
Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė paaiškino Vyriausybės poziciją. - Koks yra metinis biudžetas, skiriamas kūdikių namams, ir ar SAM kontroliuoja, kam konkrečiai pinigai skiriami?
2014 m. Vilniaus SVK namai gavo 1.086,9, 2015 m - 1.184,1, o 2016 m. - 1.278,6 tūkst. eurų finansavimą. Kadangi Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų steigėja yra savivaldybė, ji kontroliuoja, kam konkrečiai skiriami pinigai, o už specialiųjų tikslinių dotacijų naudojimą Ministerijai atsiskaito pateikdama biudžeto išlaidų sąmatos vykdymo ataskaitą bei vertinimo kriterijų, nurodytų atitinkame Ministerijos strateginiame veiklos plane, vykdymo ataskaitą.
- Ar, priklausomai nuo vaikų skaičiaus pokyčio kūdikių namuose, biudžetas yra perplanuojamas?
– Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų pagrindinis finansavimo šaltinis – valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos, kurios skiriamos Sveikatos apsaugos ministerijai (toliau – Ministerija) pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti, kurios tvirtinamos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme.
Ministerija skirtus valstybės biudžeto asignavimus, vadovaudamasi nustatytais vertinimo kriterijais, paskirsto pagal savivaldybes ir perveda savivaldybėms pagal patvirtintas valstybės biudžeto sąmatas. Kriterijai nustatyti Valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų, skiriamų Ministerijai pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti, planavimo ir paskirstymo savivaldybėms bei savivaldybių atsiskaitymo už šias lėšas tvarkos apraše.
- Ar, jeigu direktorė kreiptųsi su prašymu padidinti biudžetą, SAM apsvarstytų galimybę jį didinti? Ar esant sudėtingai neplanuotai situacijai, kai ima stigti būtiniausių priemonių kūdikiams (šiuo atveju sauskelnių), SAM galėtų kūdikių namus paremti papildomu finansavimu? Šiuo atveju, kai prireikė sauskelnių, padėjo neabejingi tautiečiai ir užsienyje gyvenantys lietuviai – ar, vis dėlto, ne SAM atsakomybė pasirūpinti kūdikių namais, kuri yra biudžetinė įstaiga?
– Per pastaruosius dvejus metus, Vyriausybei pritarus, skirtas papildomas finansavimas (144,8 tūkst. eurų), kuris paskirstytas Šiaulių ir Vilniaus kūdikių namams, trūkstamoms vaiko poreikiams užtikrinti būtinoms prekėms ir paslaugoms įsigyti. Norime atkreipti dėmesį, kad dėl papildomo finansavimo gali spręsti kūdikių namų steigėjos – savivaldybės.
Vilniaus miesto savivaldybė: finansavimą skiriame
Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių reikalų departamento direktoriaus pavaduotoja Rasa Laiconienė tikino, kad kūdikių namams skiriamas didelis dėmesys.
„Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai yra biudžetinė Vilniaus miesto savivaldybės įstaiga. Kūdikių namai – tai gydymo ir profilaktikos antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaiga, skirta tėvų globos netekusiems kūdikiams ir vaikams iki 4 metų amžiaus ir vaikams su negalia iki 7 metų amžiaus. Kūdikių namuose teikiamos vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos, sveikatos, ugdymo, socialinės globos paslaugų teikimas našlaičiams, pamestinukams ir neįgaliesiems kūdikiams bei vaikams, ir tolesnis jų integravimas į visuomenę.
Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų, kaip ir kitų šalies kūdikių namų, veikla finansuojama valstybės biudžeto lėšomis (speciali tikslinė dotacija). Kūdikių namų finansavimas iš valstybės valstybės biudžeto lėšų pakankamas. Vilniaus miesto savivaldybė remia įstaigos vykdomas visuomenės sveikatos programas, savivaldybės biudžeto lėšomis yra įrengtas Sensorinis kambarys, nuo šių metų kovo mėnesio pradėjusiam veikti 8-ių vaikų su negalia dienos centrui išlaikyti savivaldybė skyrė daugiau kaip 34 tūkst. EUR.
Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai sulaukia rėmėjų paramos. Įstaiga turi paramos gavėjo statusą, todėl labdarą priima ir dėkoja už ją, tačiau viešo prašymo, kaip patikino įstaigos vadovė, įstaiga nerašė. Šiuo metu sauskelnių kūdikių namai turi pakankamai. Kūdikių namuose esantiems vaikams vienam mėnesiui reikia apie 7 tūkst. sauskelnių“, – komentavo savivaldybės atstovė.
