Tiesa, mamai ir dabar jau kartu nebegyvenančiam tėveliui ji padovanojo ne džiaugsmą ir laimę, bet nesibaigiančių rūpesčių laviną. Nors mažylė gimė visiškai sveika, vos trijų mėnesių ją pakirto, kaip medikai tvirtino, paveldėta sensorinė motorinė neoropatija.
Įtarimą sukėlė dažnas valgymas
Trijų vaikų mama iki šiol netramdo ašarų, pasakodama apie mažąją dukrytę. „Nėštumas ir gimdymas praėjo sklandžiai. Net pirmieji du mėnesiai buvo ramūs ir sėkmingi.
Pirmąjį kartą susimąsčiau dėl mergytės sveikatos tada, kai Adrytė, būdama trijų mėnesių, ėmė daug ir dažnai valgyti.
Iš pradžių medikai nieko rimto neįtarė, tačiau didesnį dėmesį atkreipė tada, kai ji į plaučius ėmė įtraukinėti mišinuką.
Atsidūrėme reanimacijoje. Gydytojai pasakė, kad plaučiuose yra skysčių. Kurį laiką praleidusi intensyvios terapijos skyriuje, dukrytė ėmė silpti. Ji vis dažniau į plaučius įtraukdavo mišinuką, o jos rijimo refleksas nusilpo.
Ilgainiui ji liovėsi pati valgyti, todėl maistas jai buvo tiekiamas tik per zondą. Medikai liepė kviesti kunigą, pasakė, kad mergaitė neišgyvens. Negalėjau su tuo susitaikyti, tačiau kunigą pakvietėme.
Pakrikštijome Adrijaną. Dabar tie gydytojai, kurie taip sakė, stebisi, kad mažylė gyva. Gydymas buvo tęsiamas Kauno klinikose“, – pasakojo klaipėdietė.
Gydytojai Adrijanai diagnozavo paveldėtą sensorinę motorinę neuropatiją. Tiesa, Sandra patikino, kad nei jos, nei vyro šeimoje nebuvo nė vieno žmogaus, kuris būtų sirgęs tokia ar panašia liga.
Rūpinosi vienu vaiku, susirgo – kitas
Nuo 2014 metų kovo iki tų pačių metų lapkričio Sandra su dukryte praleido Kauno klinikose. Ten moteris buvo apmokyta, kaip elgtis su sergančia dukrele, todėl žiemos šventes jau sutiko namuose.
Tiesa, ten nebuvo viskas taip gražu. Kol mama su mažąja dienas leido ligoninėje, du vyresniuosius Sandros vaikus prižiūrėjo močiutė. Tai, kad nebuvo šalia mamos, ypač paveikė tada penkiametę moters dukrytę.
Medikai patvirtino, kad dėl mamos nebuvimo šalia ji patyrė psichologinę traumą. „Dukrytė rudenį eis į pirmąją klasę, tačiau aš nežinau, kaip jai ten seksis.
Ji elgiasi kaip visai mažas vaikelis. Labai sunkiai šneka, nieko nesiklauso. Tik aš viena su ja galiu susišnekėti, paaiškinti jai tam tikrus dalykus.
Šiuo metu ji lankosi pas psichologus ir psichiatrus, tačiau jos būklė negerėja“, – pasakojo moteris.
Šiuo metu moteris su trimis vaikais gyvena gerokai ramiau nei anksčiau. Prieš metus ji išsiskyrė su Adrijanos tėčiu. Gal mergytės tėtis pabūgo nuolatinės slaugos ir įtempto gyvenimo, kai namuose – sergantis vaikas?
„Ne. Mūsų santykiai niekada nebuvo tobuli. Anksčiau ar vėliau turėjome išsiskirti. Namuose patirdavau psichologinį smurtą, todėl nebenorėjau toliau kartu gyventi.
Dabar man daug geriau. Gyvename su vaikais ramiai. Esu dėl to laiminga“, – neslėpė pašnekovė.
Šiuo metu Adrijana laiką leidžia namuose. Kojyčių judinti ji negali. Vos viena rankyte ji gali siekti mėgstamus žaislus, nes kitos irgi nepajudina. Galvytės taip pat nelaiko, todėl visas dienas ji guli lovoje arba vežimėlyje.
Trūksta lėšų būtiniems masažams
Pagal medikų rekomendacijas, į namus ateina masažuotoja, kuri atlieka viso kūno masažus mergytei. Tiesa, vieno kaina – 10 eurų. Nedirbančiai Sandrai tai itin dideli pinigai.
„Masažai akivaizdžiai padeda. Vos prieš kelis mėnesius ji dar nevaldė nė vienos rankytės, o dabar vieną gali judinti. Man tai – didžiulis stebuklas. Malonu girdėti ir pirmuosius jos žodžius, čiauškėjimą. Ji jau taria savo vardą.
Labai tikiuosi, kad mano mergytės būklė pagerės.
Kada nors labai norėčiau grįžti į darbą. Iki Adrijanos gimimo dirbau kasininke. Dabar bent trumpam norėčiau ištrūkti iš namų, nes jaučiuosi pavargusi.
Didžiausia pagalbininkė – mano močiutė. Jai – 74-eri. Adrijanos tėtis, su kuriuo esame išsiskyrę, remia tik alimentais“, – sakė ji.
Visą informaciją, kaip padėti šiai šeimai, rasite čia.
