Tai, be abejonės, padaryta ne be reikalo, gi mokymosi aplinka, kaip vienas esminių kokybiško švietimo veiksnių, pastaruoju metu dažnai linksniuojama ne tik užsienio, bet ir Lietuvos švietimo politikų.
Net Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ teigiama, kad privalu „visose mokyklose sukurti tinkamą mokymosi aplinką“. Greta mokymo programų kokybės, tai labai svarbi sudėtinė dalis ateities visuomenės narių kūrybingumui ugdyti.
Skyrė beveik tris milijonus erų
Šių metų pradžioje Lietuvoje pradėtas įgyvendinti projektas „Bendrojo ugdymo mokyklų (progimnazijų, pagrindinių mokyklų) modernizavimas: šiuolaikinių mokymosi erdvių kūrimas“. Jo metu jau sukurta modernios edukacinės erdvės vizija ir 7 tipinėms sovietmečiu statytoms mokykloms rengiami techniniai projektai erdvėms modernizuoti.
Pasak specialistų, sovietmečiu statytos mokyklos buvo projektuojamos kaip uždaros, mažai skatinančios bendrauti. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad ugdymo procesas turi būti įvairesnis, kad mokiniai mokosi aktyviai tyrinėdami, bendraudami, o tam reikalingos erdvės, kurios būtų mobilios, sudarytų galimybes vaikams pabūti ir vieniems, ir visiems kartu, grupelėmis. Taip pat reikalingos multifunkcinės erdvės aktyviai veiklai, poilsiui.
Projektą tikimasi pradėti įgyvendinti jau 2017-ųjų metų liepos mėnesį. Pagrindinis jo vykdytojas – Švietimo aprūpinimo centras, o pagrindinis rėmėjas – Europos Sąjunga, kuri jo įgyvendinimui skyrė beveik tris milijonus eurų.
Iš viso projekte dalyvauja 8 partneriai, tarp kurių 7 savivaldybės bei modernių edukacinių erdvių vizijos kūrėja ir projektavimo darbus atliekanti Vilniaus Dailės Akademija.
Atsižvelgė į mokinių bei mokytojų pastabas
„Norint pasiekti geriausių rezultatų buvo rengiamos įvairios diskusijos, pasitarimai. Jie vyko tiek su atnaujinamų mokyklų atstovais, tiek su užsienio valstybių specialistais.
Antrasis projekto etapas – darbas mokyklose. Taikėme Lietuvoje pakankamai naują, tačiau Vakarų Europoje smarkiai paplitusį projektavimo metodą. Tai įsiklausymas į visuomenės bei, šiuo atveju, mokinių ir mokytojų poreikius ir bandymas juos realizuoti.
Tam, kad būtų pasiektas optimaliausias rezultatas, visose mokymo įstaigose buvo atliktos apklausos, kuriose mokyklų bendruomenė išsakė savo poreikius. Tik su jais susipažinę architektai vyko apžiūrėti realios situacijos. Taip jie turėjo tam tikrą žinių bagažą, kuris padėjo sukurti projektą, tenkinantį tiek mokinius, tiek mokytojus“, – tikino projekto vadovas – VDA docentas ir dizaino katedros vedėjas Rokas Kilčiauskas.
Dėmesys bus skiriamas mokyklų vidaus išplanavimui
Projektą kuriančių architektų grupė smarkiai atsižvelgė į mokinių nuomonę, kurie ne tik turėjo galimybę tapti savo mokymo įstaigų gidais ir taip jas pristatyti specialistams, bet ir kartu su jais sudalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse.
Moksleiviams bendradarbiaujant su architektais buvo išskirtos trys pagrindinės zonos, kurios mokyklų bendruomenės nuomone turėtų būti atnaujinamos. Tai poilsio, valgymo zonos bei mokymosi erdvė, neįvardinant, kad tai yra klasė. „Moksleivių padedami architektai turėjo galimybę sukurti mokyklų atnaujinimo projektą, kuris būtų iš tiesų naudingas tiek moksleiviams, tiek mokytojams. Buvo atsižvelgiama į poilsio zonų trūkumą, valgyklų bei klasių įrengimą. Kalbantis su moksleiviais kilo įvairių minčių, kaip būtų galima įrengti bei modernizuoti poilsio zonas. Jos galėtų būti skirtos pašnekesiams, atsipalaidavimui ar atitikti šiuo metu mokymo įstaigose esančių skaityklų funkciją. Taip pat supratome, kad labai svarbu atkreipti dėmesį ir į specialiųjų klasių įrengimą. Chemijos, fizikos kabinetuose turėtų būti galimybė atlikti laboratorinius darbus, technologijų bei metalo, medžio darbų klasėse taipogi turėtų būti visa reikiama įranga, na o sporto salės turėtų būti įrengtos taip, kad jose iš tikrųjų būtų galima sportuoti netrukdant kitose kabinetuose esančių moksleivių“, – mintis dėstė architektas.
Kiekvienoje mokykloje – savos problemos
Kiekvienos iš septynių mokyklų renovacijai yra skirta po 350 tūkstančių eurų, kurie kiekvienoje mokymo įstaigoje buvo paskirstyti pagal poreikį. Kauno Vinco Kudirkos progimnazijoje yra žadama įkurti naują skaityklą. Ją planuojama įrengti seną ir naują korpusus jungiančių koridorių sandūroje. Šioje mokykloje taip pat planuojama sutvarkyti vidinį kiemelį. Prie projekto prisijungė ir Kauno miesto savivaldybė. Dar viena jos problema – sujungta aktų ir sporto salė, esanti trečiame aukšte. Tai ne tik nepraktiška, bet trukdo mokytis po sporto sale esantiems mokiniams, kadangi yra nuolatos girdimas triukšmas. Pasak R. Kilčiausko tai yra viena iš aiškiausiai matomų problemų pokario laikotarpiu statytose mokyklose.„Vilniaus Baltupių progimnazijoje taip pat bus sprendžiama opiausia mokyklos problema – aktų salė. Ją bus siekiama transformuoti į teatro salę, su nepastovia, išrenkama scena. Nevykstant renginiams šioje salėje galima ir sportuoti, ir vesti įvairius būrelius. Be to, dėl aktų salės atnaujinimo padidėjusiame koridoriuje bus įrengta moksleivių poilsio, bendravimo zona. Kėdainiuose bus vystomas pagrindinis holas, kuriame bus įrengiama ir skaitykla. Be to, bus atnaujinamas ir lauko kiemelis, jame bus didinama erdvė. Klaipėdos ir Šiaulių progimnazijų sprendimai buvo panašūs. Vienoje iš mokyklų bus transformuojamos laboratorinių darbų klasės bei vidinis kiemas. Šiauliuose bus atnaujinamas specialiųjų klasių funkcionalumas, taipogi atnaujinamas vidinis kiemelis. Marijampolės Totoraičio progimnazijoje bus modernizuojama centrinio koridoriaus erdvė. Joje bus įkurta mokinių susibūrimo erdvė, mąstoma ir apie mažų kabinetų naikinimą bei paties koridoriaus plėtimą“, – projektą pristatė architektas. Taigi, architektų dėmesys išliko sutelktas ties bendrų erdvių atnaujinimu. Deja, tam nepakanka modernizuoti koridorius bei holus. Juos derėtų ne tik plėsti, bet taip pat įrengti ir visuomeniškumą, bendravimą skatinančias erdves.
Pastatų projektinius sprendinius galite apžiūrėti čia.
Projektas „Bendrojo ugdymo mokyklų (progimnazijų, pagrindinių mokyklų) modernizavimas: šiuolaikinių mokymosi erdvių kūrimas“ finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis.
