Tarptautinės organizacijos „RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“ vadovė Lietuvoje Viltautė Žemelytė įsitikinusi, kad klounų skleidžiama gera nuotaika teigiamai veikia ir ligoniukus, ir jų tėvelius, ir medikus.
„Džiaugsmo reikia visiems“, – sako V. Žemelytė.
- Ką linksmuoliai klounai raudonomis nosimis kasdien dovanoja mažiesiems ligoniams?
– Dovanojame vaikystę ir žaidimus. Klounai į palatas atneša vaikišką kasdienybę ir bendravimą. Einame pas vaikus, o ne jų ligas. Mūsų dabas – atrasti ir atskleisti vaikišką nerūpestingumą kiekviename. Niekam ne paslaptis, kad teigiamos emocijos padeda sveikti.
Vaikams prieš operacijas paprastai duodami medikamentai, mažinantys įtampą. Užsienyje atliktas tyrimas skelbia, kad klounai vaiką veikia panašiai kaip tie raminamieji medikamentai. Mums irgi tenka išlydėti vaikus į operacijas. Tarsi kapitonai į misiją klounų išleidžiami vaikai pamiršta savo baimes, atsipalaiduoja ir jų tėvai.
Neturime tikslo priversti vaiką kvatoti balsu. Tiesiog siekiame pakelti nuotaiką, o tai galima padaryti pačiais įvairiausiais būdais. Dažnai užtenka tiesiog parodyti dėmesį.
- Kokie tie jūsų klounai, keliantys šypseną ir vaikams, ir jų tėvams bei personalui?
– Kiekvienas klounas – personažas. Štai klounas Kazimieras, kuklus gimnazijos berniukas, kuriam nedrąsu kalbėti su nepažįstamais. Klounė Rožė – griežta senmergė, kuri išrausta, kai vyrai jai parodo dėmesį. Mes beveik nenaudojame grimo, mūsų klounų veidai tikrai nėra balti, o vietoje plaukų jiems nestūkso spalvota kupeta.
Mūsų klounai dideli entuziastai. Jie džiaugiasi viskuo – net ir savo nesėkmėmis. Beje, vaikai visada labai noriai padeda tiems, kuriems reikia pagalbos. Todėl jie su dideliu entuziazmu sprendžia klounams iškilusias problemą.
Visai neseniai lankėme vieną ligoniuką. Mažylis su klounu visą valandą gydė susirgusį dinozaurą. Kiek buvo džiaugsmo, kai dinozauras pasveiko ir galėjo grįžti pas savo šeimą. Išeinantiems klounams berniukas sakė: „Jei dar kada dinozauras susirgs, skambinkite. Padėsiu“. Prigalvojame daug žaidimų ir veiklų, kurie padeda vaikams ligoninėje nenuobodžiauti ir pamiršti skausmą.
- Ar smagus klouno darbas?
– Atrodo, tai, ką mes darome – linksma ir paprasta. Bet už to slypi daug žinių ir įdėto darbo. Atėjęs į palatą klounas turi improvizuoti. Juk palatoje gali gulėti ir vienerių metų kūdikėlis, ir aštuoniolikmetis paauglys.
Prie kiekvieno ligonio reikia prieiti kitaip, su kiekvienu reikia rasti bendrą kalbą. Vienam užtenka papūsti burbulų, kad jis nusišypsotų, o kitam reikia pasėdėti šalia ir pasikalbėti apie populiarų vaizdo klipą.
Visi mūsų devyni klounai – scenos žmonės. Jie – profesionalūs aktoriai, muzikantai, teatro pedagogai. Jie nuolat tobulina savo meninius ir psichologinius įgūdžius tarptautinės organizacijos „RED NOSES Clowndoctors International“, kurios nariais esame ir mes, apmokymuose. Visi klounai yra pasirengę psichologiškai. Juk ligoninėje tenka susidurti ir su skausmu, pykčiu, nuovargiu ar net su artėjančia mirtimi. Laimei, tokių atvejų tikrai mažai. Lietuva gali didžiuotis savo medikų darbu – dauguma net ir sunkiausių ligoniukų pasveiksta.
Klounai ne tik dovanoja gėrį kitiems, bet ir patys jo daug pasisemia. Neseniai man vienas klounas sakė: „Tai pats geriausias darbas pasaulyje. Gali daryti tai, ką myli ir iš karto gauti nesuvaidintą grįžtamąjį atsaką. Mes visi ten esame žvaigždės“.
- Mažiesiems ligoniukams ir jų tėvams teigiamas emocijas dovanojate jau šešerius metus. Ar visi džiaugiasi pamatę klounus?
– Iš pradžių į mus žiūrėjo atsargiai – juk kėlėme triukšmą ir garsiai juokėmės. Dabar mes laisvai palatose grojame, dainuojame, važinėjame paspirtukais koridoriais. Dažnai gydytojai patys skambina mums ir prašo aplankyti nuliūdusius vaikus.
Štai visai neseniai buvome iškviesti pas berniuką, kuris gydėsi po nudegimų. Tam, kad jis ateityje valdytų savo ranką, jis turėjo ją ligoninėje nuolat judinti. Tačiau dėl skausmo, jis atsisakė tą daryti. Klounai sugebėjo jį įtraukti į balionų lankstymą. Vaikas pamiršo skausmą ir su užsidegimu pats lankstė šuniukus, kardus ir žaisdamas darė tai, ko iš jo ir norėjo gydytojai – judino savo ranką.
Vaikams įprasta žaisti ir tai darydami jie pamiršta ar jiems kažką skauda. Į ligonines užsukę klounai aplink save paskleidžia teigiamas emocijas. Tada šypsosi ir vaikai, ir jų tėvai, ir medikai. Kartais klounai gydytojams ir medicinos seserims dainuoja serenadas, su jais pašoka. Kai visų nuotaika gera, sveikti galima ne tik linksmiau, bet ir greičiau.
Kai kurie vaikai mums rašo laiškus, siunčia nuotraukas, kviečiau dažniau užsukti. Labai malonu, kai padėkos laiškus gauname ir iš mamų, kurių vaikams suteikėme džiaugsmo.
Kol kas dažniausiai lankome Vilniaus ligoniukus. Tačiau planuojame kitąmet savo gera nuotaika užkrėsti daugiau Lietuvos vaikų. Per metus aplankome 20 tūkstančių ligoninėse, sanatorijose, specialiose įstaigose neįgaliesiems esančius vaikus.
Taip pat kitąmet pradėsime dar vieną projektą, skirtą pabėgelių vaikams Rukloje ir Pabradėje. Ir jiems reikia šypsenų, gerų emocijų ir džiaugsmo.
Dažnai dėmesys yra pati geriausia dovana. Ypač šiais laikais, kai visi skubame, niekur nespėjame. Kavos puodelis, mažytė dovanėlė gali būti kaip tik tai, ko jūsų artimam žmogui reikia.
