Jūsų draugės istorija, kaip ir kitų dėl nevaisingumo kenčiančių moterų pasakojimai pastarosiomis dienomis, mane labai jaudina. Juose tiek skausmo, kad, rodos, kenčiu su visomis, kurios bando pastoti ir negali.
Kalbinau ne vieną moterį, kuriai bandyta daryti pagalbinį apvaisinimą, kuri vartojo hormonus ir kentė to pasekmes. Man perveria širdį, kai suprantu, kokias skausmingas procedūras jums tenka patirti.
Jūs badote sau pilvą, negalite normaliai gyventi – dirbti, miegoti, bendrauti. Kai kurios nustojate kalbėtis su draugais, pasislepiate nuo giminaičių, užsidarote žudančioje vienumoje, jaučiatės nevertingos, netikusios, nevaisingos...
Dar skaudžiau, kai šios alinančios procedūros neduoda jokių rezultatų. Viltis susilaukti kūdikio vis mąžta, o ir emocinė būsena rėkte rėkia, kad jau gana – daugiau neištversiu.
Nežino nevaisingumo priežasčių
Viena pažįstama po kelių metų gyvenimo su hormonais iš viso atsisakė bandyti pastoti. Prisipažino: negaliu pakelti to, kaip jaučiuosi, leisdamasi hormonus, tai yra košmaras. Jai pasidarė per sunku kankinti save.
Skausminga ir tai, kad poros nežino nevaisingumo priežasčių. Klinikos dažnai negali įvardinti, kodėl moters ar vyro organizmas veikia ne taip, kaip turėtų, ko trūksta, kad jiedu galėtų pastoti. Arba paaiškėja, kad moteris ir vyras – sveiki, tačiau natūraliai tėvais tapti jie negali.
Tikrai į neviltį varo tai, kad XXI amžiuje, kai medicina sutramdė tokias ligas kaip ŽIV ir jau neria apynasrį kai kurių sričių vėžiui, žmonėms daugelyje klinikų nėra nustatoma nevaisingumo priežastis.
Čia tas pats, kaip eiti pas odontologą, kuris, nenustatęs, dėl ko skauda dantį, pasiūlo kažką daryti, tarkime, atlikti burnos higieną arba užplombuoti kurią nors danties dalį, o gal tiesiog išrauti dantį ir daryti protezą. O jei galiausiai skausmas nedingsta, jis pasiūlo procedūrą pakartoti dar ir dar kartą.
Visiška neviltis. Tada lieka tikėti medicina, kad ji ką nors per stebuklą padarys, pataikys, jei ne šiandien, tai rytoj ar po metų...
Be viso to, šeimą užgula finansinė našta. Pakartotinės procedūros kainuoja tūkstančius. Ne vieną šeimą tai įstumia į skolas, priverčia emigruoti. Ne vieną iš viso atgraso nuo svajonės turėti vaikų.
Kai klausau visų šitų istorijų, kaskart noriu jus ginti ir šaukti: „Mielosios, juk yra kita išeitis!“
Yra kitas būdas pastoti – sveikesnis, laimingesnis, oresnis ir pigesnis būdas! Nereikia hormonų, kančių, milžiniškų sumų.
Reikia tik išmokti stebėti savo vaisingumą ir konsultuotis su gydytoju, kuris nori ir gali nustatyti nevaisingumo priežastis bei jas pašalinti! Tai vadinama Kreitono metodu ir naprotechnologijomis.
Nemažai laimingų istorijų
Rašiau apie tris šeimas, kurios pasinaudojo šiuo būdu. Visos jos iš pradžių lankėsi pagalbinį vaisingumą siūlančiose vaisingumo klinikose, vienos ryžosi pagalbiniam apvaisinimui, kitos ne. Tačiau visoms nepasisekė.
Viena vaikelio nesulaukė trylika metų. Iš specialistų Lietuvoje jie ne kartą girdėjo tą pačią diagnozę – abu yra sveiki, bet vienintelė išeitis susilaukti vaikų – pagalbinis apvaisinimas. Ši alternatyva porai buvo nepriimtina.
Išgirdę apie draugų sėkmę, jie pasidomėjo naprotechnologijomis ir Kreitono metodu. Kaune išmoko taikyti metodą (pažino vaisingumą), o klinikoje Balstogėje (Lenkijoje) pasirodė naprotechnologijų specialistui (Lietuvoje, deja, tokių specialistų dar nėra).
Po metų visoms procedūroms išleidę apie 1,4 tūkst. eurų pora pradėjo kūdikį natūraliai. Dabar džiaugiasi dvejų metų dukrele.
Vyras apie gydymo Balstogėje procesą pasakojo: „Pagrindiniai „vaistai“ buvo įvairūs vitaminai, maisto papildai. Buvo ir medikamentų. Bet tai nebuvo hormonų terapija, nebuvo pumpuojami hormonai. Dalei „nerovė stogo“, ji nepatyrė sunkumų. Kaip tik viskas ėjo tik geryn.“
Kita šeima – su dar didesne patirtimi vaisingumo klinikose. Medikai ir jiems negalėjo pasakyti nevaisingumo priežasčių. Jie buvo sveiki, bet kūdikio nesusilaukė.
Šešis kartus moteriai buvo darytas pagalbinis apvaisinimas. Niekas nepadėjo. Su kiekviena nesėkminga procedūra ji jautė vis didesnį atstūmimą. Galiausiai iš viso atsisakė turėti vaikų.
Laimei, ji rado informacijos apie Kreitono metodą ir patikėjo, kad pagalba yra: „Buvo depresinė diena. Tiesiog gūglinau. Kažkokiame mažai žinomame portale perskaičiau moterų pasakojimus. Man užteko trijų žodžių – važiuojam, sugrįžom, laukiamės.“
Įspūdinga tai, kad porai užteko du mėnesius pagal Kreitono metodą stebėti vaisingumą, atsisakyti „vaiko darymo“ nuotaikos ir jie pastojo be jokios gydytojų pagalbos!
Vaisingumo klinikose ši pora veltui išleido 9 tūkst. eurų. O vaisingumą stebėti ir jo piką atpažinti išmoko vos už 100 eurų.
Moteris mano, kad pagalbinio apvaisinimo procedūros pačios savaime galėjo pažaboti jos vaisingumą: „Pamenu, kai man teko mėnesį sau pačiai leistis vaistų į pilvą. Aš bijau kraujo! Matyt, nuolatinis sėdėjimas ant adatų mane užblokavo.“
Trečia istorija – panaši. Du jauni žmonės vaisingumo klinikoje sužinojo, kad lengviau pastotų atskirai, su kitais partneriais. Moters gimdos terpė buvo nepalanki vyro sėklai.
Porai buvo šokas, kad medikai nežinojo to priežasčių, negalėjo nieko padaryti. Visgi gydytojai pasiūlė savo pagalbą – intrauterinės inseminacijos procedūras.
Po šešių nesėkmingų bandymų pastoti, medikai pasiūlė pagalbinį apvaisinimą mėgintuvėlyje, kainuojantį 4 tūkst. eurų. Tačiau pora jau buvo praradusi viltį.
Jiems padėjo vaisingumo stebėjimas pagal tą patį Kreitono metodą, konsultacija Baltstogės klinikoje ir specialistės Lietuvoje sudaryta dieta. Metus laiko moteris gyveno be saldumynų, kurie ir darė jos gimdos terpę nepalankią vyro sėklai.
Vizitai Balstogės klinikoje, rekomenduotos priemonės ir susitikimai su mitybos specialiste pašnekovei kainavo 1,5 tūkst. eurų.
Po metų dietos pora ėmė lauktis ir dabar džiaugiasi sūnumi. Ketina susilaukti ir daugiau mažylių.
Pagalbinio apvaisinimo jie nesirinks: „Ten susikoncentruojama į faktą, kaip pagaminti vaikutį. Nežiūrima, kaip jaučiasi moteris, kuri bando pastoti. Buvau farširuojama gausybe vaistų. Man buvo nuolat pakilusi temperatūra, atrodė, kad nuolat sergu gripu, per pusę metų priaugau 15 kilogramų, nuolat liūdėjau. Nebenorėjau ir neturėjau jėgų bendrauti su draugais. Buvo gilus nuosmukis.“
Kaune moko dvi mokytojos
Miela Daiva, labai prašau perduoti savo draugei šiuos raktinius žodžius: naprotechnologijos ir Kreitono metodas. Pagūglinusi ji ras, jog Kaune šio metodo moko dvi mokytojos. Jos vėliau padės susisiekti su klinika Balstogėje.
Jūsų draugė (o ir kitos kenčiančios moterys) vėl taps laiminga ir jūs susitikusios aptarinėsite ne nelaimingus persileidimus, o džiaugsitės linksmu raudonskruosčiu kūdikėliu ar keliais.
O aš būsiu laiminga, galėdama aprašyti jūsų draugės sėkmės istoriją – laimingo, sveiko, džiaugsmingo, nebrangaus, natūralaus pastojimo istoriją.
P.S. Dėkoju redakcijai už galimybę kalbėti apie alternatyvas pagalbiniam apvaisinimui, kuris Lietuvoje nepelnytai laikomas vieninteliu pagalbos būdu nevaisingumą kenčiančioms poroms.
Su šio metodo kūrėjais ar praktikais manęs nesieja jokie ryšiai. Remiu šią idėją dėl to, kad matau jos naudą žmonėms.
Viliuosi, kad greitai lietuviams nereikės šios pagalbos važiuoti į Baltstogę, bet jie galės jos sulaukti ir Lietuvoje. Viliuosi, nemokamai.