Patarimais, kaip sportą paversti gyvenimo būdu ir malonumu, dalijasi Lietuvos olimpinio sporto centro kinezeterapeutas Kęstutis Laurinskas.
Atraskite mėgstamą sporto šaką
Atlikti tyrimai rodo, jog sportas ankstyvame amžiuje padeda tvirtus pagrindus socializacijai ir daro įtaką asmenybės formavimuisi. Sportuodami moksleiviai gali ne tik išreikšti save, bet ir išmoksta siekti užsibrėžtų tikslų, dėlioti prioritetus. Tačiau K. Laurinskas atkreipia dėmesį, jog, visų pirma, reikėtų atrasti sporto šaką, kuri teiktų malonumą, geras emocijas.
„Išbandant skirtingas sporto šakas lengviau atrasti tinkamiausią ir pamilti sportą visam gyvenimui. O vaikai, pradėję domėtis sportu iki 4 metų, turi daugiau šansų vėlesniame amžiuje geriau įvaldyti savo kūno judesius, efektyviau išnaudoti fizines galimybes ir greičiau atranda save, – pasakojo K. Laurinskas. –Nuo mažens įskiepyti sveikus įpročius ypač padeda įvairios moksleivių varžybos, žaidynės. Jose dalyvaudami moksleiviai ne tik gerina savo fizinę formą, bet ir susiranda naujų draugų, lengviau socializuojasi ir praplečia savo akiratį bendraudami su moksleiviais iš skirtingų Lietuvos mokyklų“.
Turėkite aiškų tikslą
Dar vienas itin svarbus veiksmingos sportinės veiklos komponentas yra paties sportuojančiojo susikaupimas ir nusiteikimas, motyvacija, kuri jaunam žmogui dar mokykloje išugdoma per sportą.
„Susikaupimas arba koncentracija leidžia optimaliai išnaudoti visas savo galimybes. Jei suformuluotas aiškus treniruotės tikslas ir sportuojantysis yra motyvuotas jį pasiekti, kliūčių bus mažiau. Didžiausi sunkumai iškyla tuomet, kai tikslas nėra pakankamai aiškus, pats sportuojantysis ne iki galo supranta, kaip jį pasiekti, arba tam trukdo nuovargis, koncentracijos stoka“, – atskleidė K. Laurinskas.
Sumažinkite traumų tikimybę
Pasak K. Laurinsko, viena efektyviausių traumų prevencijos priemonių – apšilimo pratimai, padedantys tinkamai pasiruošti intensyviam krūviui treniruotės metu ir užtikrinti sklandų raumenų darbą.
„Apšilimo metu reikėtų pakelti viso kūno temperatūrą, t. y. sušilti iki lengvo prakaitavimo, kuris išduoda pagreitėjusį širdies susitraukimų dažnį, pasiekiamą sporto metu. Taip pat toks kūno temperatūros pakėlimas leidžia geriau išnaudoti raumenų susitraukimo galimybes: apšilęs raumuo susitraukia lengviau, greičiau ir su stipresne jėga“, – aiškino K. Laurinskas, pridurdamas, jog aktyvumas kūno kultūros pamokose padeda priprasti prie disciplinos, įgyti teisingus sportavimo įpročius.
K. Laurinskas apšilimo metu rekomenduoja išjudinti visas raumenų grupes, kurios bus reikalingos konkrečioje rungtyje ir leis dar efektyviau išnaudoti pagrindinius raumenis.
„Pasiruošimas treniruotei turėtų būt dinamiškas, nenuobodus ir žaismingas, todėl į apšilimo programą galima įtraukti skirtingas sporto šakas, taip ją paįvairinant. Pavyzdžiui, imtynininkai apšildami žaidžia futbolą arba krepšinį, rankininkai – badmintoną, o tenisininkai naudoja bokso elementus. Taip apšilimas tampa ne tik efektyviu, bet ir įdomiu, kas yra ypač svarbu norint paskatinti aktyvų moksleivių įsitraukimą kūno kultūros pamokose, didinti jų motyvaciją sportui apskritai“, – sakė kinezeterapeutas, pridurdamas, kad apšilimas jokiu būdu neturėtų tapti rungtyniavimu ar galynėjimusi, kas dažnai pasitaiko moksleivių tarpe.
„Kuomet kūnas nepasiruošęs intensyviam fiziniam krūviui, o ambicijos neleidžia pralaimėti, tikimybė patirti traumą kaipmat išauga“, – įspėjo jis.
Neperženkite savo galimybių ribų
Niekas neįvyksta iš karto, todėl ir visapusiškam kūno vystymuisi reikalingas reguliarumas, o rezultatams – laikas. Todėl, anot K. Laurinsko, užsiimant bet kokia sportine veikla reikėtų nepersistengti, leisti organizmui pamažu adaptuotis, kad išvengti traumų.
„Reguliarus ir nuoseklus fizinis aktyvumas, laipsniškas jo didinimas leidžia kūnui priprasti prie krūvio, tenkančio treniruočių metu. Taip pat racionalus fizinės veiklos planavimas padeda sutvirtinti kūną, tačiau neužkerta kelio normaliam organizmo vystymuisi, kas yra labai svarbu jaunesniame amžiuje. Taip pat sportinių rezultatų siekimui daug įtakos turi aplinka, sąlygos, kuriomis jaunuolis gali lavinti savo įgūdžius“, – akcentavo kinezeterapeutas.
Jo teigimu, mankštintis, dalyvauti įvairiose moksleivių judrumo varžybose, aktyviuose žaidimuose jaunam žmogui yra tiesiog būtina, tačiau ne mažiau svarbus ir pilnavertis poilsis, todėl rezultatų reikėtų siekti palaipsniui.
„Lietuvos mokyklų žaidynės“ – tai masiškiausias sporto renginys Lietuvoje, kuriame dalyvauja per 200 tūkst. moksleivių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Į žaidynių programą įtrauktos net 24 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų.
Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Žaidynes organizuoja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas (LTOK).