Mamos siaubas: nevaldomas penkiametis nubaustas siautėja dar labiau

Atsako Paramos vaikams centro psichologė Jūratė Baltuškienė:

Penkiametis kartais tampa visiškai nevaldomas.<br>123rf nuotr.
Penkiametis kartais tampa visiškai nevaldomas.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2017-03-01 15:59, atnaujinta 2017-04-08 19:36

Atsako Paramos vaikams centro psichologė Jūratė Baltuškienė:

Panašu, kad Jūsų penkiametis dar mokosi priimti ir valdyti savo emocijas. Natūralu, kad jam dar ne visada pavyksta jas išreikšti saugiai sau, aplinkiniams ir turtui (šiuo atveju sienoms, daiktams). Dauguma jo amžiaus vaikų su intensyvesnėmis emocijomis bando tvarkytis per fizinį veiksmą (spirti, mesti, kąsti, trenkti ir pan.). Toks elgesys atsiranda tada, kai vaikas nežino kitų būdų, kaip išreikšti pyktį, nerimą, baimę, o kartais net ir didelį džiaugsmą.

Rekomendacijos kaip elgtis tėvams:

1. Nuraminkite. Jei vaikas yra apimtas intensyvių ir stiprių emocijų, pirmiausiai jį reikia nuraminti. Kol jo emocijos netaps bent kiek jam pakeliamos, tol nepavyks su juo susitarti dėl jokios pasekmės už netinkamą elgesį. Jei vaikas šaukia, spardosi, mėto daiktus, nuraminkite jį būdais, kurie labiausiai tiktų Jūsų vaikui (tai individualu). Vienus vaikus nuramina ramus tėvų tonas, kitus – apkabinimas, trečius – trumpas atsitraukimas ir tada kalbėjimasis, ketvirtus – pakvietimas atsisėsti šalia ir paglostymas. Nebegilinkite konflikto, nemoralizuokite, nekaltinkite vaiko, nes tai nepadės jam nurimti. Tik vaikui aprimus, galėsite su juo kalbėtis toliau.

2. Priimkite jausmą. Svarbu vaikui parodyti, kad visi jo jausmai yra leidžiami, nekritikuojami, nedraudžiami. Svarbu parodyti, kad vaikas gali pykti, bijoti, liūdėti ar nerimauti. Galima sakyti: „Matau, kad pyksti“ arba „Suprantu, kad susinervinai“ ir pan.

3. Stabdykite netinkamą elgesį. Jausmus visada leidžiame, tačiau netinkamą elgesį visada stabdome. Svarbu vaikui konkrečiai įvardinti, koks jo elgesys yra netinkamas. Pvz., „Matau, kad pyksti, bet negali mėtyti daiktų, nes ką nors sudaužysi“ arba „Matau, kad esi susinervinęs, bet negali plėšyti tapetų nuo sienų, sienos bus sugadintos“.

4. Patarkite tinkamą elgesį. Kai vaikui pasakome, ko daryti jam neleidžiame, visada pasakykime – o ką gi daryti vietoj to? Pamokinkite vaiką, kaip jam reikšti pyktį saugiai, priimtinai. Pvz., „Matau, kad pyksti, bet daiktų mėtyti negali, nes ką nors sudaužysi. Pasakyk man žodžiais, kas atsitiko, dėl ko Tu taip supykai?“ arba „Matau, kad esi susinervinęs, bet negali plėšyti tapetų nuo sienų, sienos bus sugadintos. Gali plėšyti senus laikraščius, štai jie!“.

5. Pagirkite už tinkamą elgesį. Ir kai tik vaikas pabando bent šiek tiek padaryti tai, ką Jūs jam siūlote, iškart jį pagirkite. Nesitikėkite šimtaprocentinio rezultato iš karto. Svarbu pagirti bent menkiausią bandymą. Gal jis pasakys, kad susinervino, nes Jūs jam nepadėjote nusiimti batų, Jūsų reakcija: „Koks Tu šaunuolis, kad man pasakei, kas atsitiko, dabar aš galiu labiau Tave suprasti“. Tokiu būdu vaikas jausis išgirstas, priimtas, jo pastangos keisti elgesį pastiprintos. O apie pykčio priežastį pasikalbėsite, kai vaikas bus visiškai nusiraminęs. Tada jam paaiškinsite, kad pvz., batų jam nepadėjote nusimauti, nes žinote, kad jis gali pats arba todėl, nes norėjote pirma padėti pirkinius.

6. Teisingai naudokite kėdutę. Svarbu apsispręsti, kokiu tikslu kėdutė yra naudojama Jūsų namuose. Kėdutė gali būti naudojama: arba kaip vieta, kur vaikas pabūna už pasekmę, nes turi būti atskirtas nuo kažkokios situacijos (pvz., susimušė su broliu), arba kaip vieta, kuri skirta nusiraminimui, susikaupimui. Jei tai vieta, skirta nusiraminimui, vaikas turi būti motyvuotas joje pabūti ir nusiraminti. Todėl galima mokyti (bet ne versti) sakant: „Matau, kad esi labai susinervinęs ir niekaip negali nurimti. Eik ramiai pabūk savo kambaryje ir kai aprimsi, ateik“. Galite iš anksto (kol dar nėra emociškai įtemptos situacijos), kartu su vaiku įkurti ramybės vietą, kurioje jis (o gal ir kiti šeimos nariai) eis pabūti, kai viskas nervuos. Gal ten gali atsirasti ir laikraščiai, kuriuos galima plėšyti tiek, kiek norisi.

***

Jeigu susiduriate su auklėjimo problemomis, sunkiai susitvarkote su vaikais – tai nereiškia, kad esate blogi tėvai. Jau vien tai, kad atsivertėte šį straipsnį, reiškia, jog nemanote, kad rykštė, pakeltas balsas ar grasinimas yra patys tinkamiausi vaikų auklėjimo būdai. Tačiau auklėjime būna situacijų, kai be specialių žinių sunku priimti tinkamą sprendimą ar pasirinkti priemonę.

Kviečiame nelaukti, kol problemos įsisenės – pasikonsultuokite su Paramos vaikams centro specialistais, užduodami anoniminį klausimą portale lrytas.lt, įrašę jį į projekto „Auginu be rykštės“ skydelį (jį rasite po šiuo straipsniu).

Specialistų atsakymai ir patarimai pasirodys rubrikoje „Vaikai“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.