Nelaisvėje, bet be grotų
Romų tautybės 24 metų Zuchra iš ryto kepė savo sūneliui keksiukus. Pasodinusi vaiką virtuvėlėje prie stalo, moteris pučia vėsindama dar karštus kepinukus. Berniukas pasiskanaudamas juos šveičia. Po kelių dienų jam sueis treji metai.
Zuchra yra bausmę atliekanti nuteistoji, bet su savo sūneliu ji gyvena ne kalėjime, o jaukiai ir patogiai įrengtuose Vaiko ir motinos namuose. Jie įkurti Pelkių gatvėje, vadinamajame Rožyno mikrorajone, Panevėžyje.
Lygiai prieš metus beveik 200 kv. metrų dviejų aukštų privatų ištaigingą namą nuteistosioms, auginančioms mažylius iki trejų metų, nupirko ir įrengė norvegai. Tai kainavo daugiau kaip 120 tūkst. eurų.
Pataisos namų direktorius Edvardas Norvaišas gali nuteistosioms leisti likti namuose be grotų tol, kol vaikui sukaks ketveri metai.
Vaikui reikia kitų vaikų
Zuchra tikisi į laisvę išeiti jau maždaug po pusmečio. Kol kas ji laukia teismo sutikimo.
Moteris prisipažino, kad už narkotikų platinimą buvo nuteista kalėti šešerius metus. Tuomet jos sūnui buvo septyni mėnesiai, berniuką sutiko pagloboti teta.
Vaiko ir motinos namuose su sūnumi ji gyvena beveik penkis mėnesius. Moteris prisiminė, kad jos sūnus iš pradžių visko ir visų bijojo.
„Būdavo, einame į parduotuvę, o jis bijo net mašinų. Vis ant rankų ir ant rankų. Dabar priprato, viskas gerai“, – pasakojo Zuchra.
Su sūnumi ji lankosi teatre, buvo kalėdinėje šventėje.
Moteris svajoja grįžti į namus, tikina, kad susiras darbą. Labiausiai moteriai trūksta šeimos. Zuchra džiaugėsi, kad, be jųdviejų, didžiuliame name dar gyvena ne tik nėščia mergina, bet ir moteris, auginanti du vaikus.
„Kaip suaugusiesiems reikia su kuo nors pasikalbėti, taip ir vaikui reikia kitų vaikų“, – paaiškino ji.
Šalia kalinių namo gyvenantys kaimynai su nuteistosiomis mandagūs, sveikinasi, pakalbina vaikus, bet bandyti artimiau susipažinti Zuchra nedrįsta.
Kalėjime buvo labai baisu
Kita nuteistoji su dviem mažyliais išeina tik pasisveikinti su svečiais, bet kalbėtis nesutinka. Jos vyresnėlis svetimų nė kiek nebijo, netgi džiaugiasi, eina artyn ištiesęs rankutes.
O pirmą kartą kalinti 29 metų Erika atviresnė, tik nedrįsta viešai veido rodyti. Ji sako labai besigailinti gyvenimo klaidos ir nė už ką nebenorėtų grįžti į kalėjimą.
„Kaip man ten baisu buvo – spygliuotos vielos, grotos ant langų, rikiuotės, skambučiai, tikrinimai... Vis ramindavau save, kad kaip nors ištversiu, kaip nors... O tuomet dar supratau, kad laukiuosi“, – pasakojo vasarą vaiko susilauksianti jauna moteris.
Erika pasakojo, kad Vaiko ir motinos namuose tvarka griežta, bet jos laikytis nėra labai sunku. Tereikia paisyti švaros, pasisakyti, kur nori eiti, laiku sugrįžti. O pavėlavus kelias minutes – pasiaiškinti, kodėl taip atsitiko.
„Savo kampo, be abejo, niekas neatstos, bet su kalėjimu sąlygų ir atmosferos nėra ko lyginti. Kad papultum į šiuos namus, reikia nusipelnyti“, – kalbėjo Erika.
Namų durys nuolat rakinamos, bet Erika pasitikima ir ji viena kažkur išskuba gatve.
Kaimyną stebina prabanga
Prieš metus paskelbus, kad šalia privačių namų bus atidaromi kalinėms skirti Vaiko ir motinos namai, kilo didžiulė nepasitenkinimo banga.
Aplinkiniai gyventojai baiminosi per nuteistąsias ir jų prižiūrėtojus prarasiantys ramybę. Kai kas prabilo ketinantys savo namus parduoti, bet kas gi pirksiąs šalia kalėjimo? Kas, kad jie be grotų...
Gyventojai surengė susitikimą su Kalėjimų departamento, Pataisos namų atstovais, vaiko teisių sergėtojais, išsakė savo nuogąstavimus, bet namai vis vien buvo įkurti.
Vis dėlto per metus dėl jokių nepatogumų negauta nė vieno kaimynų skundo.
Priešais kalinių namus gyvenantis Stasys Budrevičius tikino dabar besijaučiantis netgi saugiau – nuteistosios nuolat pareigūnų dėmesio centre, todėl piktų kėslų turintieji vengia Pelkių gatvės.
Vyras tiktai stebėjosi, kad dėl trijų moterų – tokia prabanga.
„Kiek prižiūrėtojų, kiek sargų. Ne kiekvienas taip gyvena. Ar ne prabanga?“ – klausė jis.
Kitos neatitinka reikalavimų
Pataisos namų direktorius E.Norvaišas sakė, kad Vaiko ir motinos namuose vienu metu galėtų gyventi penkios moterys su vaikais. Bet tokia galimybe per metus pasinaudojo iš viso vos šešios nuteistosios.
Po įkurtuvių apgyvendintosios pirmosios trys kalinės – jau laisvėje. Dvi paleistos pagal lygtinio paleidimo sąlygas, viena atliko bausmę. Nė viena iš jų į kalėjimą nebegrįžo.
Pataisos namuose kali dar dvi moterys, auginančios mažamečius vaikus, ir penkios nėščiosios. Jos galėtų būti perkeltos, bet neatitinka reikalavimų.
Nuteistosios privalo ne tiktai gerai elgtis, nedaryti prasižengimų, bet ir mokėti pasirūpinti vaiku, tvarkytis, skalbti, gaminti valgį. Visos sąlygos tam yra – įrengtos skalbyklės, džiovyklė, indaplovė.
E.Norvaišas sakė, kad svarstytų, ar verta geresnes sąlygas suteikti ir žmogžudėms, auginančioms mažylius, jei tokių patektų į kalėjimą.
„Juk vaikas nebūtų nuteistas“, – sakė E.Norvaišas.
Taškėsi kaip reikiant
Bet nuteistosios paprastai nebūna linkusios taupyti. E.Norvaišas pasakojo, kad kalėjime į pirtį ar į dušą leidžiama dukart per savaitę ir ribotą laiką. O čia maudosi kiek nori. Vieną mėnesį moterys taip pasitaškė, kad gyvendamos trise su vaikais išleido net 40 kubinių metrų vandens.
Kaip jos tai sugebėjo? E.Norvaišas tik gūžtelėjo pečiais: „Baseino neturime, bet, tikėkime, kokiais nors gerais tikslais.“
Po to direktorius pridūrė, kad tenka moterims paaiškinti ir tokias smulkmenas, jog jungti indaplovę dėl vienos ar dviejų lėkščių – nelogiška ir netaupu.
Namuose įrengtas židinys, kietojo kuro ir dujinis katilai.
„Žiemos bijojome – ar niekas nesuges, ar viskas veiks, ar nereikės kviestis specialistų“, – prisipažino E.Norvaišas. Bet didelių bėdų nekilo.
Tik židinio kūrenti nuteistosioms prižiūrėtojai neleido – o jei vaikas prisilies?
Mato augančias gėles
Kiek tiksliai atsieina išlaikyti Vaiko ir motinos namus bei jų gyventojus, E.Norvaišas tikino pasakyti negalintis. Mat Pataisos namus pasiekia bendra sąskaita.
Vienai nuteistajai – maistui, apsaugai ir priežiūrai – per metus išleidžiama per 4 tūkst. eurų, ir šioms nuteistosioms – panašiai.
Dar maždaug po 200 eurų per mėnesį išleidžiama namui išlaikyti žiemą. Visą parą čia budi po vieną prižiūrėtoją, teritoriją stebi vaizdo kameros.
Kalėjimų departamento atstovas Gintautas Klimavičius to nevadina prabanga.
„Civilizuotoje aplinkoje žmogus pradeda civilizuotai elgtis. Išėjusios į laisvę šios moterys nebenorės gyventi apsileidusios, stengsis dėl savęs ir vaikų. Tai – įrodymas, kad iš tiesų galima pasikeisti“, – kalbėjo jis.
Kapelionas Rimantas Kaunietis irgi kalbėjo apie vaikus. „Vaikai nepadarė nieko blogo, neatimkime iš jų vaikystės.“ Čia gyvendami jie mato tokius paprastus dalykus kaip auganti gėlytė.
Su vaikais eina pasivaikščioti
Nuteistosios gali turėti grynųjų pinigų ir parduotuvėje nusipirkti to, ko nori.
Laikinai direktoriaus pavaduotojo pareigas einanti Loreta Skrickienė pasakojo, kad svečiai į namus neįleidžiami, bet nuteistosios eina pasivaikščioti tam tikrais maršrutais.
Moterys pačios prižiūri aplinką, gėlynus, pjauna žolę.
L.Skrickienė mano, kad geros gyvenimo sąlygos gali pakeisti moterų ir vaikų ateitį.
„Kuriant šiuos namus buvo daug skeptikų, bet rezultatas – akivaizdus“, – sakė Vaiko ir motinos namų idėjos iniciatorius Laisvės atėmimo vietų ligoninės laikinasis direktorius Renatas Juntonenas.
