Pranešimas moterį pasiekė netrukus po to, kai berniukas, vykdamas viešuoju transportu, du kartus pažymėjo tą patį bilietą.
Incidentas dėl bilietėlio
Danutės sūnus su draugais vyko pačiuožinėti ant ledo. Kaip pasakojo mama, jis išmušė bilietėlį, įsidėjo į piniginę. Atgal važiuodamas tą patį bilietėlį per neapdairumą ar skubėjimą išmušė antrą kartą, įsitaisė grūstyje ir važiavo namo.
Netrukus į autobusą įlipo keleivių kontrolė, kuri liepė parodyti visiems bilietus. Paauglys nieko nelaukęs davė pažymėtą talonėlį ir moksleivio pažymėjimą.
Kontrolierius, pamatęs du kartus pažymėtą bilietą, išsikvietė berniuką į autobusiuką, ten užpildė dokumentus ir paleido.
„Mano sūnus bandė aiškinti, kad per skubėjimą pasielgė neapdairiai, nes šalia pažymėto talonėlio buvo ir naujas. Kam nepasitaiko apsirikti. Jis atsiprašinėjo kontrolieriaus, net mano telefono numerį dėl patirto streso pamiršo“, – jaudindamasi situaciją prisiminė mama.
Jau netrukus jos pašto dėžutę pasiekė laiškas, siųstas iš Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus, kurį pasirašė skyriaus vedėja Gražina Aurylienė.
Gavo raštą iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus
Jame rašoma, kad Danutės sūnus balandžio 22-ąją padarė nusižengimą, numatytą LR Administracinių nusižengimų kodekso 446 str. 3 d. (ne jausnesnių negu septynerių, bet jaunesnių negu keturiolikos metų vaikų vežimas be bilieto, ne jaunesnių negu keturiolikos, bet jaunesnių negu šešiolikos metų vaikų važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis).
Toliau rašoma, kad nepilnamečio asmens tėvų pareiga yra užtikrinti teisėtus vaiko interesus.
Priduriama, kad jeigu bus pakartotinai padarytas nusižengimas, Vaiko teisių apsaugos skyriuje bus renkama informacija dėl galimo vaiko teisių pažeidimo šeimoje, vaiko tėvams bus surašomas protokolas pagal LR Administracinių nusižengimų kodekso 73 str. (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) ir medžiaga perduodama nagrinėti teismui.
Tokį raštą gavusi mama nustebo ir negalėjo patikėti, kad dėl vaiko aplaidumo jos šeima gali būti pradėta stebėti.
„Aš skambinau kontrolieriams ir klausiau, ar neturėčiau tokiu atveju sulaukti baudos už vaiko važiavimą be bilieto, tačiau jie paaiškino ir patys nesuprantantys tokio laiško esmės. Man buvo pasakyta, kad nuo sausio 1-osios visi atvejai, kai vaikai važiuoja be bilieto, perduodami savivaldybei, o kas vyksta toliau – kontrolieriai nežino“, – stebėjosi klaipėdietė.
Ji atvira – po šio atvejo sūnus persigandęs. Kai jis perskaitė raštą, suprato, kad šeima gali būti pradėta stebėti, o jei įvyks tam tikri pažeidimai, gal net bus atimtas iš šeimos. „Jis paauglys – viską supranta, o ko nesupranta, interpretuoja savaip. Man sako, kad bijo eiti kur nors vienas, nes jeigu kas nors nutiks, aš liksiu dėl to kalta ir kils problemų šeimai.
Jis labai ramus vaikas. Visada net stebisi, kaip kiti kelia balsą prieš kontrolierius. Nelabai suprantu, kokios teisės galėjo būti pažeistos, jei vaikas tiesiog žioplai pasielgė.
Yra daugybė šeimų, kuriems reikia Vaikų teisių apsaugos skyriaus dėmesio, tačiau mūsų atvejis – tikrai nėra toks. Jei reikia, tegul atvažiuoja, tikrina namus, vaikus, tačiau tai tik bus laiko gaišatis“, – užtikrintai kalbėjo mama.
Teisininkė: „Specialistai nemoka naudotis duotais įrankiais“
Į šeimos situaciją įsigilinusi teisininkė Teodora Bineva teigė negalinti patikėti, kad Vaikų teisių aspaugos skyriaus darbuotojai šitaip elgtųsi.
Ji tikino, kad po Lietuvą sukrėtusių skaudžių įvykių, kuomet, kaip įtariama, patėvis su motina mirtinai sumušė keturmetį berniuką, vaikų teisių apsaugos skyrių darbuotojai nebesivadovauja šaltu protu, o imasi priemonių, kurios nėra tinkamos kiekvienu atveju.
„Specialistams duoti įrankiai, tačiau jie nemoka jais naudotis. Didmiesčiuose, tikiu, su darbuotojais yra dirbama, keliama jų kvalifikacija, tačiau mažuose miesteliuose to tikrai nėra.
Šioje situacijoje į viską reikėtų žiūrėti gerokai plačiau. Kitaip tariant, vertinimas, susijęs su konkrečiai šia šeima, turėtų būti daromas išsamesnis.
Abejoju, ar tinkamas sprendimas siųsti tokį laišką, kuriame aš, kaip teisininkė, įžvelgiu net grasinimus. Suprasčiau, jei vaikas būtų pasielgęs chuliganiškai, tačiau šiuo atveju to nebuvo“, – kalbėjo teisininkė T.Bineva ir patikino, kad toliau žada gilintis į klaipėdiečių situaciją.
Vaiko teisių apsaugos skyrius: „Gal buvo per grubi formuluotė“
Susisiekus su Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriumi, paaiškėjo įdomių detalių apie nuo sausio 1-osios įsigaliojusį naująjį įstatymą.
Raštą pasirašiusi skyriaus vedėja Gražina Aurylienė atostogavo, todėl oficialų komentarą apie tai, kodėl tokiu atveju siuntinėjami kone grasinamieji laiškai šeimoms, pateikė vedėjos pavaduotoja Virginija Gelažnikienė.
– Ar tikrai du kartus išmuštas tas pats bilietėlis yra ta situacija, kai reikia šeimai siųsti įspėjamąjį raštą?
– Administracinių pažeidimų kodekse atsiradus pakeitimams nuo sausio 1 d., visi raštai, gauti iš policijos ar keleivinio transporto, kur tam tikros problemos nutinka su vaikais iki 16 metų, yra perduodami Administracijos direktoriui. Jis deleguoja mums imtis tam tikrų priemonių.
Tokių laiškų gauname dešimtimis ir net šimtais. Kiekvienu atveju privalome reaguoti. Mes nekviečiame tų žmonių, nebaudžiame, nerašome protokolų.
Mes tiesiog paruošiame visiems vienodus raštus. Tai kaip įspėjimas, kad pakalbėtų su vaikais, dar kartą paaiškintų, ko daryti negalima, pasirūpintų talonėliais. Tai nėra bauginamasis raštas.
– Anaiptol – šis raštas tikrai skamba bauginančiai. Jame rašoma, kad jeigu bus padarytas dar vienas nusižengimas, bus renkama informacija apie šeimą dėl galimo vaiko teisių pažeidimo šeimoje. Ar tikrai, du kartus pažymėjus tą patį bilietėlį, verta galvoti apie vaiko teisių pažeidimą šeimoje? Galbūt Vaiko teisių apsaugos skyrius turėtų susirūpinti tuo atveju, jei vaikas būtų neprižiūrėtas, koneveiktų kontrolierių ar panaudotų fizinę jėgą? Ar šiuo atveju buvo priimtas racionalus sprendimas?
– Peržiūrėsime rašto turinį ir, galbūt, suformuluosime jį kitaip. Norėjome, kad tėvai atidžiau pasižiūrėtų. Mes negauname platesnės informacijos, ar buvo konfliktas, ar jo nebuvo.
– Kitaip tariant, neįsigilinę į konkrečią situaciją, siunčiate tokius raštus?
– Mes negalime įsigilinti, nes tokių pranešimų gauname šimtus, o šį darbą pas mus dirba vienas darbuotojas. Mums ši funkcija deleguota nuo naujųjų metų, todėl nėra papildomų darbuotojų.
– Jei gautumėte informaciją, kad vaikas užpuolė kontrolierių ar sukėlė fizinį skausmą greta buvusiam žmogui, raštas būtų siunčiamas toks pats?
– Jei vaikas padaro chuliganiškus veiksmus iki 16 metų, būtų siunčiamas ne raštas, o kviečiami tėvai, su jais būtų kalbama, apsilankytume šeimoje. Kalbant apie vaikus, nepažymėjusius bilietėlių, siunčiame raštus. Galbūt ir reikės kažką jame pakoreguoti.
Jei mes gautume nuolat raštus apie tą patį vaiką, pasidomėtume šeima, žiūrėtume, ar yra tam tikrų problemų – gal vaiku nesirūpinama, gal trūksta finansų.
Bet jei tai – vienetinis atvejis, stengiamės, kad šeima išvengtų baudų, o gautų tik įspėjimą.
– Šis įsigaliojęs įstatymas įpareigoja visos šalies Vaiko teisių apsaugos skyrių darbuotojus siųsti laiškus šeimoms?
– Nežinau, kaip kitos savivaldybės. Kiekviena sprendžia kitaip.
Mes tikrai suprantame, kad tas vaikas galėjo pamiršti pažymėti bilietėlį. Nenorime gąsdinti tėvelių ar liepti mokėti baudų, todėl nusprendėme siųsti įspėjimus.
Šeima nėra įtraukta į jokius sąrašus. Galbūt per grubi formuluotė, gal ją reikia peržiūrėti. Tikrai nebuvo nieko piktybiškai. Nenorėjome sukelti streso.
Buvo tikslas, kad tėvai sužinotų apie šią situaciją, kalbėtų apie tai. Mes privalome reaguoti. Jei mums atsiunčia tokius pranešimus, turime galvoti, ką daryti.
Galėjo pati mama į mus kreiptis, mes būtume viską paaiškinę. Viskas yra žmoniška. Tas dalykas prasidėjo nuo sausio mėnesio ir visiems tai yra nauja.
