Antrą Adomėlio gyvenimo parą tėveliams smogė žinia apie tai, kad mažylis savo akelėmis nieko nemato.
Gydytojai diagnozavo abiejose akytėse persistuojantį pirminį hiperplastinį stiklakūnį.
Iš pradžių praregėjo viena akimi
Metų ir devynių mėnesių berniukui jau atliktos septynios akyčių operacijos.
Po trečiosios, atliktos Šveicarijoje, praėjusių metų rugsėjo mėnesį jis praregėjo kairiąja akyte.
Tada Adomėlio tėvelis spėjo nufilmuoti sūnaus reakciją, kai šis pirmą kartą pamatė savo mamą ir tėtį.
Po praregėjimo stebuklo mama tada žurnalistams sakė, kad tai – laimingiausia jos gyvenimo akimirka.
„Esame labai laimingi, nes vos prieš kelias dienas mus ištiko pati didžiausia laimė – mūsų žvilgsniai su Adomėlio žvilgsniu susitinka.
Kai jis žiūri į mus, ima šypsotis, nusijuokia. Nežinome, ką jis mato. Spėliojame, kad gal kontūrus arba siluetus, tačiau esame labai laimingi“, – tada sakė Milena.
Gydytojai pasveikimą vadina stebuklu
Vis dėlto tai – ne vienintelis stebuklas, aplankęs Milenos ir Roberto šeimą.
Būtent taip medikai pavadino žinią, kad Adomėlis praregėjo ir kita, dešiniąja, akyte.
„Birželio 15-ąją mums buvo paskirta eilinė apžiūra Šveicarijoje, kuri virto kone didžiausia gyvenimo švente.
Medikai pastebėjo, kad iki šiol nieko nemačiusios akies tinklainė prisitvirtinusi, nors anksčiau ji buvo, kaip oftalmologai aiškino, tunelio formos.
Nepamiršiu tos akimirkos, kai gydytojai pasakė, kad įvyko kažkas neįtikėtino, apie ką jie nebūtų galėję pagalvoti.
Išsigandau. Ėmiau galvoti apie blogiausią, tačiau vėliau jie paaiškino, kad tai, kas įvyko su dešine akyte, prilygsta stebuklui.
Jie net klausė, ar Adomėliui nebuvo atliktos papildomos operacijos kitose šalyse.
Dievas suteikia vilti tiems kad svajoja ir tiki“, – kalbėjo Milena ir patikino, kad tą lemtingą akimirką jai nutirpo ir rankos, ir kojos.
Sudėtingiausia – keisti lęšiukus
Po apžiūros Šveicarijos medikai nedetalizavo, ką konkrečiai Adomėlis mato, tačiau patikino, kad abi jo akytės tikrai regi.
Tuo jau spėjo įsitikinti ir pati Milena. Ji pastebėjo, kad maitinant Adomėlį jau nebereikia sakyti, kad išsižiotų – jis pats pastebi ryškų šaukštelį.
Sudėtingiausias ir labiausiai Adomėlį varginantis procesas – lęšiukų keitimas. „Tai labai nemalonus procesas. Jis ilgai verkia, negali liautis. Vis dėlto kai atsimerkia po procedūros, nurimsta ir ima šypsotis – jis mato supančią aplinką ir tuo džiaugiasi.
Tai, kad birželio 15-ąją Adomėlis praregėjo akyte, į kurią nedėjome daug vilčių, man yra įrodymas, kad stebuklų būna“, – sakė moteris.
Milena atvira – keliauti į Šveicariją ir ten gydyti sūnų gali tik dėlto, kad neabejingi tautiečiai nuolat finansiškai prisideda prie jų šeimos gerovės.
