Nors buvimas SOS mama pirmiausia yra pareigos darbe, I.Kaunaitė sako, kad ši šeima jai atstoja tikrąją, ir ryžtasi praverti savo namų duris.
„SOS vaikų kaime“ Vilniuje I.Kaunaitė dirba jau 22 metus, darbą čia pradėjo būdama 33-ejų. Moteris su šypsena pasakoja, kad tokią karjerą nulėmė atsitiktinumas.
Apie „SOS vaikų kaimą“ Irena sužinojo iš spaudos – paskaitė laikraštyje, kad toks yra, ir tučtuojau kreipėsi su prašymu dirbti. Deja, tąsyk įsidarbinti jai nepavyko – darbuotojų tada buvo gana.
Vis dėlto prabėgus metams Irenos žvilgsnis ir vėl užkliuvo už straipsnio spaudoje – šįkart laikraštyje publikuotame interviu „SOS vaikų kaime“ dirbanti mama pasakojo, kad darbuotojų ėmė trūkti.
„Greitai ten nulėkiau, ir iškart gavau atlikti praktiką. Jai einant į pabaigą sužinojau, kad tapsiu mama, – man priskyrė iškart keturis vaikus. Buvo ir nepaprastai džiugu, ir labai baisu“, – pasakoja Irena.
1995-ųjų spalį ji tapo mama 8, 6, 5 ir pusantrų metų tikrųjų tėvų globos netekusiems mažyliams.
Šeima – ne žaidimas
Per 22 darbo „SOS vaikų kaime“ metus I.Kaunaitė užaugino 14 vaikų. Sako, kiekvienas jų jos šeimoje atsirado dėl tos pačios priežasties – tikri tėvai neprižiūrėjo. „Visi jie turi tėvus, tačiau jie negebėjo susitvarkyti. Vieniems trūko įgūdžių, kiti įnikę į alkoholį, yra bedarbiai“, – apgailestauja I.Kaunaitė.
Devyni jos užauginti vaikai jau gyvena savarankiškai, šiuo metu moteris mamą atstoja penkiems 17, 14, 13, 8 ir 5 metų vaikams. Ryšį su namus palikusiais, jau užaugusiais vaikais I.Kaunaitė palaiko ligi šiol. „Gyvenime svajojau sukurti savo šeimą, tačiau to padaryti nepavyko. Ir vis dėlto nemeluodama sakau, kad jau ir anūkų turiu! Ir nuoširdžiai jaučiuosi jiems esanti močiutė“, – sako moteris.
Ir skuba paaiškinti: „Gal kai kam tai ir keistai atrodys, gal sakys, kad žaidžiame šeimą, bet mes išties esame šeima. Palaikome stiprius ir ilgalaikius ryšius. Taip, mūsų šeimoje būna visko – tai susipykstame, tai vėl viskas gerai. Kaip ir kiekvienoje šeimoje. Tačiau ir mano tėvus vaikai vadina močiute ir seneliu.“
Nuobodu nebūna
„SOS vaikų kaime“ I.Kaunaitės šeima – penki vaikai ir ji – gyvena visai taip, kaip ir tradicinės šeimos.
„Gyvename dviejų aukštų name. Apačioje turime svetainę, taip pat virtuvę, kur visi susitinkame. Viršuje – savo kambarius. Stengiuosi, kad namuose kiekvienas turėtų privatumo. Jo reikia ir vaikams, ir man. Į vaikų kambarius nieko be pačių leidimo neįleidžiu“, – šypsosi Irena.
Ir kasdienybė šios šeimos tokia pat kaip tradicinės. Jauniausią dukrą Irena kasryt palydi į darželį, vėliau skuba paruošti pusryčius vyresnėliams, iškuopti namus, paruošti pietus, vakarienę, kiekvieno dienos įspūdžius išklausyti, išspręsti rūpesčius ir vėl vaikus į lovas suguldyti.
„Atrodytų, rutina, bet patikėkite – nuobodu nebūna. Vos tik pagalvoji, kad jau visai ramu, tuoj kas ims ir nutiks“, – sako mama.
Išlaidų apstu
Kiekviena „SOS vaikų kaimo“ šeima turi savo biudžetą, kurį tvarko savarankiškai. Ir I.Kaunaitės šeima nėra išimtis.
„Šeimos biudžeto lėšomis tvarkomas visas mūsų namų ūkis. Ir maistą perkame, ir drabužius, ir į mokyklą ruošiamės, ir atostogoms taupome... Batų ar drabužių galime nusipirkti pigiai – nieko baisaus eiti į dėvėtų drabužių parduotuves. Tačiau dabar, artėjant Rugsėjo 1-ajai, lėšų reikia daugiau nei įprasta. Kur dar vaikų būreliai, reikalingų specialistų paslaugos. Prekių, paslaugų kainos dabar auga kaip ant mielių – pernai už tą patį eurą buvo galima daugiau nupirkti. Taigi pramogoms beveik nieko nelieka“, – vardija Irena.
Todėl kaskart, kai tik kas nors skiria „SOS vaikų kaimui“ paramą, I.Kaunaitė negali atsidžiaugti – pinigų nuolat trūksta, jie visada leidžiami tikslingai.
„Kaip tinkamai panaudoti pinigus, geriau nei kas kitas žino šeima, kuriai tų pinigų reikia. Lėšų reikia vaikų sveikatai palaikyti, jų ugdymui, buičiai. Svarbiausia yra suprasti, kad nors vaikai auga šeimoje, gyvenime jie patyrė traumų. Norint taisyti tų traumų pasekmes, būtina specialistų pagalba. Aš viena negaliu atstoti visko – mums reikia psichologų, logopedų, kitų pagalbos. Tai kainuoja“, – sako mama.
Paremti galima nemokamai
Padėti „SOS vaikų kaime“ gyvenančioms šeimoms aukomis gali kiekvienas norintis. Tarptautinė telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ tai padaryti siūlo visai nemokamai – pakanka sekti bendrovės vadovų dviračių varžybas ir balsuoti už savo favoritus.
10 aukščiausių „Tele2“ vadovų dviračių varžybose susirungs rugpjūčio 21–23 dienomis, jų metu pedalus mins nuo Rygos iki Vilniaus. Iš viso – 332 kilometrus. „Tele2“ kviečia visuomenę nemokamai balsuoti už savo varžybų favoritus, o vėliau visus balsus pavers pinigais. Už kiekvieną bet kuriam dalyviui atiduotą balsą „Tele2“ paaukos po 0,5 euro organizacijai „SOS vaikų kaimai“ Lietuvoje ir Latvijoje.
Balsuoti už dviratininkus galima jau dabar, taip pat per varžybas. Balsavimas vyksta internete, puslapyje www.tele2.com/biketour. Balsuojančiam žmogui tai nieko nekainuoja. Internete taip pat galima sekti vadovų pasirengimą varžyboms.
Kol dešimt „Tele2“ grupės vadovų ruošiasi labdaringam dviračių maratonui, varžybų dvasią kviečiami patirti ir Vilniaus „Akropolio“ lankytojai. „Tele2“ salone bus galima išbandyti virtualios realybės (VR) dviratį. Už kiekvieną VR dviračiu numintą kilometrą „Tele2“ skirs po 5 Eur „SOS vaikų kaimui“ paremti. Virtualų dviratį išbandyti galima tris dienas – rugpjūčio 19–21 d. – „Tele2“ salono darbo valandomis – nuo 10 iki 22 val.
