Išsiskyrė Irma ne vieną kartą. Pirmųjų trijų dukrų susilaukė pirmoje santuokoje. Dabar pirmai dukrai 19 m., antrai – 14 m., trečiai – 8 m. Su mergaičių tėvu moteris gyveno 12 metų. Po to išsiskyrė, nes vyras pradėjo gerti, o išgėręs prieš ją smurtaudavo. Kartą moteris net patyrė smegenų sukrėtimą. Be to, vyras buvo jai išmušęs dantis.
Tėvo smurto protrūkius yra matę ir vaikai. Vyresnioji dukra net yra sakiusi: „Aš jo daugiau nenoriu matyti akyse, ir senatvėje tikrai jam nepaduosiu vandens stiklinės.“ Dabar tas vyras nemoka lėšų vaikų išlaikymui.
Po skyrybų Irma viena ilgai neužsibuvo – susirado draugą, su kuriuo susilaukė sūnaus. Nėštumas buvo sklandus, medikai nieko neįtarė, bet vos vaikui gimus buvo diagnozuotas Downo sindromas. Vėliau patikslinta, kad jis – vidutinio sunkumo. Irma sakė, kad diagnozės priežastis neaiški, bet gali būti kalti ir jos genai. Jos pusbrolis irgi gimė su Downo sindromu, o sulaukęs 3 mėnesių mirė.
Šešiametis berniukas nekalba. Jo raumenys silpnesni, todėl greičiau privargsta, o tada tiesiog atsisėda ant šaligatvio ir sėdi. Be to, jis kategoriškai atsisako eiti į tualetą – mama visokius būdus išbandė, bet niekaip jo to neišmokė – taigi jam vis dar reikalingos sauskelnės.
Gal dėl to, kad vaikas buvo nesveikas, o gal ir dėl kitų priežasčių Irmą jo tėtis paliko. Pinigus vaiko išlaikymui moka, bet visai nesidomi tuo, kaip jam sekasi.
Mama rado ir už ką sūnelį ir pagirti: „Jis yra guvus ir gudrus vaikas, daug supranta, o ko jam reikia, parodo gestais. Eina į darželį, ten su juo dirba logopedas, kūno kultūros mokytoja.“
Dvynės mergaitės, kurioms dabar 2,5 m. – tai antrojo oficialaus Irmos vyro vaikai. Su juo moteris taip pat jau išsiskyrusi. Apie antrąjį vyrą ji nieko blogo nesakė: „Jis moka pinigus vaikų išlaikymui, rūpinasi mergaitėmis, prireikus nuveža ne tik jas, bet ir sūnų pas gydytojus (berniukui kartais reikia vykti į Vaiko raidos centrą į Vilnių). Jis buvo geras žmogus, bet mūsų požiūriai į daugelį dalykų buvo skirtingi, dėl to dažnai susibardavome. O kad nereikėtų daug bartis, nusprendėme skirtis.“
Irma sakė, kad vienai su tiek vaikų tikrai nelengva, bet ji įpratusi, taigi susitvarko. Sunkiau net ne pustrečių metų dvynukėmis, o su šešiamečiu sūnumi – lauke jį visuomet reikia vesti už rankos, antraip gali nulėkti tiesiai į gatvę. Kartais jis būna piktas, o jei mažesnės sesutės jį suerzina, jis, kol mama jį stebi, nieko nedaro, tačiau mamai nusisukus sesėms atkeršija.
Tačiau moterį papiktino klausimas, ar neįgalaus vaiko negalvojo atiduoti valstybės globai: „Ką jūs, net tokios minties nekilo, juk jis – mano sūnus.“
Su trimis mažaisiais iš karto mama viena net nenueitų į parduotuvę – kai jai reikia kažkur eiti, padeda vyresnioji dukra.
Devyniolikmetė dukra jau gyvena atskirai, su draugu. Dabar ji savanoriauja pagal Darbo biržos pasiūlytą programą, o po to norėtų studijuoti socialinį darbą. Mama pasidžiaugė: „Dabar daug jaunų žmonių išlepę, įžūlus, o maniškė yra tikrai geras vaikas.“ Irma patikino su dukra kalbėjusi ir apie tai, kad nereikia skubėti susilaukti vaikų, ir toji ją patikino, kad tikrai niekur neskubės.
Moteris sakė, kad vaikai ją labai džiugina, ir dėl to, kad jų susilaukė, nesigaili, bet visgi gailisi, kad tuokėsi tokia jauna. Norėjo kuo greičiau išeiti iš tėvų namų, bet nieko gero iš to neišėjo.
Norėtų eiti į darbą
Moteris kartais pavargsta nuo buities – juk kasdien reikia daryti tuos pačius darbus. Ji net norėtų greičiau grįžti į darbą. Galbūt nuo rudens pavyks leisti dvynukes į darželį, o pačiai kažką susirasti. Labai įsisvajoti nedrįsta, nes Varėnoje darbo vietų trūksta, be to, viena iš dvynių mergaičių serga atopiniu dermatitu ir prie jos nuolat kimba peršalimo ligos.
Kai vaikų dar nebuvo arba buvo mažiau, darbą moteris turėjo. Yra dirbusi ir kavinės virtuvėje, ir picerijoje, ir kebabinėje, ir vaikų darželyje auklėtojos padėjėja. Pastarasis darbas jai patiko labiausiai: „Vaikai man labai patinka. Su jais dirbau ketverius metus ir dabar tokio darbo su džiaugsmu imčiausi, jei tik jis atsirastų. Ypač man patinka mažiukai vaikai, dėl to direktorės net prašiau, kad iš vyresnių vaikų grupės perkeltų mane pas lopšelinukus. Tiesa, tuo metu, kai ten dirbau, nebūčiau patikėjusi, kad pati turėsiu net šešis vaikus.“
Svajoja apie paspirtuką
Suprantama, kai tiek vaikų, nelengva ir finansiškai. Šeimos pajamos šiuo metu siekia 500 eurų per mėnesį. Irma sakė: „Būna, rodos, viską susiplanuoji, prisiperki daug produktų, bet prireikia išlaidų tai vienam, tai kitam nenumatytam dalykui – ir mėnesio gale matai, kad pinigų jau trūksta. Būna, jų ir pasiskolinu, kad būtų už ką nupirkti vaikams valgyti.“
Gydytojai sakė, kad dukrytei, sergančiai atopiniu dermatitu, labai tiktų pajūrio oras, tačiau prie jūros Irmos vaikai nėra buvę ir ji nemato jokių galimybių jų ten nuvežti. Pasidžiaugė tik, kad VšĮ „Ištiesk gerumo ranką nuskriaustiesiems“ pakvies jos keturiolikmetę dukrą į savo organizuojamą stovyklą – tai bus smagus vasaros atostogų paįvairinimas.
Moteris nuomojasi 2 kambarių butą, už nuomą moka 100 eurų mėnesiui, o ir už komunalines paslaugas tenka mokėti ne ką mažiau. Labai džiaugiasi, kad jiems jau yra skirtas socialinis būstas. Jį gauti buvo labai sunku. Girdėjo aiškinimų, kad kai kurie žmonės eilėje būsto laukia dešimtmetį, ir nesulaukia, o Irma į Varėną atsikraustė prieš šešerius metus. Čia ji atvyko pas dvynukių tėvą, o seniau gyveno Druskininkuose.
Tačiau kadangi auginant neįgalų vaiką suteikiama pirmenybė socialiniam būstui gauti, jis Irmai su vaikais visgi buvo skirtas. Jame taip pat bus 2 kambariai. Tas būstas labai prastos būklės, taigi kol kas jis dar remontuojamas.
Nuo rugsėjo 1 d. šeima turėtų ten kraustytis ir labai nekantriai šio momento laukia. Irma sakė: „Bus tas jausmas, kad butas yra mūsų, joks šeimininkas negalės ateiti ir pasakyti, kad turime tučtuojau išsikraustyti.“
Tačiau pamačiusi, kaip jai atiteksiantis butas atrodo dabar, moteris išsigando: „Viskas dvokia, išlūžę, daug šiukšlių. Vaikų kambario langai tokie, kad žiemą vėjas pūs kiauriai, ir atrodo, kad atsirėmus į langą gali pro jį išvirsti. Grindys vietomis apipuvusios. Meras man sakė, kad butas bus remontuojamas, tačiau dabar savivaldybės meistrai jokių nurodymų jį remontuoti negavę ir sakė, kad nenustebtų, jei tą daryti tektų man pačiai, o aš tokių galimybių neturiu...“
Be to, tam, kad naujas būstas būtų apstatytas, trūks baldų – šeima turi tik nuosavą dviaukštę lovą. Turi ir šaldytuvą, skalbimo mašiną, tačiau labai reikėtų kitų baldų, kurių prireiktų dviejų kambarių butui apstatyti.
Be to, šeimai labai praverstų parama didesnio dydžio sauskelnėmis, kurių vis reikia šešiamečiui berniukui. Jam labai praverstų ir paspirtukas – specialistė sakė, kad jis padėtų vaikui lavinti silpnesnius raumenis. Paspirtuką Irma jau buvo gavusi dovanų iš vienos geros mamos, tačiau šešiamečiui jis pasirodė per mažas, taigi atiteko dvynukėms.
Varėnos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Dalia Stankevičiūtė patvirtino, kad ši šeima jiems žinoma. Šeima naudojasi jai priklausančia savivaldybės parama, tačiau papildoma parama daiktais jai tikrai būtų tikslinga.
Informaciją, kaip padėti Irmai, rasite čia
