Vaikų gimimas pakeičia daugelio sutuoktinių gyvenimą, tačiau J.Lapatinskas dėl atžalų auklėjimo atsisakė muzikos mokytojo darbo mokykloje – dabar jis didelę laiko dalį skiria dukroms ir dainininko karjerai.
„Galiu drąsiai sakyti, kad tapus tėvu gyvenimas įgavo prasmę. Vaiko auginimas suteikia supratimą, kad nuo šiol esi atsakingas daugiau už jį nei už save, ir tai priverčia pasikeisti“, – tvirtino televizijos projektų dalyvis ir nugalėtojas J.Lapatinskas.
Draugai Justinui dažnai pasako, kad jis suaugo, tapo rimtas, tačiau pats dainininkas mano, kad vaikai į jo gyvenimą įpūtė ramybės.
Tėvui gera matyti, kaip dukros greitai auga, kaip mokosi kalbėti, krinta žengusios neatsargų žingsnį.
„Manau, vaikų reikia visiems – į gyvenimą jie atneša tiek daug naujų spalvų, siekiamybių“, – tėvystės potyriais žavisi J.Lapatinskas.
Dainininkas net neatskleidė dukterų vardų, nes yra prietaringas. Justinas norėtų savo atžalas kuo ilgiau apsaugoti nuo svetimų žmonių dėmesio – apkalbų, nužiūrėjimo.
Tad savo dukreles tėvas vadina princesėmis nesakydamas jų vardų kitiems.
„Vyresniajai karalaitei truputėlį daugiau nei treji metai, o mažajai – metai ir keletas mėnesių. Tarp jų nėra didelio amžiaus skirtumo. Su žmona manome, kad jos galės būti geriausios draugės ir užaugs kartu greičiau“, – pasakojo tėvas.
J.Lapatinskas neabejojo, kad kai mažylės ūgtelės, pačios galės kam nori pasakyti savo vardus, o dabar juos žino tik seneliai, kiti giminaičiai, ir to pakanka.
„Bet kol ta diena neatėjo, tėtis vardus nutylės. Mums jie gražūs ir labai prasmingi“, – juokdamasis slapukavo žinomas dainininkas, likęs vienas namie su dviem mažylėmis.
Tėvystės atostogų Justinas jokiu būdu negalėtų pavadinti atostogomis.
Jis puikiai supranta, kad ne viena mama ar tėvas po pirmų kūdikio auginimo mėnesių mielai grįžtų į darbą ir dar laimingi dirbtų viršvalandžius.
Kas nežino, kad vaiko auginimas – darbas visą parą, kai net neturi kada papietauti! Bet daug kas priklauso nuo požiūrio. Jeigu negali pakeisti situacijos, keisk požiūrį.
„Mano istorija tokia – dar esu jaunas ir gal net nesuprasdamas, kas laukia, išėjau iš darbo. Mat nusprendžiau visą laiką atiduoti savo vaikams. Nei tuomet, nei dabar nemanau, kad gali būti tokie terminai kaip „tėvystės atostogos“, „auklė“ ar „tėvadieniai“.
Mūsų vaikai – mūsų atsakomybė. Tad kokie jie išaugs, tik mums spręsti“, – tikino pašnekovas.
***
Visą straipsnį skaitykite šeštadienio „Lietuvos ryto“ priede „Gyvenimo būdas“.
