Po tokių atostogų viena vilniečių šeima svarstė, kad kitą kartą nerizikuos ir toli nevyks su šešiamečiu sūnumi, kuris per atostogas Turkijoje beveik nieko nevalgė.
Vaikų ligoninės gydytojas gastroenterologas, Lietuvos pediatrų draugijos pirmininkas Vaidotas Urbonas įsitikinęs, kad tėvams nereikia daryti tragedijos, jei vaikas nenori ragauti naujo maisto. Šis reiškinys vadinamas neofobija ir su amžiumi tai praeina.
„Žinoma, nėra gerai, jei vaikas valgo vis tą patį patiekalą. Tada mes siūlytume atlikti kraujo tyrimą, nes gal jam trūksta tam tikrų medžiagų. Tačiau psichologiškai laužti vaiką yra sudėtinga, geriausias būdas pagerinti apetitą – leisti išalkti“, – patarė gydytojas.
Duoti patarimų tėvams, kaip maitinti vaikus, nėra lengva užduotis, su kuria kasdien susiduria gydytojas V.Urbonas.
Pastaruoju metu daug kas pasikeitė ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų mityboje. Kai kurios valgymo mados nėra pagrįstos moksliniais tyrimais, netgi nėra faktų apie jų naudingumą.
Gydytojas V.Urbonas įsitikinęs – jei tėvai siekia, kad jų vaikas nuo mažens taptų vegetaru ar veganu, nieko baisaus. Šeima turi teisę apsispręsti, kaip maitinti savo atžalą. Kita vertus, tokio vaiko priežiūra turi būti kur kas atidesnė, reikėtų atlikti specialius tyrimus ir įsitikinti, ar vaiko organizmui ko nors netrūksta.
Viena dažniausių bėdų, dėl kurios tėvai ieško pagalbos savo vaikams, yra alergija maisto produktams. Beveik kas antras ar trečias mažametis turi bėrimų (atopinį dermatitą), žarnyno sutrikimų. Visa tai kelionės metu gali dar labiau paaštrėti.
Kai kurie mokslininkai mano, kad norint ateityje išvengti alergijos maistui reikėtų vaikus kur kas anksčiau supažindinti su produktais – pradėti kūdikius papildomai maitinti jau nuo 4–6 mėnesių.
Lietuvoje vyresnės kartos gydytojai ir tėvai dar puikiai prisimena, kad sultys būdavo papildomai skiriamos vaikui, sulaukusiam vos mėnesio, varškė – nuo 2 mėnesių, virtas kiaušinis – nuo 3,5 mėnesio. Sovietiniais laikais beveik niekas nežinojo, kas yra alergija maistui.
Dar vienas naujas požiūris į vaikų mitybą – pripažinta, kad motinos pienas taip pat gali sukelti alergiją, todėl siūloma tirti jo sudėtį. Pieną tyrinėjantys mokslininkai neabejoja, kad motinos pienas yra paslaptingiausias skystis pasaulyje, jo cheminė formulė ypač sudėtinga.
Specialūs angliavandeniai, esantys motinos piene, naujagimio žarnyne nevirškinami, tačiau tampa svarbiu maistu gerosioms žarnyno bakterijoms.
Daug tyrimų atliekama su polisacharidais – medžiagomis, kurios didina arba mažina vaiko žarnyno gerųjų bakterijų sudėtį. O bakterijų sudėtis turi įtakos nervų ir imuninės sistemos, taip pat žarnyno vystymuisi. Netgi manoma, kad žarnyno sutrikimai yra visų ligų pradžia.
Neseniai atrastų polisacharidų motinos piene yra dukart daugiau nei baltymų. Bet vienos moters organizmas gamina daug polisacharidų ir jų pakanka motinos piene, o kitos – ne.
„Neturime idealizuoti motinos pieno vien dėl to, kad jo nėra kuo pakeisti. Kartais mes, medikai, bijome prisiliesti prie tokių temų, nes iki šiol manoma, kad motinos pienas – tai absoliutus gėris, todėl nereikia jo tyrinėti“, – pripažino V.Urbonas.
Teoriškai yra žinoma, kad motinos pienas padeda apsaugoti vaiką nuo alergijos, bet praktiškai viskas gali būti atvirkščiai, nes motinos pienas taip pat gali būti nekokybiškas.
„Aš nesu prieš motinos pieną, bet kartais gyvenime būna, kai matoma tik balta arba tik juoda, o gyvasis klasikas Juozas Erlickas yra pasakęs, kad gyvenimas yra nei baltas, nei juodas, o pilkas“, – citavo gydytojas V.Urbonas.
Dar vienas svarbus dalykas, kurį pripažino vaikų mitybą tyrinėjantys mokslininkai, – tai vadinamoji 1000 dienų programa. Šį laikotarpį sudaro 9 mėnesiai nėštumo ir pirmieji dveji gyvenimo metai. Tai – periodas, lemiantis vaiko ateitį. Ir būsimas atostogas su vaikais.
Kelionėje atminkite, kokiems produktams atžalos alergiškos
Vaikų ligoninės dietologė Justė Parnarauskienė priminė, kad alergija – tai imuninis atsakas į tam tikrą maisto produktą. Tačiau alergija gali kilti ir ne kaip imuninė reakcija, pavyzdžiui, daug kas painioja laktozės netoleravimą su alergija karvės pienui. Šie sutrikimai turi skirtingą priežastį, skirtingą kilmę, todėl yra skirtingai gydomi.
Alergija gali pasireikšti įvairiai – atsiranda bėrimų, odos pažeidimų, net virškinamojo trakto sutrikimų, pasunkėja kvėpavimas. Daug kas priklauso nuo to, kiek alergeno patenka į organizmą, kokia yra imuninė sistema. Netgi be tyrimų gali būti aišku, kad tai yra alergija.
Jei jau nustatyta alergija tam tikram maisto produktui, jo neturėtų būti valgiaraštyje, pavyzdžiui, jei produktas pagamintas naudojant karvės pieną, alergiškam vaikui jo negalima valgyti.
„Jei vaiko organizmas netoleruoja laktozės, maži jos kiekiai yra galimi, nes dažniausiai nebūna sunkių reakcijų. O nustačius alergiją maisto produktui pavojingi net maži jo kiekiai, nes gali kilti sunki reakcija – anafilaksinis šokas“, – įspėjo dietologė J.Parnarauskienė.
