Tyrimo metu paaiškėjo, kad net 56 proc. tėvų mano, jog vaikai su išmaniaisiais įrenginiais praleidžia per daug laiko. Tik 43 proc. apklaustųjų teigė, kad praleidžiamo laiko kiekis yra normalus ir vos 1 proc. tėvų mano, kad vaikai prie išmaniųjų įrenginių praleidžia per mažai laiko.
Anot psichologės J. Bortkevičienės, tėvams, kurie mano, kad jų vaikai per daug laiko leidžia su išmaniaisiais įrenginiais, svarbu atkreipti dėmesį į veiklas, kurios domina atžalas ir jas kontroliuoti. Tėvų įsitraukimas ir aiškių naudojimosi technologijomis taisyklių apibrėžimas yra svarbūs procesai, kurie padės suformuoti teisingus vaiko įpročius. „Gyvendami technologijų amžiuje turime suvokti, jog viena svarbiausių tėvų misijų tampa kontroliuoti vaikų laiką, praleidžiamą prie išmaniųjų įrenginių. Taip pat svarbu skatinti tą laiką praleisti kokybiškai ne tik pramoginiais tikslais, tačiau ir lavinant technologinį raštingumą“, – sako J. Bortkevičienė. Vien filmukų ar „Youtube“ vaizdo medžiagos žiūrėjimo vaikams reikėtų vengti, tačiau tai derėtų papildyti informacijos paieška ar lavinamosiomis programėlėmis, intelektiniais žaidimais.
Naujausios tendencijos diktuoja, jog išmanieji įrenginiai vaikus pasiekia vis ankstesniuose jų vystymosi etapuose. Remiantis tyrimais, net 16 proc. išmaniaisiais telefonais aprūpina mažesnius nei 6 m. vaikus, todėl labai svarbu diegti teisingus naudojimo išmaniaisiais įrenginiais įpročius, kurių svarbiausias – režimas. Reikėtų aiškiai apibrėžti, kada galima naudotis prietaisais, o kada to reikėtų vengti, pavyzdžiui, valgio metu, bendraujant su žmonėmis akis į akį ar ilsintis.
Pasak J. Bortkevičienės, išmaniųjų įrenginių pagalba galima ugdyti net ir pačius mažiausius vaikus (rekomenduojama nuo trijų metų), tačiau svarbiausias elementas visgi turi išlikti tėvų įsitraukimas. „Keičiantis vaiko augimo etapams, galime siūlyti skirtingas veiklas išmaniuosiuose įrenginiuose, pavyzdžiui, judesių, garsų atkartojimą, ugdomuosius vaizdo įrašus – gera emocija ir naujų dalykų pažinimas mažiesiems. Atsiradus platesniam žingeidumui, verta mokyti naudotis paieškos sistemomis ir akcentuoti išmaniųjų įrenginių teikiamą naudą, tokią kaip greitą, bet kokios formos ir kalbos, informacijos pasiekiamumą“, – pataria J. Bortkevičienė.
J. Bortkevičienė pasakoja, kad paauglystės etape tėvams svarbiausia neprarasti kontrolės vaiko atžvilgiu ir lavinti vaiko emocinį intelektą, gebėjimą vertinti ir analizuoti informacijos gausą. „Socialinėje erdvėje gausu informacijos, kuri gali formuoti ir keisti vaiko požiūrį į pasaulį, todėl labai svarbu, kad tėvai padėtų vaikams teisingai vertinti ją, analizuoti komentarus bei formuluoti atsakymus – ypač tai aktualu paaugliams, linkusiems prioretizuoti socialinę erdvę komunikacijai su draugais“, – teigia J. Bortkevičienė. Pasak psichologės, pastebėjus, kad vaikas turi išskirtinių gabumų, naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, jį reikėtų skatinti gilinti savo žinias, tokiose veiklose kaip programavimo būreliai, robotikos, kompiuterių mokyklos.
Apibendrinant, J. Bortkevičienė teigia, kad nerimauti dėl vaikų praleidžiamo laiko prie išmaniųjų įrenginių neteks, jeigu vaiko įpročiai bus formuojami teisingai, o veiklos bus pasirinktos tikslingai.
EPA atstovė priduria, jog tėvai norintys aprūpinti savo vaikus elektroniniais prietaisais ir siekiantys mokyti vaikus ne tik atsakingai jais naudotis, tačiau ir tausoti aplinką, turėtų apsvarstyti galimybę įsigyti prietaisus iš antrinės rinkos, rinktis jų taisymą, vietoj išmetimo, jeigu tai ekonomiškai naudinga, bei paaiškinti vaikams apie tai, kokią žalą aplinkai gali padaryti netinkamai, pavyzdžiui, kartu su buitinėmis atliekomis, išmesti elektronikos prietaisai. Irdami jie teršia dirvožemį, patenka į vandenį, todėl tinkamiausias ir saugiausiais būdas išmesti sugedusius, nebereikalingus prietaisus – specialiai elektronikai skirti konteineriai.
