Vieniša mama į portalą „The Guardian“ parašė anoniminį laišką, kuriame papasakojo apie neįprastą paauglio sūnaus elgesį.
Turi slėpti telefoną
„Mano keturiolikmetis sūnus yra mylintis, rūpestingas, išvystyto emocinio intelekto ir linksmas. Labai juo didžiuojuosi, mūsų santykiai puikūs. Su jo tėčiu išsiskyrėme prieš 5 metus ir dabar taip pat palaikome gerus santykius.
Sūnus gyvena su mumis abiem – pakaitomis kas antrą savaitę. Jo tėtis turi merginą, su kuria jis puikiai sutaria.
Problema ta, kad sūnus labai pavydus mano atžvilgiu. Nuo tada, kai palikau jo tėtį, susitikinėjau su keliais vyrais. Su kai kuriais iš jų – ir ilgesnį laiką. Tačiau niekuomet jų nepažindinau su sūnumi. Iš dalies to nedariau todėl, kad nebuvau tikra ar tas vyras taps mano ilgalaikiu partneriu.
Tačiau kita priežastis – sūnus. Jį akivaizdžiai pykdo mintis apie mano romantinius santykius. Jis supyksta pamatęs mane rašant žinutę arba kai įtaria, jog su kažkuo susitikinėju.
Mėginau paaiškinti, kad jis visada man bus pats svarbiausias, kad visada jį mylėsiu, net ir radusi gyvenimo draugą. Tačiau sūnus reiškia nepasitenkinimą, taigi ėmiau vengti tos temos.
Man nepatinka, kad turiu slėpti savo telefoną – tam, jog jis nepamatytų mano vaikino nuotraukos. Turiu meluoti, kad su niekuo susitikinėju. Ir klausytis, kaip jis reikalauja niekuomet neturėti vaikino.
Sūnui dar nepatinka, kai kas nors pakomentuoja mano išvaizdą. Jis skundžiasi, jei vilkiu ką nors ryškesnio už pilkus ir „nematomus“ drabužius. Neleidžiu jam nurodinėti, kaip turiu atrodyti. Tačiau dėl tokio jo pavydo man nemalonu.
Pradėjau jaustis kažkaip nesveikai. Neseniai sutikau vyrą, kuris man labai patinka. Matau jį kaip potencialų ilgalaikį partnerį. Ir nežinau, kaip su šia situacija susitvarkyti. Bandžiau aptarti tai su sūnumi, tačiau jis nepakenčia net minties apie vaikiną – pats nežino, kodėl“, – atviravo laiško autorė.
Teks ištverti neapykantą
Į neeilinę moters situaciją dėmesį atkreipė psichologė ir psichoanalitikė, profesorė Alessandra Lemma. Ji paaiškino galimas tokio jaunuolio elgesio priežastis.
„Pirmiausia – nepanikuokite. Tai gana standartinė problema, kuri pasireiškia vienturčiui vaikui išgyvenus tėvų skyrybas. Ypač dažnai ji pasitaiko tarp motinų ir sūnų“, – ramino profesorė.
Pasak jos, būtent šiuo metu sūnus išgyvena brendimą ir didžiulių pokyčių metą. Jis gali būti išsigandęs – ne tik bijąs prarasti mamą, bet ir nesantis tikras, kokiu tampa.
„Berniukas gali jaustis sutrikęs dėl savo paties seksualumo. Galbūt jis nenori užaugti ir nenori, kad kas nors įsiterptų į judviejų santykius“, – svarstė A.Lemma.
Psichologės teigimu, tokia situacija atrodo dar intensyvesnė dėl to, kad namuose jie gyvena vienu du. Sūnus gali jaustis esąs motinai visas pasaulis – todėl jai, neva, nereikia nieko kito.
„Yra nepaprastai svarbu šią sūnaus iliuziją sugriauti – tam, kad laikui atėjus, jis galėtų pats sukurti santykius. O jūs sukurtumėte savo“, – aiškino specialistė.
Ji taip pat svarstė, ar mama nesijaučia kalta (nors neturėtų) dėl skyrybų ir jų įtakos sūnui. Galbūt ji mėgina jokiu būdu jo nenuliūdinti? Kaltė, kaip ne kartą minėjo profesorė, yra tvirtos ir patikimos tėvystės priešas.
„Kurį laiką jums gali tekti išgyventi sūnaus neapykantą. Elgiatės teisingai, jog per anksti nesupažindinate jo su savo partneriais, tačiau turite pasakyti sūnui tiesą.
Jei būsite atviresnė, sūnus greičiausiai pripras prie situacijos. Jis tikriausiai žino, kad nesate atvira ir tai tik didina jo vidinį nesaugumą. Kreipkitės į vaiką tiesiai. Kai būsite tik dviese, paaiškinkite, kad susipažinote su vyru (ar norėtumėte susipažinti). Pripažinkite, kad jam bus sunku, tačiau pasakykite sūnui, jog jo jausmai normalūs ir nereikia jų bijoti.
Taip pat paminėkite, kad po kurio laiko jis ir pats norės kurti santykius. Iš pradžių sūnui gali būti šokas, bet vėliau jis turėtų susitaikyti su padėtimi. Jei po kelių mėnesių jam vis tiek nepavyks priimti jūsų santykių, galbūt reikės pagalbos. Ar be tėvo yra kitas vyras/draugas/giminaitis, su kuriuo jis galėtų pasikalbėti?“, – klausė A.Lemma.
Ji patarė – būkite atvira. Būkite pasiruošusi, kad kurį laiką vaikas jūsų nekęs. Viską paaiškinkite pasitikėdama savimi – taip ir sūnus ims labiau savimi pasitikėti.
„Taip pat, – pridūrė profesorė, – jeigu jau sutikote žmogų, prisiminkite – šioje situacijoje esate ne viena.“
Parengė Joana Gimberytė-Juronė.
