Pokyčiai vyko palaipsniui
„Iš esmės niekas nepasikeitė. Nauja maitinimo tvarka buvo pradėta diegti prieš septynerius metus ir kas metai buvo tobulinama. Dabar įvyko eilinis jos patobulinimas, buvo nustatyti kriterijai druskai, cukrui“, – „Lietuvos ryto televizijai“ apie pokyčius pasakojo Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjas Almantas Kranauskas.
Pasak specialisto ir draudžiamų produktų sąrašas visuomet buvo, tik šiemet pasipildė keliais sveikatai ne itin palankiais produktais.
„Daržovių turi būti ne mažiau trečdalio. Dėl mėsos irgi nustatyta, kada gali būti raudona, kada ne raudona. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad raudona mėsa sukelia vėžį. Todėl mes padarėme, kad raudona mėsa būtų rečiau“, – aiškino jis.
Pagalba antsvorio turintiems vaikams
Prof. dr. Rimantas Stukas, ne vienerius metus tiriantis lietuvių mitybos principus, teigė, kad šiuo metu tarp lietuvių vaikų antsvorio problema didėja, todėl rūpinimasis mityba ugdymo įstaigose – labai svarbus.
„Vaikų maitinimo organizavimo intensijos ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigose yra geros. Siekis, kad vaikai maitintųsi sveikiau yra ir tai sveikintina“, – teigė profesorius.
Kita vertus, jis pripažino, kad vien ugdymo įstaigos norimų rezultatų nepasieks – dauguma mitybos įpročių, kartais net ne pačių geriausių, ateina iš šeimos, pavyzdžiui, valgyti nepakankamai daržovių.
Skaičiuojama, kad per pastaruosius kelerius metus nutukusių vaikų skaičius padidėjo net keturis kartus.
Trumpai: kas pasikeitė
Taigi, kas iš esmės pasikeitė vaikų valgiaraščiuose? Dabar perkant produktus darželiams ir mokykloms, atsižvelgiama į bendrą gaminio cukrų, druskos ir skaidulinių medžiagų kiekį. Daugelyje produktų, pagal sveikos mitybos rekomendacijas, cukraus kiekis ribojamas iki 5 g šimte gramų produktų, o druskos – 1 g.
Desertai, bandelės ir pyragai cukrų gali turėti ne daugiau nei 16 g šimte gramų, o druskos iki 1 g. Gėrimuose cukrų negali būti daugiau nei 5 g šimte gramų ir juos gerti galima duoti tik tarp pagrindinių valgymų. Kalbant apie druską, didesnis nei 1 g kiekis galimas tik sūriuose – 1,7 g.
Taip pat dabartiniuose meniu negali būti tik manai, rafinuoti ryžiai, rafinuotų miltų makaronai ir kvietinių miltų gaminiai. Pirmenybė teikiama viso grūdo produktams. Vaikai turi valgyti kuo įvairesnes kruopas ar dribsnius, ruginę duoną, o makaronai – iš kietųjų kviečių arba viso grūdo miltų.
Įstatyme taip pat numatoma pirmenybę teikti šviežiai, nešaldytai mėsai, dešreles ar „daktarišką“ dešrą vaikai gali valgyti ne dažniau kaip kartą per savaitę.
Nuo vaikų stalo pranyko ir cukruoti vaisiai, jie turi būti keičiami tamsiais – be sulfitų. Neliko ir glaistytų varškės sūrelių, kremu ar glajumi gardintų saldžių gaminių, valgomųjų ledų.
Labai svarbu sveikatai ir tai, kad vaikams nebeleidžiama pateikti pervirto, perkepto, prisvilusio maisto. Draudžiami ir kepti džiūvėsiuose apvolioti gaminiai: žuvies piršteliai, „Kijevo“ kotletai ir pan.
Gaminant salotas, ugdymo įstaigose naudojamas tik šalto spaudimo nerafinuotas aliejus.
Vaikai draudžiamų produktų ieško kitur
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė-valstybinė maisto produktų inspektorė Vita Šturmienė pasakojo, kad skundų pokyčiu laikotarpiu padaugėjo.
„Dažniausiai pasitaikantys nusiskundimai: maistas neskanus – prėskas, vaikas iš ugdymo įstaigos grįžta alkanas. Taip pat skundžiamasi, kad patiekalai gaminami ne pagal valgiaraštį, o dalis maisto išmetama, nes vaikai jo nevalgo“, – pasakojo specialistė.
Specialistai pastebi, kad vaikai dažnai nesuvalgo nustatyto kiekio – 1/3 patiekalo svorio, daržovių. Dar blogiau tai, kad vaikai maisto produktus, kurie draudžiami tiekti į ugdymo įstaigas, perka greta ugdymo įstaigos esančiuose kioskuose, prekybos centruose.
„Taip pat tėvai skundėsi, kad tiekiama per mažai daržovių, valgykloje nešvaru, maitinama pagal „seną“ valgiaraštį“, – apie dažniausius skundus pasakojo V.Šturmienė.
Pažeidimų nustatoma daugiau
Pašnekovė pastebėjo, kad ne tik skundų, bet ir nustatytų pažeidimų skaičius padidėjo keliais procentais.
„Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, kuri vykdo valgiaraščių derinimo funkciją, maždaug 4 kartus padaugėjo prašymų dėl valgiaraščių suderinimo, todėl suprantama, kad ir valgiaraščių derinimas užtrunka kiek ilgiau. Taip pat atliekant valstybinę maisto kontrolę, patikrinimų metu nustatyta šiek tiek daugiau pažeidimų, to priežastis gali būti ir pasikeitę reikalavimai“, – teigė V. Šturmienė.
Todėl Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, siekdama, kad pažeidimų sumažėtų, nuolat teikia konsultacijas dėl valgiaraščių sudarymo. Pasak pašbekovės, patikrinimų metu didelis dėmesys skiriamas aiškinant pasikeitusias teisės aktų nuostatas ir kaip jas galima būtų įgyvendinti tinkamai, todėl tikimasi, kad toks pažeidimų padidėjimas yra laikinas.
Portalas lrytas.lt primena, kad sankcijos yra taikomos už patikrinimo metu nustatytų pažeidimų visumą. Baudos dydis, priklausomai nuo įvairių aplinkybių, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą gali būti: įspėjimas arba bauda nuo 10 iki 3000 Eur.
„Rinkis gyvenimą“ – turinio projektas, finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
