Gyvybės langeliuose – ne tik kūdikiai: vyresnis nei metų berniukas suspaudė širdį net darbuotojams

Prano Mažylio gimdymo namų gyvybės langelyje Kaune praėjusią savaitę rastas nepageidaujamas naujagimis jau turi vardą, pavardę ir gyvena pas laikinuosius globėjus. Tai įrodo šių langelių svarbą – išsaugoma tėvams nereikalingo mažylio gyvybė.

Dalį gyvybės langeliuose paliktų naujagimių atsiėmė patys atsitokėję tėvai, kiti buvo įvaikinti ar paimti globoti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dalį gyvybės langeliuose paliktų naujagimių atsiėmė patys atsitokėję tėvai, kiti buvo įvaikinti ar paimti globoti.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2019-04-13 18:41, atnaujinta 2019-04-14 14:10

Lieka tik spėlioti, koks likimas galėjo laukti nepageidaujamo vos kelių dienų mažylio, jeigu ne gyvybės langelis, kuriame balandžio 4-ąją jis buvo paliktas.

Pagal geriausią scenarijų, vaikas galbūt būtų likęs gyventi su artimiausiais žmonėmis. Tačiau negalima atmesti šiurpios versijos – mažylis kaip koks nereikalingas daiktas galėjo būti išmestas į šiukšlyną, paliktas laiptinėje, lifte, statybvietėje ar dar kur nors.

Šis naujagimis – vienas iš 24 Kauno klinikinės ligoninės P.Mažylio gimdymo namų ir Respublikinės Kauno ligoninės Krikščioniškųjų gimdymo namų gyvybės langeliuose paliktų mažylių. Du gyvybės langeliai Kaune įsteigti 2010 metais.

Nors prieš kelerius metus šių langelių nauda dar buvo svarstoma, šiuo metu neabejojama, kad jie pasiteisino, nes taip išsaugoma žmogaus gyvybė.

Iškart informavo pareigūnus

Apie pirmąjį šįmet į gyvybės langelį Kaune atneštą vaiką pranešta balandžio 4 dieną.

Kauno klinikinės ligoninės, kurios padalinys yra P.Mažylio gimdymo namai, atstovas ryšiams su žiniasklaida Saulius Tvirbutas tvirtino, jog tądien 14 valandą 30 minučių rastas mažylis – vos kelių dienų vyriškos lyties naujagimis.

„Kadangi prie pamestinuko nebuvo palikta nei vaiko gimimo pažymėjimo, nei jokių dokumentų iš sveikatos priežiūros įstaigos, kurie leistų nustatyti vaiką pagimdžiusios motinos tapatybę, kvietėme policijos pareigūnus. Apie įvykį taip pat pranešėme Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai“, – sakė S.Tvirbutas.

Gyvybės langelyje paliktas mažylis iš karto pateko į medikų rankas.

Po apžiūros paaiškėjo, kad jis sveikas, būtinos sveikatos priežiūros paslaugų jam nereikia. Todėl netrukus 3–4 dienų pamestinukui buvo pradėta ieškoti globėjų.

Priglaudžia laikinieji globėjai

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Ieva Daukšienė aiškino, kad, vadovaudamasi numatyta tvarka, tarnyba kreipėsi į Kauno civilinės metrikacijos skyrių dėl rasto vaiko gimimo įregistravimo.

„Vaikui buvo suteiktas vardas, pavardė, įrašyta medicininiais tyrimais nustatyta galima gimimo data. Šiuo metu jis gyvena pas laikinuosius globėjus“, – aiškino I.Daukšienė.

Pagal Lietuvos įstatymus, vaiką bus galima įsivaikinti tik tuomet, kai jam sueis trys mėnesiai.

Jeigu gyvybės langelyje atžalą palikusi motina persigalvoja ir nutaria ją susigrąžinti, jai tenka atlikti DNR tyrimus, kurie įrodytų, kad ta moteris tikrai pagimdė kūdikį.

Tačiau tai padaryti ji gali, kol neįsiteisėja teismo sprendimas dėl vaiko įvaikinimo.

Palikę tėvai nebaudžiami

„Gyvybės langelis – tai speciali kapsulė, kitaip vadinama inkubatoriumi, į kurį iš lauko pravėrus langelį įdedamas kūdikis. Atnešusiam asmeniui garantuojamas anonimiškumas, prie langelio nėra įrengtų vaizdo kamerų“, – sakė S.Tvirbutas.

Uždarius langelį maždaug po dviejų minučių suskamba specialus signalas ir apžiūrėti mažylio iš karto atskuba medikai. Tėvai per tą laiką įprastai spėja pasišalinti.

Vaiką gyvybės langelyje palikusių motinos ar tėvo neieškoma, jie nebaudžiami, nes mažylį paliko saugioje aplinkoje, nesukeldami grėsmės jo gyvybei.

P.Mažylio gimdymo namų gyvybės langelyje per devynerius metus palikta 18 mažylių. Daugiausia – naujagimių iki mėnesio amžiaus.

Išskirtiniai atvejai – prieš kelerius metus gyvybės langelyje rastas vyresnis kaip metų berniukas, o 2012 metais gyvybės langelyje rastos vos kelių dienų naujagimės dvynės.

Respublikinės Kauno ligoninės, kurios padalinys yra Krikščioniškieji gimdymo namai, atstovė ryšiams su visuomene Sandra Varanavičė tvirtino, kad nuo gyvybės langelio atidarymo jame rasti 6 vaikai. Visi jie buvo naujagimiai.

Abiejų gydymo įstaigų atstovai išskyrė 2018 metus, kai Kauno gyvybės langeliuose nebuvo paliktas nė vienas vaikas.

Ligoninių atstovų teigimu, retai būna, kad vaikas į gyvybės langelį įdedamas su jo tapatybę patvirtinančiais dokumentais. Dažniausiai apie jį jokių duomenų negaunama.

Kilmė dažnai lieka nežinoma

Tik dalį gyvybės langelyje paliktų vaikų atsikvošėję, ką padarė, skuba atsiimti jų biologiniai tėvai. Tokio tėvų poelgio sulaukė ir kadaise P.Mažylio gimdymo namų gyvybės langelyje paliktos dvynės.

Kiti pamestinukai auga naujose šeimose.

Gyvybės langeliuose palikti naujagimiai yra vieni labiausiai įvaikinti pageidaujamų mažylių, nes beveik visais atvejais jų kilmė ir praeitis lieka nežinoma. Be to, dažniausiai jie būna vos kelių dienų.

Kiek įmanoma tikslų vaiko amžių ir sveikatos būklę nustato medikai, o vardą ir pavardę jiems sugalvoja Vaiko teisių tarnybos darbuotojai.

„Įprastai vardą vaikeliui duodame tokį, kurį jis atsinešė tądien, kai buvo rastas, o pavardę (būna, ir vardą) sugalvojame pagal mėnesį ar metų laiką, kuriuo jis gimė arba buvo atneštas į gyvybės langelį“, – tvirtino Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė.

Kaune esančių gimdymo namų gyvybės langeliuose rastiems mažyliams įprastai globėjai ar įtėviai surandami šiame mieste.

Tiek naujagimių Kaune gyvybės langeliuose palikta nuo 2010 metų.

Lietuvoje gyvybės langeliuose rasti 67 vaikai

Nuo 2009 metų „Gyvybės langelyje“ Lietuvoje palikti 67 vaikai. Iš jų 52 vaikai įvaikinti LR piliečių šeimose, 11 vaikų susigrąžino biologiniai tėvai, 1 vaikas auga laikinųjų globėjų šeimoje, 1 vaikas nebuvo siūlomas laikinai globoti su galimybe įvaikinti dėl turimų sveikatos sutrikimų, šiuo metu, vaiko tėvams teismo sprendimu neterminuotai apribota tėvų valdžia.

Tuo pagrindu vaikas įrašytas į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą. Dėl 1 vaiko laikinųjų globėjų šeima kreipėsi į teismą dėl įvaikinimo, tačiau atsirado galimi biologiniai tėvai, kurie nori vaiką susigrąžinti.

Dėl 1 vaiko atliekami veiksmai dėl motinystės nusistatymo ir galimybės vaiką auginti motinai.

Kūdikio atsisako ir dėl skurdo

Gražina Banytė, Psichologė:

„Kadangi gyvybės langelyje paliktų kūdikių motinos dažniausiai taip ir lieka nenustatytos, galima tik svarstyti, kodėl jos ryžosi tokiam poelgiui.

Viena pagrindinių moters sprendimo palikti savo vaiką priežasčių gali tapti sunki jos finansinė padėtis, baimė, kad nesugebės nei pati pragyventi, nei išlaikyti vaiko.

Taip pat negalima atmesti ir to, kad kūdikius palieka labai jaunos moterys, kurioms stinga motinystės įgūdžių.

Depresija po gimdymo, išgąstis, artimųjų dėmesio stoka, nežinojimas, kaip elgtis su nauja gyvybe, taip pat gali paskatinti palikti savo vaiką.

Atvejai, kai motina susigrąžina savo vaiką ir jį toliau augina, nėra dažni, tačiau sveikintini.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kokias pratybas šiemet rengs Lietuvos kariuomenė?