Atsako Krizinio nėštumo centro specialistai.
Iš moters laiško nėra iki galo aišku, kodėl jos vaikas atsidūrė globoje – ar ji paliko vaiką gyvybės langelyje, ar vaikas buvo paimtas iš šeimos dėl kokių nors priežasčių.
Mūsų centras norėtų akcentuoti, kad pagalba besilaukiančiai ir krizę išgyvenančiai moteriai ar šeimai turėtų būti suteikta kiek galima anksčiau. Kviečiame visą visuomenę būti jautriems ir pastebėti šalia esančią, sunkumus išgyvenančią besilaukiančią moterį, padėti jai rasti reikiamą pagalbą, palaikymą. Norėtume paskatinti sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų teikimo įstaigų darbuotojus, nevyriausybinių organizacijų atstovus kreiptis į Krizino nėštumo centrą, bendradarbiauti teikiant pagalbą. Dirbant prevenciškai galima išvengti daugybės nelaimių. Tikėtina, kad sulaukusi pagalbos šeima išdrįs auginti vaikus, nepaliks jų.
Į Krizinio nėštumo centrą kviečiame kreiptis ir moteris, šeimas, kurie paliko vaiką gyvybės langelyje, bet suprato priėmę klaidingą sprendimą arba sunkiai išgyvena dėl įvykio. Mūsų centre bus suteikta emocinė parama, teisinė konsultacija.
Kas vyksta su vaiku paliktu „Gyvybės langelyje“:
• įstaiga, kurioje įsteigtas „gyvybės langelis“, rastą vaiką nuveža į sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų patikrinta rasto vaiko sveikatos būklė;
• vaikas laikinai apgyvendinamas įstaigoje, kol bus apgyvendintas šeimoje, išskyrus tuos atvejus, kai vaikui yra būtinos sveikatos priežiūros paslaugos ar galima vaiko motina arba tėvas pareikš norą susigrąžinti vaiką per tris dienas nuo vaiko radimo dienos;
• jeigu randamas vaikas, prie kurio nebuvo palikta dokumentų iš sveikatos priežiūros įstaigos arba vaiko gimimo pažymėjimo (forma103-1/a), kurie leistų nustatyti vaiko motinos tapatybę, kviečiami teritorinės policijos įstaigos pareigūnai;
• Vaiko teisių apsaugos skyrius organizuoja vaiko gimimo registravimą ir per tris paras nuo vaiko radimo dienos pateikia pareiškimą civilinės metrikacijos skyriui dėl rasto vaiko gimimo įregistravimo – vaikui suteikiamas vardas, pavardė, įrašoma medicininiais tyrimais nustatyta galima gimimo data.
• Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gavusi informaciją apie „Gyvybės langelyje“ rastą vaiką, atsižvelgdama į geriausius vaiko interesus, parenka labiausiai vaiko poreikius atitinkančią galimų įvaikintojų šeimą.
• Valstybės vaiko teisių apsaugos skyrius, informuodamas šiuos asmenis apie galimybę globoti rastą vaiką, įspėja, kad vaiką bus galima įvaikinti tik kai vaikui sueis 3 mėnesiai.
Svarbu žinoti: vaiko tėvai turi teisę susigrąžinti vaiką iki teismo sprendimo dėl įvaikinimo įsiteisėjimo dienos.
Procedūra siekiant susigrąžinti vaiką paliktą „Gyvybės langelyje“:
1 žingsnis : kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių;
2 žingsnis: teisminis procesas (tuo atveju, kai įstaigoje rasto vaiko, kurio tėvai nežinomi, gimimas yra įregistruotas, o į skyrių kreipiasi moteris arba vyras, teigdama (teigdamas), kad rastas vaikas yra jos (jo) biologinis vaikas, ir pareiškia norą jį susigrąžinti – motinystę (tėvystę) gali nustatyti tik teismas.) – pagrindinis įrodymas DNR tyrimai – skaičiuojant nuo datos, kai gaunami mėginiai, motinystės (tėvystės) nustatymo tyrimas vidutiniškai trunka 10 darbo dienų. Nustačius motinystę arba tėvystę, vaiko gimimo įrašas yra ištaisomas.
Svarbu žinoti: motinystės (tėvystės) nustatymas ir pripažinimas - tai dar ne pagrindas vaiką grąžinti biologiniams tėvams.
3. žingsnis: Jei, nustačius motinystę ir (arba) tėvystę, vaiko motina arba tėvas pareiškia norą susigrąžinti vaiką, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai įvertina motinos ir (arba) tėvo galimybes auginti vaiką ir (ar) sprendžia vaiko grąžinimo motinai ar tėvui klausimą. Tokiais atvejais yra vertinamos asmens (asmenų) gyvenimo būdas, gyvenimo sąlygos, psichologinė būsena, sveikata, galimybės pasirūpinti vaiku.
Svarbu žinoti: nors tokioms byloms yra teikiamas prioritetas, visgi visa procedūra gali užtrūkti net iki 3 mėnesių laikotarpio – tai reiškia, jog tuo laikotarpiu galimiems biologiniams tėvams gali būti nesuteikiamos jokios teisės – lankyti, matytis su vaiku. Svarbu pažymėti, jog yra atvejų, kai paliktą vaiką auginanti šeima, atsisako vaiką grąžinti biologiniams tėvams, o kuo ilgiau vyksta teisminiai procesai, tuo labiau, vaikui augant, formuojasi emocinis ryšys tarp globojamo vaiko ir jo globėjų, kas taip pat gali turėti reikšmės galutiniam teismo sprendimui, kuris priimamas tik vadovaujantis geriausiais vaiko interesais.
***
Neplanuotai pastojote, nežinote, kaip elgtis? Kyla klausimų dėl netikėto partnerės, dukros, sesers nėštumo, nežinote, kaip galima padėti? Pasikonsultuokite su „Krizinio nėštumo centro“ specialistais – psichologais, teisininkais, socialiniais darbuotojais.
Savo klausimą įrašykite į laukelį skydelyje, kurį rasite straipsnio apačioje, ir paspauskite „siųsti“. Atsakymas kaip įmanoma greičiau bus publikuotas lrytas.lt skyrelyje „Vaikai“.
Nemokamas konsultacijas galite gauti ir telefonu: 8 603 57912 bei el.paštu: neplanuotasnestumas@gmail.com
