Užsieniečių vaikus priėmę panevėžiečiai pasidalino iššūkiais

Į festivalį ir iš užsienio šalių atvykę šokėjėliai juda tarsi pagreitintame kino filme – tiek visur reikia suspėti. Kartu tokiu pat ritmu ima suktis ir svečiams nakvynę suteikusios šeimos. Tačiau nė viena iš jų nedejuoja. O kaipgi, juk tai suteiks daug džiaugsmo jų pačių vaikams: išmokys drąsiau bendrauti, lavins anglų kalbos įgūdžius, praplės akiratį. Kita vertus, galbūt kada reikės, kad ir jų vaikus kas priglaustų.

 Iš Estijos atvykusi Romi (dešinėje) ir Vakarė susidraugavo jau pirmą vakarą nuėjusios apžiūrėti žirgų.<br> A.Švelnos ir asmeninio albumo nuotr.
 Iš Estijos atvykusi Romi (dešinėje) ir Vakarė susidraugavo jau pirmą vakarą nuėjusios apžiūrėti žirgų.<br> A.Švelnos ir asmeninio albumo nuotr.
 Motiejus, Kristoferis, Tavedas, Elzė, Adomas – viena komanda, o R.Gatulienė – jų kapitonė.
 Motiejus, Kristoferis, Tavedas, Elzė, Adomas – viena komanda, o R.Gatulienė – jų kapitonė.
 Eimanas, Karlas ir Adamas lengvai susikalba angliškai.
 Eimanas, Karlas ir Adamas lengvai susikalba angliškai.
 Aleksandra ir Odeta – geros žaidimo partnerės K.Pilaitienei.
 Aleksandra ir Odeta – geros žaidimo partnerės K.Pilaitienei.
 Rengiantis šokių festivaliui, Panevėžyje visur klegėjo ir zujo vaikai, skubėjo į repeticijas.
 Rengiantis šokių festivaliui, Panevėžyje visur klegėjo ir zujo vaikai, skubėjo į repeticijas.
 Moldavai žavėjo šokiu, temperamentu ir tautiniais drabužiais.
 Moldavai žavėjo šokiu, temperamentu ir tautiniais drabužiais.
 Estes Mirtel ir Arabelą (viduryje) globojo ne tik Šarlotė (dešinėje), bet ir jos draugė Fausta.
 Estes Mirtel ir Arabelą (viduryje) globojo ne tik Šarlotė (dešinėje), bet ir jos draugė Fausta.
 Tai bent laikysena, kojų miklumas, o dar tik repeticija!
 Tai bent laikysena, kojų miklumas, o dar tik repeticija!
 Nikoletė ir Andrėja vos spėja su V.Bliuvu nusifotografuoti – ir vėl į sceną.
 Nikoletė ir Andrėja vos spėja su V.Bliuvu nusifotografuoti – ir vėl į sceną.
 „Mes – jėga!“ – rodė estų šokėjėliai, laukdami savo eilės išeiti į mokyklos sceną.
 „Mes – jėga!“ – rodė estų šokėjėliai, laukdami savo eilės išeiti į mokyklos sceną.
 „Su svečiais smagu!“ – tikino J.Vaitkevičienė.
 „Su svečiais smagu!“ – tikino J.Vaitkevičienė.
 Brigita ir Heti Marija gerai jautėsi jas priėmusioje šeimoje, o Karina Morta ir pati dalyvavo šventėje.
 Brigita ir Heti Marija gerai jautėsi jas priėmusioje šeimoje, o Karina Morta ir pati dalyvavo šventėje.
Daugiau nuotraukų (12)

Lrytas.lt

May 24, 2019, 9:50 AM

Dviese lengviau pripranta

„Rūpestis, bet malonus, džiuginantis“, – kalbėjo panevėžiečiai, kurių šeimose apsigyveno į tarptautinį festivalį „Mes nupinsim šokių pynę“ iš užsienio atvykę šokėjėliai.

Renginį organizuoja „Vilties“ progimnazija.

Repeticijos, pasirodymai, išvykos į Vilnių, Kernavę, Trakų pilį, kelionė į Latviją – laikas buvo suplanuotas taip, kad vaikai visiškai neturėjo kada nuobodžiauti. Kelios laisvos valandos nubyrėjo tik prieš koncertą penktadienį.

Kol vaikai repetavo, ruošė pasirodymus mokyklose, pakalbinome panevėžiečius, kurių vaikai mokosi „Vilties“ progimnazijoje ir kurie priėmė užsienio šokėjus į savo namus. Ar daug rūpesčių dėl užsieniečių?

„Kad savo viešnių nelabai matau. Atsikelia septintą ryto, ant kojyčių – ir pirmyn“, – šypsojosi Vaidas Bliuvas.

Į savo namus šiemet jis pakvietė dvi vienuolikmetes šokėjas iš Moldovos.

Su korespondentais stebėdamas moldavų repeticiją, V.Bliuvas pasakojo, kad festivalio dalyviai pas jį apsigyvena jau aštuntus metus. Šįkart mergaitės jaunesnės už dukrą Gabrielę, jai 14 metų.

Kodėl nepakvietė dukros bendraamžių?

„Juk negali būti taip, kad kažkurių vaikų prašai, kažkurių atsisakai. Su dukra esame sutarę tik dėl to, kad priimsim ne po vieną – patiems vaikams geriau, kai apsigyvena dviese. Tuomet jiems lengviau priprasti, kad ir trumpam, svetimoje šeimoje. Viskas tik dėl vaikų, kad jiems būtų geriau“, – tikino V.Bliuvas.

Apsikabina – ir vėl į sceną

O tuo laiku jaunieji moldavai ant scenos taip smarkiai repetuoja, taip bateliais į grindis kaukši, kad, atrodo, tuoj žiežirbos pasipils. Eilėmis, ratu, susikabinę, su muzika, be jos... Vadovai sustabdo šokį, savo kalba kažką pasako – ir vėl iš naujo.

Kelioms minutėms šokėjai nulipa nuo scenos. V.Bliuvo globojamos Andrėja ir Nikoletė prie jo pribėga, greitai nusifotografuoja – ir vėl į sceną. Santūresnė Nikoletė nulekia pirma, o Andrėja atsisveikindama spėja V.Bliuvą apsikabinti.

„Eidama miegoti Andrėja pribėga atsisveikinti. Iš ryto irgi – vos prabudusi, dar besimarkstančiomis akimis. Jai to reikia, matyt, šeimoje taip įprasta“, – šypsojosi V.Bliuvas.

Ar dukra nepyksta, kai dėmesys nuo jos nukrypsta?

V.Bliuvas patikino, kad jokių nesusipratimų nėra buvę. O ir Gabrielė, šokanti Ričardo Bakanausko vadovaujamame „Vilties“ ansamblyje „Vilties“ progimnazijoje, taip pat buvo išvykusi į užsienį ir gyveno šeimose. Tad ji žino, kaip vaikui svarbu šilti santykiai su laikinais globėjais.

Gyveno musulmonų šeimoje

„Gabrielė buvo išvažiavusi į Graikiją, Turkiją. Ten gyveno musulmonų šeimoje. Įsivaizduojate, kokia patirtis? Ypatinga proga iš arti susipažinti su visiškai kitokia kultūra“, – pasakojo V.Bliuvas.

Pirmoji pažintis su atvykusiais šokėjais paprastai prasideda nuo klausimų, ką jie mėgsta valgyti, ar neserga alergija. Mat globėjų pa-reiga – ne tik pavaišinti pusryčiais, vakare pavalgydinti, bet ir maisto pietums įdėti.

Kokių nors ypatingų prašymų, vegetarų nepasitaikė?

„Ačiū Dievui, ne. Būtų šiokia tokia bėda. Bet spręstume“, – dėl nieko neišgyveno panevėžietis.

Jis džiaugėsi, kad mergaitės – ir ankstesniais metais gyvenusios ukrainietės, portugalės – visos savarankiškos, tvarkingos, pačios susišukuoja, kuodukus susiriša.

Vakare grįžta pavargusios, trumpai pasidalija įspūdžiais, pavalgo – ir miegoti.

Rūpestis – skaniai pamaitinti

Taip pat dvi mergaitės, estės – 12 metų Mirtel ir 10 metų Arabela – laikinai apsigyveno Jolitos ir Valerijaus Špakovų šeimoje. Jų dukra Šarlotė – beveik viešnių vienmetė, jai 13 metų.

Užsieniečius šokėjus jie priima ketvirti metai.

„Gal didžiausias rūpestis – skaniai pamaitinti. Kai mama klausė, ką jos valgo, sakė: viską. O nuėjome į parduotuvę, tai to, tai ano nenori“, – juokėsi Šarlotė.

Šeima valgė kaip įprastai, o estės mieliausiai kirto spagečius ir mėsą. Šarlotė džiaugėsi tuo, jog galėjo pakviesti ne vieną, o dvi mergaites, nes pasitaiko, kad tėvų pasiilgę ir po vieną paimti vaikai ima verkti.

Kartą ir jiems taip buvo. Mama tuomet viešnią kaip įmanydama ramino.

Paklausta, ar jau susibičiuliavo su viešniomis, Šarlotė gūžtelėjo pečiais, kad laiko artimoms draugystėms nebuvo. Susitinka tik vakare, Mirtel ir Arabela papasakoja, kur tądien buvo, ką nuveikė, ką pamatė.

Ar ateityje draugaus, Šarlotė dar nežino. Jei tik norės, be abejo, galės bendrauti.

„Draugių ir čia turiu. Štai Fausta ir dabar manęs laukia“, – šypsosi Šarlotė. Išties, kartu laiką leisti buvo nusiteikusi ir bičiulė F.Oldenburg.

Šarlotė anksčiau mokėsi pramoginių šokių, o jau 7 metai šoka tautinius šokius. Ji lankėsi Moldovoje, Italijoje, ruošiasi į Juodkalniją.

Pravers mokantis kalbos

„Laukėme su dideliu nekantrumu ir pagaliau sulaukėme! Pas mus vieši mergaitė Romi iš Estijos. Džiaugsmas, laimė ir draugystė. Smagu, kad vaikams ir jų šeimoms sudaroma galimybė bendrauti ir būti kartu“, – tiesiog džiūgavo Jolanta Vaitkevičienė.

Moteris patikino, kad jai labai svarbu jaustis mokyklos bendruomenės dalimi, kažką dėl jos nuveikti, prisidėti prie svarių darbų.

Progimnazijos organizuojamas festivalis – nuostabus, todėl su vyru Evaldu, dukra Vakare bei sūnumi Edvinu svečius jie priima jau irgi kelintus metus. Yra šefavę makedoną, baltarusį.

J.Vaitkevičienė įsitikinusi, kad estės viešnagė ir jų šeimai labai pravers mokantis kalbėti angliškai.

Šėrė danielius morkomis

„Pamačiusi darbotvarkę, supratau, kad aprodyti Biržus ar Anykščius tiesiog nespėsime, nebus laiko. Todėl vos tik Romi atvažiavo, užsukome į Bistrampolio dvarą“, – kalbėjo moteris.

Vakarė nelabai drąsi, bet su Romi nuėjo žirgų, danielių pažiūrėti – ir bemat susidraugavo. Juk meilė gyvuliui labai suartina.

Romi labai apsidžiaugė, kad gali savo rankomis pašerti danielius morkomis. Ji niekad nebuvo mačiusi šito gyvūno iš taip arti, o dabar galėjo net paliesti. Bevažiuojant ji išvydo prie pat kelio besibadančius jaunus stirninus.

„Atvykę vaikai su juos priėmusiomis šeimomis taip supažindinami: pakviečiamas „Vilties“ mokinys ir jo svečias. Berniukai paprastai paspaudžia vienas kitam ranką. Vakarė buvo išmokusi estiškai pasisveikinti, bet atėjus lemiamai akimirkai sutriko. Užtat dvare praleistas laikas ištrynė nejaukumą“, – pasakojo J.Vaitkevičienė.

Šimtas galimybių ir priežasčių

J.Vaitkevičienė pasakojo, kad svečių laukia visa jų šeima. Vyras gamina pusryčius, pietus viešniai įdeda.

Su Romi dėl maisto bėdos nebuvo, o štai makedonas buvo linksmas, nuotaikingas, bet nevalgydavo pietų, namo parnešdavo. Tai pastebėjusi moteris jį pasodino priešais save ir paklausė, kas gi negerai. Pasirodo, vaikinukas buvo pratęs prie greito maisto. Jo ir Panevėžyje nusipirkdavo. Jis ragavo šaltibarščių, bet labiau patiko cepelinai su mėsa.

Sūnus su juo labai susidraugavo ir buvo pasišovęs aplankyti Makedoniją. Tėvai kol kas perkalbėjo.

Kai kuriomis dienomis vaikus paimti reikėjo vėlai – net dešimtą valandą vakaro, o šeima gyvena užmiestyje.

„Kaip tik mokausi anglų kalbos. Kol namo važiavome automobiliu, klausinėjau Romi, kokios mokykloje pamokos, būreliai. Buvau laiminga, kad pavyko angliškai susišnekėti“, – pasakojo J.Vaitkevičienė.

Tai, kad reikėjo šokėjėlę vežioti pirmyn atgal, ji nelaiko trukdžiu.

„Jei yra noro kažką daryti, bus šimtas galimybių. O jeigu jo nėra, bus šimtas priežasčių“, – prisiminė mėgstamą posakį smagi pašnekovė.

Laukia grįžtančių kaip savų

„Vakare su mergaitėmis atsibučiuojame ir einame miegoti. Rytą vėl atsibučiuojame, ir viešnios tekinomis išskuba“, – pasakojo Brigita Kazlaučiūnienė.

Jos, vyro Egidijaus Lapėno, sūnaus studento Elvino ir septintokės dukros Karinos Mortos namuose viešėjo dvi šokėjos – Brigita ir Heti Marija iš Estijos.

Moteris prisipažino, kad buvo minčių vaikų nebepriimti. Juk atsakomybė didelė, būtų nemalonu, jei kas nutiktų. Jie kartą irgi pramigo, todėl nebespėjo įdėti lauknešėlio su maistu, davė pinigų. Vadovas papriekaištavo, kad taip negalima. Buvo nesmagu, bet pastaba, žinoma, teisinga.

„Esame užsiėmę, o dar reikia pasirūpinti vaikais, žiūrėti, kad saugiai jaustųsi, kad neliūdėtų. Bet visus rūpesčius atperka emocijos – lauki jų grįžtančių tarsi savų“, – šypsojosi pašnekovė.

Išlydėdami vos neverkė

Moteris šįkart išgyveno tik dėl to, kad neįmanoma buvo mergaičių pavežioti ir aprodyti šalies. Bet vaikai nenukentėjo, nes jiems buvo surengtos ekskursijos.

Pažinti vaiko charakterį per tokią trumpą viešnagę neįmanoma. Tik galima palyginti, kad vieni labiau tėvų išlepinti, kitų šeimos sunkiau besiverčiančios. Bet visi atsiveža naujausius mobiliuosius telefonus.

Porą kartų į savo šeimą jie buvo priėmę kartvelų vaikus.

„Iš jų jautėme ypatingą šilumą, būdavo, prieis, apsikabins... Išlydėdami abu sykius vos neverkėme“, – prisiminė B.Kazlaučiūnienė.

Po to buvo pakviesti į Sakartvelą, gyveno šokių vadovo namuose, aplankė vaikus ir jų tėvus.

„Kartvelai mums širdį atidavė, vežiojo nuo ryto iki vakaro, vaišino geriausiuose restoranuose. Nuvyksti pas vaikų šeimas, o ten jau stalai nukloti vaišėmis“, – ypatingu tos tautos vaišingumu stebėjosi panevėžietė.

O viešėdama Moldovoje dukra Karina Morta gyveno aukštos politikės, Dūmos deputatės, namuose.

Trys ar penki – koks skirtumas?

Penktadienį laisvalaikį šeimos su svečiais leido kaip kas išmanė.

Ritos ir Nerijaus Gatulių namuose pokšėjo krepšinio kamuolys, tik spėk saugotis. Iš Estijos atvykę Kristoferis ir Tavedas kamuolį gainiojo ne prasčiau nei Adomas ir Motiejus. Berniukams nenusileido Elzė.

„Trys ar penki vaikai – koks skirtumas?“ – juokėsi į kiemą išėjusi R.Gatulienė.

Priimdavo mergaites, dabar pakvietė du berniukus. Ir vis viena svečiais labiausiai iš vaikų rūpinasi Elzė!

Estukai kalba angliškai, bet paklausti, kas užvis labiau patiko, žodžius sunkokai renka. Pasitaria abudu estiškai ir nutaria gudriai išsisukti iš padėties. „Viskas patiko“, – taria.

Taigi ne tik panevėžiečiams proga lavinti užsienio kalbos žinias, bet ir jų svečiams.

O gal svečiai pramoko pasisveikinti ar atsisveikinti lietuviškai? To paklausti Kristoferis ir Tavedas dairosi draugų pagalbos.

Elzė, Adomas ir Motiejus irgi ne iš karto prisimena, kaip sveikinasi estai. Mama greitesnė, jiems pasufleruoja: „Tere!“

Svečias – irgi iš mišrios šeimos

Aurelija Badča su sūnumis Adamu ir Eimanu bei dukra Alina svečią iš Estijos – 11 metų Karlą nutarė pavaišinti lietuviška pica.

Priimti šokėją į namus sumanė ketvirtokas Eimanas. Pirmiausia jis pasitarė su šiuo metu į savo tėvynę Pakistaną išvykusiu savo tėvu. Šis neprieštaravo. Lengvai sutiko ir mama. Su būsimuoju vyru ir vaikų tėvu ji susipažino Danijoje, kai ten mokėsi pagal mainų programą.

„Kodėl gi nepriimti? Vietos yra, turime svečių kambarį“, – šypsojosi A.Badča. Visi labai apsidžiaugė, kad Karlas laisvai kalba angliškai. Mat jis irgi iš mišrios šeimos, jo tėvas gyvena Amerikoje. Anksčiau A.Badča buvo pakvietusi vaikus iš Ukrainos. Angliškai jie nemoka, o Adamas ir Eimanas nemoka rusiškai. Alinai dar tik penkeri metai. Tad kalbėtis tekdavo A.Badčai.

Moteris teigė, kad Karlas – pavyzdinis vaikas: labai disciplinuotas, anksti gulasi miegoti, anksti keliasi, viską valgo.

O Karlui labiausiai patiko Kernavė ir Vilnius. Labiau susidraugavo su Eimanu, nes Adamas yra vyresnis, septintokas.

Šokėjai mama, sūnus ir dukra

Pas Kristiną ir Dainių Pilaičius apsistojusios moldavės 11 metų Viktorija ir 10-metė Aleksandra su šeimininkų dukra Odeta kieme žaidė. Mergaitėms tai ne pirma kelionė, jau yra viešėjusios Ukrainoje, Turkijoje.

Viešnios šypsojosi, kad čia labai patiko, ypač dėl užsimezgusios draugystės su 12 metų Odeta.

Odeta ir jos brolis Oretas – taip pat abu šokėjai. Neatsilieka ir mama, liaudiškus šokius trypia „Austėjos“ ansamblyje.

K.Pilaitienė pasakojo, kad pernai kelios šeimos su svečiais vyko į užmiestį, kepė šašlykus. Buvo gera ir suaugusiesiems, ir vaikams.

Mergaitės atvežė lauktuvių iš Moldovos. K.Pilaitienė taip pat žadėjo viešnioms įdėti ko nors lietuviško, galbūt saldainių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.