Sūnaus susilaukusiam Neringos merui – ir laimė, ir galvosūkiai

Neringos meras Darius Jasaitis (46 m.) susilaukė sūnaus – jį jam dovanojo devyneriais metais jaunesnė žmona Kristina. Vyresnieji D.Jasaičio vaikai – 24 metų sūnus Audrius ir metais vyresnė dukra Karolina – gyvena savarankiškai, vaikų dar neturi.

Darius Jasaitis su žmona Kristina dar neišrinko sūnui vardo – vadina jį mažiuku arba mažiumi.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Darius Jasaitis su žmona Kristina dar neišrinko sūnui vardo – vadina jį mažiuku arba mažiumi.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Brolio namuose nekantraudama laukė dvylikametė Kristinos dukra Mingailė.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
Brolio namuose nekantraudama laukė dvylikametė Kristinos dukra Mingailė.<br>Nuotr. iš asmeninio albumo
 Darius Jasaitis su žmona Kristina.<br>A.Kubaičio nuotr.
 Darius Jasaitis su žmona Kristina.<br>A.Kubaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Dec 7, 2019, 8:37 PM, atnaujinta Dec 8, 2019, 3:17 AM

Lapkričio 27 dieną Santaros klinikose Vilniuje K.Jasaitienei atliktas planuotas cezario pjūvis. Iškart po operacijos 3380 gramų svorio ir 55 centimetrų ūgio mažylis buvo perduotas į tėvo rankas ir pirmąsias gyvenimo minutes praleido ant jo krūtinės.

Eilinių atostogų ta proga išėjęs kurorto meras šios savaitės antradienį žmoną ir sūnų parsivežė į namus ir stengiasi kiek galėdamas būti su šeima.

Pirmagimės D.Jasaitis susilaukė būdamas devyniolikos metų.

– Ar labai skiriasi jausmas susilaukus kūdikio jaunystėje ir dabar – brandžiame amžiuje?

– Tuomet buvau labai jaunas. Juokauju, kad pirmieji mano vaikai užaugo patys.

Dabar jausmas kitoks: norisi sūnų nešioti, nuolat žiūrėti į jį – stebėti besikeičiančias veido išraiškas. Tai nuostabu.

– Jau išrinkote vardą?

– Iš pradžių sutarėme, kad bus Kristupas, bet kai ligoninėje pradėjau dainuoti lopšines, pajutau, kad vadinu jį Kipru. Anas vardas pasirodė lyg ir per ilgas.

Dabar vyksta derybos – gal pavadinsime Luku. Kol kas vadiname mažiuku, mažiumi.

Kol vardo neišrinkome, kūdikio negalime registruoti, o kol neįregistruotas – aš negaliu eiti tėvystės atostogų.

Tikiuosi, kad pasiseks ištrūkti mėnesiui, žinoma, jei viskas palankiai susidėlios.

Ir šiandien buvau išlėkęs į darbą, paskui – į parduotuvę ir namo. O vakare jau reikės važiuoti į Juodkrantę: čia bus pagerbta naujoji Neringos garbės pilietė.

– Ką pajutote sužinojęs, kad žmona laukiasi? Juk jūs – subrendęs vyras.

– Nereikia baimintis vyresniame amžiuje susilaukti vaikų.

Tuomet viską suvoki kitaip, giliau. Kai išgirdau, kad Kristina laukiasi, mintys greitai nubėgo į ateitį: kiek man bus, kai sūnus baigs mokyklą? Praeis aštuoniolika metų, lyg ir baisoka.

Didžiulė atsakomybė, nežinia dėl darbo, kitokių gyvenimo aplinkybių. Bet save raminau: Lietuvoje darbų aibė, ir darbuotojų trūksta – pajėgsiu vaikui gražią ateitį užtikrinti.

Tėvystė – be galo smagus jausmas. Kai kurie mano klasės draugai jau seneliai, o vienas turi net tris anūkus.

Jie labai laukia jų atvažiuojančių, tačiau senelis gali pasidžiaugti savo vaikų atžalomis tik retkarčiais, o aš sūnumi galiu džiaugtis nuolatos. Jaučiu, jie man pavydi.

Iš pradžių gal ir buvo baisoka. Bet greitai pradėjau įsivaizduoti, kaip abu eisime grybauti, meškerioti.

Iškilo prisiminimai, kaip mane tėtis mokė plūdę užmesti.

Kartais įsivaizduoju, kad mano sūnus kažko klausia, o aš ilgai aiškinu.

Prisiminiau Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Jis politikams siūlė kabinetuose pasikabinti savo vaikų portretus, kad geresnius sprendimus priimtų.

– O kokie portretai kabo jūsų darbo kabinete?

– Buvo Dalios Grybauskaitės, dabar – Gitano Nausėdos.

Manau, sūnaus nuotraukai vietos ant stalo atsiras. Bet ir nuotraukos nebūtinai reikia – svarbiausia geros mintys ir geros emocijos.

– Užsiminėte, kad žmonos nėštumo metu buvo daug jaudulio.

– Nerimo buvo labai daug, turėjome problemų, bet viskas baigėsi sėkmingai. Esu labai dėkingas visiems medikams.

Sūnus sveikas, žmoną gydytojai dar porą mėnesių stebės, tikiu, kad viskas bus gerai.

– Jūsų gyvenimo ritmas ir režimas tikriausiai visiškai pasikeitė. Ar sūnus leidžia pamiegoti?

– Negalėčiau pasakyti, kad mažylis labai neramus. Žmona prisiminė, kad, kai gimė jos dukra, prasidėjo bemiegės naktys, o šis kūdikis ramus.

Vieną naktį sūnaus drabužėlius teko keisti tris kartus. Bet čia tik dėl to, kad aš nesėkmingai keičiau sauskelnes. Atrodo, Santariškėse buvau viską išmokęs...

Keliuosi kas tris valandas, jei sūnus nepažadina anksčiau, pakeičiu sauskelnes ir perduodu jį mamai, o kai ji pamaitina, nešu kūdikį į lovytę.

Kol kas galime tik džiaugtis – viskas tiesiog kaip vadovėliuose rašoma: sūnus valgo kas tris valandas, net žadintuvo nereikia.

– Kaip į vaiko gimimą reaguoja jūsų artimieji?

– 12-metė Mingailė – su mumis gyvenanti Kristinos dukra iš pirmosios santuokos – sutvarkiusi namus laukė mūsų grįžtančių iš Vilniaus iki pat vėlumos, jaudinosi, kad slidus kelias ir tvyro baisus rūkas, prašėsi kitą dieną praleisti pamokas, bet vis dėlto išėjo į mokyklą.

Pasveikino mano sūnus ir dukra, paskambinusi nuoširdžiai pasidžiaugė buvusi žmona Indrė.

O nuotrauką išvydęs mano tėtis braukdamas ašarą mamai prisipažino, kad tas kūdikis – tiesiog kaip aš kadaise.

– Neringos mero postas neamžinas. Neplanuojate išvažiuoti iš čia kur nors kitur?

– Turbūt sunkiausia tiems, kurie mano, kad einamos pareigos yra amžinos.

Mažame kurorte problemų tikrai yra: tokiuose miesteliuose sunku surasti darbą. Dauguma įstaigų yra pavaldžios savivaldybei – turėtų praeiti trejų metų laikas, kol galėčiau ten dairytis darbo.

Yra visokių papildomų niuansų, bet, tikiuosi, surasiu kur savo patirtį pritaikyti.

Neplanuoju nieko keisti. Preiloje gimiau ir užaugau ir, ko gero, jau per ilgai čia esu, kad galėčiau gyventi kitur.

Kai Vilniuje darbo reikalais pabūnu porą dienų, veržiuosi namo – persikėlus keltu per Kuršių marias ir įkvėpus Neringos oro širdis atsigauna, patenku į visai kitą – savo pasaulį.

Ne dėl to, kad ten žmonės blogesni, tiesiog mane blogai veikia miestas – spūstys, nėra kur statyti mašinos, eilės, skuba.

Nežinau geresnės vietos augti vaikui kaip Neringa – grynas oras, saugu, nuostabi gamta. Gal ir esu savanaudis, pats čia užaugęs.

– Dauguma vyrų labiau laukia gimstančių sūnų. O jūs apie dukrą negalvojote?

– Būsiu atviras: ne paslaptis, kad dukros labiau rūpinasi savo tėvais, juos prižiūri senatvėje.

Vyrai vis randa svarbesnės veiklos ir priežasčių atidėti kelionę pas tėvus. Ir aš galėčiau dažniau aplankyti Preiloje gyvenančią mamą.

Žiemą mes su Kristina ir mama buvome Egipte.

Žinau, kad tokių egiptų turi būti kur kas daugiau.

– Ar jau išsirinkote sūnaus krikštatėvius?

– Kol kas dar ne – juk dar vardo neišrinkome. Manau, geriau krikštatėviai būtų jaunesni ir mūsų sūnų sveikintų ne tik gimtadienio proga, bet ir pasirūpintų vaiku, jei, neduok Dieve, tėvams kas nors nutiktų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.