Ar Eglei visgi nekyla noras vyresniesiems pasakyti, kad per šventes namo parvyktų be antrųjų pusių, nes visi gali nesutilpti? „Ką jūs, man norisi, kad visi namie jaustųsi laukiami ir saugūs, o vietos pakaks. Jeigu ką, pamiegosime ant čiužinių – kelias dienas tai atrodo visai romantiška“, – optimizmo nestokojo Eglė.
Ir pridūrė, kad labai džiaugiasi, kad šiemet namo parvyks visi suaugę vaikai, net ir studijuojantys ar dirbantys užsienyje, išskyrus vieną vaikinuką, įsikūrusį Olandijoje.
Gal, turint didelę šeimą, šventinis laikotarpis atneša daugiau streso nei džiaugsmo? „Ne, šventės man – džiaugsmas, nors gruodis yra dviprasmiškas mėnuo, kai tarsi per adventą reikėtų sulėtėti, nurimti, daugiau bendrauti su artimaisiais, bet vis tenka lėkti į renginius ar dar kažkur skubėti“, – sakė ji.
Pridūrė, kad jų vaikai jau paūgėję – jauniausiajai Rasytei antrąją Kalėdų dieną sueis šešeri – tad ir renginių ugdymo įstaigose, į kuriuos kviečiami tėvai, vis mažiau.
O štai gruodžio 6 d. moteris dalyvavo labdaros ir paramos fondo „Išgirsk mane“, kurio prezidentė yra, šventiniame renginyje. Šis fondas remia sergančius Zarasų krašto vaikus. „Tokie renginiai suartina, padeda pajusti bendrystės jausmą. Tampa ramiau, nes supranti, kad jei nutiks kokia nelaimė, tikrai atsiras neabejingų žmonių, kurie tau padės“, – sakė Eglė.
Kai šeimoje būdavo daugiau mažų vaikų, Vaitkevičiai turėdavo advento kalendorių. „Dabar, kai vaikai paaugo, supratau, kad šokoladuku ar plaukų segtuku neatsipirksiu. Virtuvėje ant lempų kabindama snaigytes, svarsčiau, ką čia įdomaus šįkart adventui sumanius. Galvojau kiekvienai dienai parašyti po linkėjimą, o vėliau ši idėja transformavosi į dienos užduotis. Tai buvo puiki idėja, kuri suartino mūsų šeimą – kabinu sau už tai medalį“, – sakė Eglė.
Prieš pat advento pradžią visi namiškiai ant lapelių surašė po keletą užduočių, skirtų kiekvienai dienai visai šeimai. Kiekvieną vakarą susirinkę ištraukia lapelį ir žiūri, kokia diena laukia. Tarkim, turėjo slapto draugo dieną, kai traukė lapelius su kitų šeimos narių vardais ir turėjo tądien pildyti to žmogaus norus. Turėjo komplimetų dieną, kai vienas kitam sakė komplimentus. Būta ir ledų, pyragų dienų, ir net dvi dienos, kai vaikai pageidavo eiti į baseiną.
Tądien, kai su Egle kalbėjomės, vakare laukė užduotis „Visi į stadioną“. Ką ten veiks, Eglė dar nežinojo, bet neabejojo, kad nuėję sugalvos kažką smagaus. Dar laukė eglutės puošimo diena. „Kai kurie vaikai bambėjo, kad reiks ilgai eglutės laukti, nes seniau ją puošdavome dar lapkričio pabaigoje ar gruodžio pradžioje, bet pasakiau, kad mano vaikystėje ją puošdavome tik per Kūčias – tegul pajunta, kaip seniau žmonės gyvendavo“, – pastebėjo zarasiškė.
Gruodis – šeimos mėnuo
Kartą Eglė jau pamanė, kad vaikai nuo užduoties išsisuks. Tądien ištraukė lapelį su įrašu, kad jų šeimos kulinaras Martynas turi iškepti keksiukų, tad kiti vaikai susiruošė tiesiog sėdėti prie televizoriaus ir laukti skanumynų. „Tada susigriebiau ištraukti senus savo ir tėčio nuotraukų albumus. Kartu juos vartėme, klegėjome ir juokėmės, pamiršę apie televizorių – juk vaikystėje mes su tėčiu, dabartinių vaikų akimis žiūrint, atrodėme juokingai“, – sakė Eglė.
Ir pridūrė, kad ji ypač laukė namų tvarkymo dienos – pati tokią sugalvojo ir nekantravo, kada vaikai, gal ir nelabai patenkinti, kibs į darbus.
Eglė prisipažino, kad buvo ir vakarų, kai pačiai būdavo sunku rasti laiko užduoties vykdymui. Kartą dieną ėjo į šventę muzikos mokykloje, dar kažkur ir negalėjo skirti laiko vėlimui (ji velia iš vilnos ir gruodį gauna nemažai užsakymų šventėms), o tada suprato, kad vakare taip pat negalės velti, nes turės vydyti dienos užduotį.
Bet visgi ši advento idėja buvo puiki. „Kadangi turėjome šias užduotis, vakarais visi atsiplėšdavome nuo kompiuterių, telefonų ir pabūdavome kartu. Ir tai labai smagu, juk yra daug gražių dalykų, kurie nieko nekainuoja, tereikia rasti laiko ir noro. Gruodis – toks metų mėnuo, kai būname bene artimiausi su šeima“, – sakė Eglė.
Jei tiki – Senelis ateis
O kaip su dovanomis, kai namuose tiek norinčiųjų? „Visi dovanomis tarpusavyje nesikeičiame, ištraukiame po vieną lapelį, kur parašyta, kam dovanėlę teiksime. Ir, žinoma, kiekvienas sulaukiame dovanų iš Kalėdų Senelio – didieji jam parašo, ką norėtų gauti, o mažieji nupiešia. Kaip žinia, Senelis ateina pas tuos, kurie juo tiki, taigi tikime visi“, – nusišypsojo Eglė.
Bet ką darytų Kalėdų Senelis, jei sulauktų kelių prašymų padovanoti brangų išmanųjį telefoną? „Mūsų vaikai negodūs, tad labai brangių pageidavimų nepateikia, be to, telefonais pasistengia apsirūpinti per gimtadienius. Bet jei visgi tokio noro sulauktų, Senelis turėtų jį išpildyti – jis, kiek žinau, pasisako už ekologiją, tad gal rastų padovanoti nebrangų naudotą telefoną“, – neprarado optimizmo Eglė.
Pilni namai pagalbininkų
Didelę šeimą turinti moteris nesiskundžia ir tuo, kad sunku tokiam būriui per šventes priruošti maisto. Per Kūčias pas juos visuomet ateina netoliese gyvenanti jos mama ir dvylika patiekalų gamina kartu.
„Kai per Kalėdas reikia skusti bulves ar dar kažką daryti, visuomet atsiranda padėjėjų. Negražu būtų atplėšti nuo kompiuterio vaiką, kuris – pačiame žaidimo įkarštyje, bet paklausiu, kas gali man padėti, ir iš tokio būrio visuomet atsiranda vienas ar keli, kurie ateina į pagalbą. Tas pats būna, kai prireikia nueiti į parduotuvę – visuomet atsiranda savanoris“, – pasidžiaugė Eglė.
Tačiau pripažino, kad šeimoje būna ir pabambėjimų, jog, tarkim, kažkuris vienas vis neša ir neša šiukšles, o kitas niekada to nedaro. „Bet tai normalu – man vaikystėje visuomet atrodė, kad tvarkausi vien aš, o ne mano brolis, o broliui turbūt atrodė atvirkščiai“ , – pastebėjo pašnekovė.
Pridūrė, jog būna ir taip, kad kuris nors vaikas, įkvėpimo apimtas, pasisiūlo pagaminti vakarienę, tada jo idėja užsikrečia dar pora kitų. Ir pagamina, o jai telieka sutvarkyti didžiulę netvarką, likusią po to – juk paruošę valgį, kaip taisyklė, vaikai išsikvepia ir jėgų nebelieka.
Per žiemos šventes, gruodžio 25, 26 ir 31 d., gausi šeimynėlė mini ir tris saviškių gimtadienius. Kad sukaktuvininkai nesijaustų primiršti, pasistengia kažkurią dienos dalį paskelbti, kad laiką skiria ir tortą valgo gimtadienio, o ne Kalėdų proga.
