Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) atlikta savivaldybių apklausa išryškino ne vieną teigiamą savivaldybių patirtį po vaiko teisių apsaugos pertvarkos – operatyviau reaguojama į pranešimus, vaikai ir šeimos nepaliekami be dėmesio visą parą, taip pat švenčių ir poilsio dienomis. Vaikai daug dažniau išvengia institucinės globos, jiems užtikrinamas saugumas šeimyninėje aplinkoje (pas globėjus ar globotojus), taip pat sustiprėjo šeimoms teikiama pagalba.
Savivaldybių praktikai teigia, kad savivaldybėse pagerėjo prevencinis darbas: plečiamas socialinių paslaugų tinklas, todėl greičiau ir veiksmingiau sprendžiamos socialinę riziką patiriančių šeimų problemos.
Veiksmingesnę pagalbą vaikams, globėjams ir įvaikintojoms užtikrina ir įkurtos mobiliosios komandos, globos centrai, atvejo vadybos modelis.
Tačiau, savivaldybių požiūriu, įvertinus kasdien realiose aplinkybėse kylančias situacijas, pertvarkoje yra nemažai silpnų vietų. Viena jų – vaiko globos nustatymo terminai. Teisės aktai numato, kad globa vaikui turi būti nustatoma per 16 darbo dienų gavus teismo leidimą paimti vaiką iš tėvų ar kitų įstatyminių atstovų, tačiau realiai ji nustatoma per 1- 1,5 mėnesio. Per šį laiką vaikas lieka be socialinių išmokų ir galimybės gauti pilnavertę reikiamą pagalbą. Be to, Civilinis kodeksas numato, kad teisėtas vaiko atstovas turėtų būti Vaiko teisių apsaugos tarnyba (VTAT), bet dažnai tarnyba jai priskirtas valstybines funkcijas įgaliojimų pagrindu perduoda globėjams ar jiems nepavaldžios įstaigos darbuotojams.
Ryškėja ir tendencija kuo daugiau funkcijų perduoti savivaldybių administracijoms, nors VTAT turi dvigubai daugiau darbuotojų nei buvo prieš centralizaciją. Be to, tarnyboje daug administracijos darbuotojų, o ne tiesiogiai su vaiku turinčių kontaktą specialistų. Po centralizavimo savivaldybėms paliktos praktiškai visos buvusios vaiko teisių skyrių funkcijos, išskyrus vaiko paėmimą iš šeimos ir jo atstovavimą teismuose.
Apklausoje ryškėja ir tai, kad iki šiol liko nemažai nesuderintų ir vieni kitiems prieštaraujančių teisės aktų.
„Formuojasi dvi atskiros vaiko teisių apsaugos sistemos – socialinė ir teisinė. Jos turi skirtingus darbo tikslus, tarp kurių ryškėja vis didesnė takoskyra,“ – teigia viena iš apklausos rengėjų, LSA socialinių reikalų komiteto narė, Kauno vicemerė dr. Rasa Šnapštienė.
Pasak jos, dėl pavėluotai priimtų teisės aktų, pertvarkos įgyvendinimui savivaldybėms trūko laiko tinkamai pasiruošti. Kai kurie vaiko laikinąją priežiūrą ir kitas naujoves reglamentuojantys teisės aktai su savivaldybėmis buvo derinami skubos tvarka arba nebuvo derinami visai (pavyzdžiui, ypač svarbus vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas).
Ne vienas trūkumas išryškėjo ir įgyvendinant vaikų globos namų pertvarką – globėjai ir globotojai sunkiau priima vyresnius nei 10 metų vaikus bei vaikus su sunkesne negalia, pastariesiems taip pat sudėtinga užtikrinti visapusiškas paslaugas.
Tačiau savivaldybių praktikai akcentuoja ir teigiamus vaikų globos namų pertvarkos aspektus, tokius kaip paslaugos vaikams šeimai artimoje aplinkoje, geriau ugdomas vaikų savarankiškumas, užtikrinamas saugumas ir komfortas.
Suprasdamos šių reformų svarbą ir įsipareigojimą gerinti vaiko apsaugą Lietuvoje bei įvertinusios praktinę patirtį, savivaldybės siūlo nacionaliniu lygmeniu reglamentuoti bendras budinčių globotojų/globėjų apmokėjimo sąlygas ir socialinės garantijas, globos centrų veiklos metodikas ir paslaugų teikimo tvarkos aprašus.
Savivaldybės taip pat siūlo elgesio ir kitų specialiųjų poreikių turintiems vaikams specializuotas paslaugas teikti centralizuotai šalies ar regiono lygmeniu.
Savivaldybių specialistams, bendruomeninių vaikų namų ar globos centrų darbuotojams siūloma rengti seminarus, mokymus, teikti metodinę pagalbą, ypač įgyvendinant naujus teisės aktus ir diegiant naujoves, taip pat – vykdyti nuolatinį vaiko teisių apsaugos sistemos, vaikų globos namų pertvarkos ir kitų panašių pokyčių monitoringą ir analizę.
Ši savivaldybių apklausa sausio 31 d., penktadienį, pristatyta Vyriausybėje.
