Ji niekada neužmirš, kaip laikė kruviną savo sūnų ant rankų. Berniukas visai nejudėjo, o jo veidas atrodė vientisa žaizda. Kareną baisiai sukandžiojo jo senelių šuo.
„Maniau, kad taip sužalotas vaikas neišgyvens, ir meldžiausi, kad jis mūsų nepaliktų“, – atsiminė Jekaterina.
Greitosios pagalbos automobilis juos nuvežė į Santaros klinikas. Medikai atliko ilgą operaciją ir, pasak mamos, padarė stebuklą. Sužalotas buvo ne tik vaiko veidas, bet ir krūtinė, plaučiai, bet jau po poros dienų berniukas galėjo kvėpuoti pats, dabar jau ir vandens atsigeria. Medikai guodžia ir tuo, kad žaizdos gyja gerai, infekcija neprasidėjo.
Nepaisant to, vaiko patirti sužalojimai didžiuliai: iš jo ausyčių beveik nieko nelikę, gerai tik, kad jis gali girdėti. Ateityje vaikas matys, o dabar beveik nieko nemato, nes jo veidas sutinęs taip, kad jis negali atsimerkti. Be to, trūksta dalies vienos akies voko.
„Sūnus manęs klausė, ar jis turi ausytes, juk buvo labai daug kraujo, ir aš jam atsakiau, kad jas turi – tiesiog nepajėgiau pasakyti, kad beveik nieko iš jų nelikę. Prašė, kad jį nufotografuočiau ir parodyčiau jam, kaip atrodo, bet atsisakiau tą padaryti. Neįsivaizduoju, kaip reikės vaikui pasakyti klaikią tiesą“, – sakė mama.
Nelaimė nutiko, kai Jekaterina su vienturčiu sūnumi nuvyko pas senelius, gyvenančius prie Pabradės (Švenčionių raj.). Buvo nusiteikę ramiai leisti laiką kaime per karantiną. Seneliai turi didelį ūkį, laiko kelis sarginius šunis.
Tądien aštuonmetis išėjo į kiemą pažaisti, o mama trumpam išvažiavo į Pabradės poligoną, esantį už 5 km, perduoti siuntos savo broliui. Greitai grįžo namo, kieme sūnaus nematė. Kai jo nerado ir namie, išėjo pasidairyti į lauką.
„Kaime jis turi du paspirtukus, dviratį, tad maniau, kad kažkur važinėjasi, bet tuo pačiu jaučiau kažką negero“, – sakė moteris.
Paėjusi nuo namo tolyn, ji pašaukė sūnų vardu, ir tolėliau išgirdau keistą garsą, tarsi kokį stenėjimą. Paėjo į tą pusę. Ten buvo pririštas didžiulis šuo, Kaukazo aviganio mišrūnas. Ir Jekaterina pamatė šunį, palinkusį virš kruvinos nejudančio berniuko galvos.
„Su tuo šunimi Karenas kelis metus žaisdavo, jie gerai sutarė, ir aš nesuprantu, kas tą dieną jam užėjo... Sūnus vėliau manęs klausė, kodėl šuo taip pasielgė, o aš nežinojau, ką atsakyti. Jis šiomis dienomis man užduoda daug klausimų, į kuriuos neturiu atsakymų“, – verkdama kalbėjo mama.
Bet Jekaterina bando tikėti, kad viskas bus gerai. Jie nepasiduos, kreipsis į plastikos chirurgus, ir šie berniukui sugrąžins jo prarastą veidą.
Dėl to mama ir ją palaikantys artimieji bei draugai feisbuke jau pradėjo rinkti lėšas Kareno gydymui. Dabar jis gydomas nemokamai, bet vėliau reikės didelių išlaidų, kad berniuko veidas vėl taptų toks, koks buvo anksčiau.
Informaciją, kaip prisidėti prie Kareno gydymo, rasite žemiau.
