Šis pokytis buvo pristatytas sausio 28 d. vykusioje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė ir Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius. Spaudos konferencijoje buvo aptarta, kokiu tikslu ir kokiais atvejais bus daromi įrašai bei kur jie bus naudojami.
Naudos nagrinėjant skundus
Vaizdo registratorių diegimas žymi naują etapą Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos veikloje. Registratoriai bus naudojami konkrečiose situacijose, kai reikės fiksuoti atvejus, susijusius su vaiko teisių apsaugos darbu, siekiant užtikrinti aukštą paslaugų kokybę ir skaidrumą.
Toks sprendimas ne tik padės užfiksuoti svarbias detales, bet ir bus naudingas tiek darbuotojų, tiek šeimų saugumai užtikrinti, ypač sprendžiant ginčus ir sudėtingas situacijas. Filmuojama bus tais atvejais, kai gaunamas pranešimas, į kurį svarbu sureaguoti ne vėliau nei per 1 arba per 6 valandas – dažniausiai tokio pobūdžio pranešimai įspėja, jog vaikui reikalinga skubi pagalba dėl galimo smurto.
„Reaguodamį į vaikų teisių pranešimus, kuriose bus pranešama, kad yra smurtinė situacija prieš vaiką, kuomet pranešama, kad vaikas yra nesaugioje aplinkoje ir jam kyla grėsmė, jo sveikatai, gyvybei ir raidai, pranešimuose, kuomet tėvai nesutaria dėl bendravimo tvarkos, pranešimuose, kada bus kalbama apie globojamą vaiką, ypač pažeidžiamą, vaiko teisių gynėjai reaguos su garso ir vaizdo registatoriais.
Mūsų situacijos yra tikrai nevienareikšmės, todėl norėdami ne tik reaguoti greitai, operatyviai, bet ir norėdami veikti profesionaliai, skaidriai, priimti sprendimus, grįstus ir faktine informacija, reaguosime su vaizdo ir garso registratoriais“, – pabrėžia I. Skuodienė.
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės, pasitaiko atvejų, kai tėvai ar globėjai nesutinka su priimtais sprendimais ir teikia skundus. Todėl vaizdo ir garso registratoriais fiksuojama informacija vėliau bus naudojama nagrinėjant skundus.
„Pasitaiko situacijų, kai, priėmus sprendimą vaiko teisių gynėjams, tėvai ir globėjai ne visada sutinka su priimtu sprendimu ir teikia skundą. Tad, nagrinėjant skundus, naudosime registratorių fiksuotą informaciją ir priimsime atitinkamus sprendimus.
Informacija dalinsimės su ikiteisminio tyrimo tyrėjais. Tikrai yra tokių situacijų, kuomet, atvykus vaiko teisių gynėjams, yra konfliktas tarp tėvų čia ir dabar, galbūt, netgi smurtinė situacija, konfliktinė situacija tarp vaikų, tad, iki kol atvyks policija – kai kuriais atvejais ji ir nėra kviečiama, nes nėra būtinybės – mes užfiksuosime šią informaciją ir pasidalinsime, esant poreikius, tiek su ikiteisminio tyrimo tyrėjais, tiek su pačiu teismu“, – aiškino I.Skuodienė.
Ji taip pat akcentavo, kad vaikai galės atsisakyti būti filmuojami. „Svarbu pasakyti, kad ir vaiko išsakoma nuomonė bus fiksuojama, neretai ji gali būti, ir yra, ginčijama, bet mes ją fiksuosime.
Vaiką taip pat supažindinsime su procesu, kad bus filmuojama, ką jis pasakys, parodysime priemones ir sudarysime vaikui galimybes atsisakyti, kad jis būtų filmuojamas. Jeigu vaikas nesutiks, visa tai fiksuosime raštu“, – paaiškino I.Skuodienė.
Padės drausminti ir darbuotojus
G.Batulevičius teigimu, vaizdo registratoriai bus naudojami siekiant dar labiau apsaugoti tiek vaikus, tiek pačius specialistus, tokiu būdu užkertant kelią galimiems nesusipratimams ar net agresijai.
„Situacijos, į kurias tenka reaguoti vaiko teisių gynėjams, yra labai jautrios, sudėtingos ir reikalaujančios empatijos, tad kamerų atsiradimas šios dalies tikrai nekeis.
Atvykus į šeimą, kaip visada informuosime, kokiu klausimu atvykome, kodėl atvykome, ką turėsime padaryti, lygiai taip pat informuosime apie kameras, kad bus filmuojama, ir paaiškinsime, kodėl tai bus daroma. Kalbėsime apie tai tiek su vaiku, tiek su suaugusiais asmenimis, jeigu nenorėtų, atsisakytų“, – sakė G.Batulevičius.
Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas pabrėžė, kad filmavimas bus naudojamas tik tais atvejais, kai kalbama apie vaiko saugumą arba darbuotojų apsaugą.
„Tais atvejais, kai kalbama apie vaiko saugumą ar darbuotojų saugumą, filmavimas vyks, taip pat informuojant, kad už trukdymą gali būti taikoma administracinė atsakomybė“, – pasakojo G.Batulevičius.
Paantrindamas I.Skuodienei, Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas pabrėžė, kad vaiko nuomonė taip pat bus išklausyta.
„Vaiko balsas tarnybai yra vertybė. Jeigu vaikas atsakys, kad nenori būti filmuojamas, mums svarbu išgirsti vaiko nuomonę, kaip jis jaučiasi konkrečiais atvejais. Tokiais atvejais, kaip ir minėjo direktorė, filmavimo nebus, bus fiksuojama informacija raštu“, – sakė G.Batulevičius.
Pranešime spaudai patikslinama, kad nebus filmuojama sveikatos priežiūros, ugdymo ir kt. įstaigose, kai nepavyks užtikrinti galimybės pabendrauti su vaiku individualiai, be pašalinių.
Taip pat tais atvejais, kai vaikas laikinai apsistos žmogaus, sutikusio užtikrinti jam saugią aplinką, namuose, išskyrus, jeigu ten bus svarbu išklausyti vaiko nuomonę. Paaiškinama, kad filmavimo galės atsisakyti ir vaiko tėvai ar globėjai.
„Nesutikti su filmavimu galės ir vaiko tėvai ar globėjai, tačiau mes turėsime išsiaiškinti tokio nesutikimo priežastis bei priminti, kuo konkrečioje situacijoje abipusiškai svarbu turėti vaizdo įrašą.
Žinoma, stengsimės į kiekvieną atvejį žiūrėti jautriai ir supratingai, tad tikrai ieškosime galimybių, kaip situacijas išspręsti taikiai. Tiesa, smurtiniais atvejais mums svarbiausias – vaiko saugumas, tad tuomet filmavimai bus būtini bet kokiomis aplinkybėmis“, – sakė G.Batulevičius.
Vaizdo registratoriai, pasak G.Batulevičiaus, taip pat bus naudojami kaip priemonė, siekiant užtikrinti darbuotojų profesinį elgesį ir emocijų valdymą konfliktinėse situacijose.
„Kameros yra abipusė drausminimo priemonė. Atvykus į šeimą, situacijos būna įvairios, todėl galima labai greitai įeiti į emocinį lygį tiek klientams, tiek darbuotojams, kad ir kokie profesionalūs jie būtų.
Todėl manome, kad kamera yra tam tikras sudrausminimas, savo emocijų valdymas, ieškojimas būdų, kaip išeiti iš konfliktinės situacijos“, – konferencijos metu paaiškino jis.
Galiausiai, anot G.Batulevičiaus, vaizdo registratoriai taip pat tampa svarbiu saugumo įrankiu patiems specialistams, kurių darbo metu neretai iškyla grėsmė asmeniniam saugumui.
„Svarbu pabrėžti, kad kameros, tam tikra prasme, yra ir tam, kad apsaugotume savo kolegas, vaiko teisių gynėjus. Esame turėję situacijų, kai mūsų darbuotojai nukenčia. Dažna situacija yra keiksmažodžiai, grasinimai, gąsdinimai, spjaudymasis, jėgos panaudojimas, todėl šie dalykai veiks kaip drausminimo priemonė ir leis tai sustabdyti“, – apibendrino jis.
Spaudos konferencijos pabaigoje vaiko teisių gynėjas Rytis pademonstravo, kaip šiais įrenginiais galės naudotis darbuotojai.
Darbuotojai dėvės diržus, apjuosiamus per pečius ir per vieną iš diržų bus pritvirtinta kamera. Kamerą taip pat bus galima tvirtinti segtuku, prisegamu prie kišenės, kuris bus kaip alternatyva diržams. Kitas variantas – kamerą tvirtinti su magnetais, prisegamais prie marškinių arba švarko kišenės.
Jeigu žmogus neišgirs, kad yra filmuojamas, apie tai informuos ir matomas mėlynas ženkliukas geltoname fone, kuriame pavaizduota kamera. Kai kamera bus įjungta, bus galima matyti ryšiai šviečiančią raudoną lemputę ir išgirsti apie filmavimą informuojantį garsą. Tačiau pabrėžiama, kad vaiko teisių gynėjai visada informuos apie tai, kad vyksta filmavimas.