„Skusti ūsus ar palikti?“ Tokį klausimą išgirdę velionio artimieji liko priblokšti – jiems, kaip teigia, patiems to nežinant, kūnas jau buvo pradėtas tvarkyti laidojimui.

Pasak velionio marčios, šeima buvo apsisprendusi laidotuves organizuoti kitoje įmonėje, todėl patyrė šoką supratę, kad kūną iš Utenos ligoninės paėmusi firma „Irsivita“ jį jau spėjo nuprausti, aprengti ir paguldyti į karstą.

Klausimo apie ūsus gegužės 9 d. netikėtai mirusio uteniškio Antano Ivaškevičiaus vyriausiojo sūnaus šeima išgirdo būdami pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Utenos, kur sekmadienio rytą skubėjo tvarkyti laidojimo reikalų. Šeima laukė atvykstant iš užsienio dviejų kitų velionio sūnų, todėl kūnas porą dienų buvo laikomas laidojimo įmonės šaldytuve.

„Vyras nesuprato ir pasakė, kad mes nieko nesitarėme dėl kūno paruošimo, ir kad mes nusprendėme kūną pasiimti, tuomet pasigirdo įmonės vadovės nepasitenkinimas ir kaltinimas, kad esame „neapsisprendę“, – piktinosi velionio marti.

[[ge:lrytas:lrytas:25834976]]

Paslaugos – be sutarties

Pasak jos, su įmone, paėmusia iš ligoninės kūną, buvo bendrauta tik telefonu, kuris buvo įrašomas, jokia laidojimo paslaugų sutartis ar dar koks nors dokumentas nebuvo pasirašytas.

[[ge:lrytas:lrytas:37823167]][[ge:lrytas:lrytas:37368685]][[ge:lrytas:lrytas:36335396]][[ge:lrytas:lrytas:34770383]]

„Kalbėdama telefonu vadovė negalėjo identifikuoti skambinančio asmens ir įsitikinti, kad skambina būtent velionio artimas giminaitis.

Tvarkyti kūną ir už tai paprašyti pinigų ji nusprendė savavališkai, su mumis nepasitarusi, neturėjome galimybės išsirinkti rūbų ir karsto.

Mokėtinos sumos pagrindimas taip pat nebuvo pateiktas, nebuvo pateikta jokia sąmata, nurodyta, kiek ir koks darbas kainuoja. Maža to, gavome „mini“ kvitą, kuriame nurodyta „už paslaugas“ mokėtina suma – 1200 eurų“, – pasakojo velionio marti.

Kitas sūnus, nuvykęs į laidojimo įmonę, suspėjo tą sumą ir apmokėti.

„Netrukus paskambinęs brolis informavo, kad važiuoja iš bankomato pasiimti pinigų (įmonėje negalima atsiskaityti kortele), nes už atliktas paslaugas, kurių neprašėme, paskaičiavo 1200 eurų.

Sužinojęs šį faktą, vyras susisiekė su įmonės vadove ir pareikalavo grąžinti pinigus. Įmonės vadovė šaukė, kad esame neapsisprendę ir jau paslaugos atliktos. Vyras paprašė palaukti, kol atvyks į Uteną, ir tuomet viską išsiaiškinsime. Pokalbis buvo baigtas“, – pasakojo moteris.

[[ge:lrytas:lrytas:38203195]]

Įskaudino replika apie kūną

Visgi sumokėtus pinigus šeima atgavo be atsikalbinėjimų – kūną taip pat buvo leista išsivežti kitai jų pasirinktai įmonei. Tačiau gedinčius artimuosius įskaudino įmonės atstovės replika apie velionio kūną: „ne pats liekniausias“.

„Maždaug po valandos paskambino įmonės vadovė ir pasakė, kad kūną galime pasiimti. Vyras pasiteiravo, po kiek laiko kita įmonė gali atvykti pasiimti kūno, vadovė atsakė, kad „Maždaug po valandos, nes kūnas nėra pats liekniausias“, – piktinosi velionio marti.

Pasak jos, kūno paimti atvykę kitos įmonės darbuotojai susidūrė su nepasitenkinimu. Vėliau moteris kalbėjo su „Irsivitos“ darbuotoja, kuri teigė, kad tokia „praktika“ yra įprasta – kur yra kūnas, ten paprastai ir atliekamos kitos paslaugos.

[[ge:lrytas:lrytas:38203196]]

Nesusikalbėjo su šeima

Laidojimo namų „Irsivita“ administratorė Reda Verbickienė portalui Lrytas sakė, kad anaiptol ne visada patys laidoja velionį, kurio palaikai būna paimti iš Utenos ligoninės (įmonė yra laimėjusi viešąjį konkursą saugoti palaikus).

„Atiduodam, kur reikia, – išsiveža ir Zarasai, ir kitos Utenos įmonės – jokių problemų niekam dėl to nekyla“, – tikino ji.

Pasak įmonės atstovės, nesusipratimas įvyko dėl to, kad velionio šeima „nekontaktuoja tarpusavyje“.

„Jie tarpusavyje patys nesusikalba. Jie kelias dienas skambino, prašė, kalbėjom, kontaktavom, kaip ką darys. Ir paskutinę minutę, kai su kūnu reikia atsisveikint ir išvežt, jie sugalvojo, kad nori kitur“, – aiškino laidojimo namų administratorė, pati telefonu kontaktavusi su šeima.

„Aš kalbėjau su tais žmonėmis dvi dienas. Trečią dieną kūnas turėjo būti aprengtas ir vežamas į krematoriumą kremuoti. Bet krematoriumas pasiuntė kitą įmonę, kuri su jais pradėjo kontaktuoti. Tada mes kūną nurengėm ir atidavėm. Šeima buvo susimokėjusi pinigus, bet kūną atsiimant atidavėm ir juos“, – sakė R.Virbickienė.

Ji teigė nesuprantanti, kodėl velionio šeima turi jų įmonei pretenzijų – kūnas buvo pasaugotas šaldytuve, atiduotas, pinigai grąžinti.

„Paėmėm kūną iš ligoninės, kaip ir privalom – yra pasirašyta sutartis, nes ligoninė neturi šaldytuvų, – ir atidavėm kitai įmonei. Iš šeimos nepaėmėm nė cento. Nieko nenuvėlinom, jie pasiėmė ir kur norėjo, ten laidojo“, – aiškino laidojimo namų atstovė.

[[ge:lrytas:lrytas:38203194]]

Nuprausė ir nepaėmė pinigų

Už tai, kad kūną jau buvo nuprausę, pinigų taip pat nepaėmė, jokių nuostolių, atsiradusių dėl nesusikalbėjimo, atlyginti neprašė. „Jokių pretenzijų neturiu, atsitinka, kaip atsitinka“, – sakė R.Virbickienė.

Pasirašinėti sutartis su velionių artimaisiais, pasak jos, įmonėje nėra įprasta – viskas vyksta žodiniu susitarimu.

„Taigi mes kalbėjom, kad kūną reikia sutvarkyti, aprengti – žmogus, su kuriuo kalbėjome, sutiko. O pradėjus tvarkyti sako, kad eina į kitą įmonę.

Jokių sutarčių su artimaisiais nesirašom. Paimam kūną iš ligoninės, įdedam į šaldytuvą. Ateina žmonės, pasako – viskas tvarkoj. Ar išsiveža kitur, ar šarvoja pas mus, mes niekada neprieštaraujam.

Dvi dienas žmonės skambina, bendraujam, laukiam atvažiuojant. Nebuvo taip, kad niekas neskambino, o mes patys sutvarkėm ir viską paruošėm.

Aš dar paklausiau, ar galim tvarkyti, prausti. Jie pasakė, kad viskas gerai. Tikrai nesakė – „atsiprašom, bet mes nesikreipsim į jus“. Eina laikas, jie neatvažiuoja, atvažiuoja kitas brolis. Įvyko kažkokia nesąmonė. Bet mes viską ištaisėm“, – aiškino R.Virbickienė.

Anksčiau panašių nesusipratimų, pasak „Irsivita“ atstovės, jiems nepasitaikė.

Dėl velionio apkūnumo darbuotojai replikų, pasak jos, artimiesiems tikrai nelaido – „Tik dėl karsto mes pasakom, kad jeigu žmogus stambesnis, reikia guldyti į rombo formos.“

Tiesa, sutiko, kad galėjo būti apie tai užsiminta kalbant apie tai, kiek laiko užtruks, kada kita laidojimo įmonė galės pasiimti kūną: „Yra skirtumas, žmogus sveria 200 kg ar 50 kg. Reikia pasikviesti žmonių išimti jį iš karsto – nėra taip paprasta, pats juk neišlipa“. Bet kūnas, pasak jos, buvo atiduotas daug greičiau, neprireikė valandos.

„Nesuprantu, dėl ko skųstis – mes tą kūną nuprausėm, sutvarkėm, tikrai gerai padarėm, ir kitai įmonei nereikėjo to daryti, o pinigų nepaėmėm nė cento“, – sakė R.Virbickienė.

Laidojimo įmonės klausimas apstulbino uteniškio velionio šeimą: „Skusti ūsus ar palikti?“ (3)